Neseniai man teko sudalyvauti Kregždyno arba Viktorijos Urbonaitės kūrybiškumo ugdymo mokymuose. Iš jų išsinešiau daug įspūdžių, minčių ir net kelių naujų pažįstamų kontaktus. Tai ne pirmi rašymo mokymai, kuriuose man teko dalyvauti. Tad jau lyg ir galiu daryti palyginamąją analizę. Tuos, kuriuose buvau anksčiau, vedė rašytoja, kelių knygų autorė. Ji davė daug praktinių užduočių, … Skaityti toliau…
Buvo garsiai paskelbta, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos dirbantys pagal individualią veiklą galės imti vadinamuosius biuletenius, t.y., nedarbingumo lapelius ir už tai Sodra sumokės išmoką. Buvo tik keliama sąlyga, kad būtų dirbama pagal tą individualią veiklą bent pusmetį. Taip jau gavosi, kad liepos mėnesį pablogėja mano savijauta, kreipiausi į šeimos gydytoją, ji … Skaityti toliau…
Praėjus penkeriems metams šiemet vėl apsilankiau sanatorijoje „Vilnius SPA“. Štai mano šių metų įspūdžiai, kuriuos išdėsčiau papunkčiui: Mažiau įžūlių rusų. Prieš penkis metus akį badė rusų poilsiautojų gausa, dabar baseinuose mirko baltarusai, mandagiai besistengiantys kalbinti anglų kalba, poilsiautojai iš Izraelio ir, kas mane labai nudžiugino, vietiniai lietuviai. Rusų gal irgi buvo, bet labai nedaug. Mini … Skaityti toliau…
Aš jungiuosi prie socialinės kampanijos „Šlapimo nelaikymas. Nejuokinga!”. Žodžių junginys „šlapimo nelaikymas“ neretam sukelia šypsnį ir vaizdą apsišlapinusios bobutė iš kokio anekdoto. Tačiau iš tikrųjų tai visai nejuokinga situacija. 1 iš 4 lietuvių moterų po nėštumo ir gimdymo susiduria su epizodiniais šlapimo nelaikymais, kai kurioms situacija gali būti labai rimta. Kas išduoda, kad jūsų … Skaityti toliau…
Kasmet gegužės pabaigoje miniu išsėtinės sklerozė dieną. Taip jau sutapo, kad prieš 7 metus šią diagnozę aš išgirdau irgi gegužės mėnesį. Pasaulinė diena ir mano asmeninės diagnozės diena beveik sutampa. Kasmet atsigręžiu atgal ir įsivertinu, kas gi nutiko per tuos metus mano gyvenime. Svarstau apie save ir ligą. Kaip keitėsi mano požiūris į ligą, kaip … Skaityti toliau…
Žinote, karma – tai kažkas, kas nutinka šiame žmogaus gyvenime (dažniausiai blogo, jo vertinimu) už tai, kad praeituose gyvenimuose jis nebuvo labai geras kitų žmonių, gyvūnų ar dar kažkieno atžvilgiu. Aš manau, kad Lietuvos pacientai, nusprendę būti aktyvūs, turi kažkokią atskirą karmos formą. Jie, matyt, praeituose gyvenimuose prisidirbo gerokai daugiau nei visi kiti pacientai, todėl … Skaityti toliau…
Mane jau ne pirmą pavasarį apima suvokimas, kad „per daug darbų!”. Suvokimas apima po to, kai pastebi, kad jau kelintą savaitgalį dirbi, nors dar rugsėjo mėnesį žadėjai sau, kad „jau šį sezoną tai savaitgaliais aš nedirbsiu!”. Kad kiekvieną dieną apima mažytis panikos jausmas, kad „aš niekada visko nepadarysiu”, „greičiausiai nepateisinsiu užsakovų lūkesčių“, „gal kurio nors … Skaityti toliau…
Jeigu būtų rengiami kokie geriausio istorinio romano rinkimai, Gina Viliūtė, manau, smarkiai duotų į kaulus K. Sabaliauskaitei. Nes Sabaliauskaitė užknisa su savo pastraipos ilgio sakiniais, kažkokius išvedžiotus aprašymus, kurie vis tiek kuria pilką ir niūrių Lietuvos paveikslą, pradedant eiliniais bėdžiais ir baigiant labai pasiturinčiais žmonėmis. O skaitant Viliūnę, aš visuomet pasijuntu pakylėta. Man … Skaityti toliau…