Naujieji mitybos guru – serga mitybos sutrikimais

Praeitą savaitgalį skaičiau tokio žaliavalgių „tėvo“ Viktoro Kulvinsko knygą „Kaip išlikti XXI amžiuje“. Parašė jis ją seniai, berods, 1987 m. Jis yra tam tikra ikona, nes jį visi žaliavalgiai žino, jis svečiavosi Lietuvoje, jo knygas visi perka. Žodžiu, gerbiamas, žinomas žmogus – naujosios mitybos sistemos guru. Perskaičius trečdalį tos jo knygos aš nusprendžiau, kad jis serga kažkuriuo mitybos sutrikimu, greičiausiai anoreksija.

Skaityti toliau…

Valgyti ar nevalgyti?

Tikriausiai, šių laikų didžiausia dilema ne „būti ar nebūti?“, o valgyti ar nevalgyti. Kiek visokių žinučių, straipsnių, diskusijų sukelia vienas ar kitas maisto produktas – pienas, mėsa, cukrus, druska. Nežinau produkto, kuris nebūtų „gavęs į skudurus“ iš visuotinių kritikų. Net žuvis ir ta, pasirodo, užterštuose vandenyse sugeba plaukiodama visokių šūdų į save prisirinkti. Ir tobulas produktas (baltymai, omega3 rūgštys) dėka netinkamą žaidimo aikštelę pasirinkusių žuvų tampa irgi netobulas.

Iš savo minčių ir iš aplinkinių kalbų aš matau, kad jau atidaromas lieknėjimo sezonas 🙂 Žmonės pajutę ilgėjančią dieną, daugiau kalba apie maistą, apie kažkokias dietas, kurių pradeda laikytis net didžiausi skeptikai. Vakar pažįstamus pakraupinau ištrauka iš žurnalistinio darbo kasdienybių – pasidedi plytelę šokolado ir tavęs laukia 3 straipsnių parašymas, dar pasidarai kavos puodelį didesnį ir kažkur baigiant antrą tekstą, o kartais tik įpusėjus pamatai, kad šokolado jau nebėra, tada eini pasidarai sveikesnės žalios arbatos (po kavos? – už širdies griebėsi mano pašnekovė) ir pabaigi tą trečią tekstą 🙂 Energetikai ir cukrus – ant to aš, pasirodo, gyvenu…

Nauji metai, naujos mintys, nauji pažadai sau ir aš nusprendžiau labiau pasigilinti į mitybos klausimą. Man niekuomet nesisekė laikytis dietų ar patikėti kažkokia mitybos sistema, kad už ją kryžium gulčiau, todėl žinau, kad manyje pokytis bręsta pamažu. Iš pradžių aš renku informaciją, ją susidėlioju, o paskui imu „matuotis“ ir argumentuoti sau. Du mėnesius buvau vegetarė, du mėnesius negėriau pieno, dabar 12 dienų nevalgau šokolado ir saldainių, jau keturis metus jautiena ir kiauliena „per didžiąsias šventes“, nuo diagnozės visiškai atsisakiau česnako. Juokinga taip? Jokios sistemos ir jokios logikos visiems šiems tipo pokyčiams. Bet manęs neužtenka tam, kad tapčiau tikra vegetare, vegane, visiškai atsisakyčiau „blogų“ produktų (jų tiesiog per daug), negerčiau kavos. Ilgą laiką negalėjau sau atsakyti, o kam man to reikia?

Skaityti toliau…

Miestiečių „tikėjimai“, baimės ir „visuotinės tiesos“

Praeitą savaitę įgyvendinau vasarą gimusį sumanymą – atvežti į Lietuvą pagal mokslininko B. Bolotovo metodą dirbančius du gydytojus Jurijų Šulgą ir Dmitrijų Naumovą. Apkeliavome didžiausius šalies miestus. Prikaupiau daug įspūdžių, buvo daug pokalbių, žmonių, diskusijų, svarstymų, emocijų.

Per tą savaitę vis negalėjau atsistebėti kai kuriais į paskaitas atėjusiais žmonėmis. Ukrainos gydytojai iš esmės apvertė aukštyn kojomis įprastą įsivaizdavimą apie mitybos principus. Tai jau buvo pirmas ir bene didžiausias išbandymas susirinkusiems – kaip išlikti nekategoriškais, kaip atverti savo širdis naujoms žinioms. Visada lengviau būti avinu ir sustoti prie naujų vartų negu drąsiai pro juos eiti?

Skaityti toliau…

Koldūnų iššūkis

Viena pažįstama prieš kelias savaites pasiūlė sudalyvauti „Koldūnų iššūkyje“ – išmėginti naujuosius Viči koldūnus iš plonos tešlos ir parašyti, ką apie juos galvoju. Išragavau tris pakuotes, dar susirašinėjau su Vičiūnų grupės darbuotoja, kuriai pateikiau keletą klausimų ir po visko štai jums tekstukas. Dar prieš pasiūlymą dalyvauti iššūkyje, parduotuvėje radau šiuos koldūnus ir jau keletą jų … Skaityti toliau…

Protingas lieknėjimas. Ar toks būna?

Manau, per greitai atėjusi vasara sukėlė tam tikros rūšies paniką – reikia gi liekniau atrodyti! Jau gal penkiolika kartų buvo apėmusi tokia nuotaika. „Viskas, dabar jau tikrai lieknėju“. Tikriausiai, kiekvienais metais nepasitenkinimas savo išvaizda darosi vis stipresnis :)Per tiek metų buvo galima pasisemti žinių apie mitybą, įgyti gyvenimiškos išminties, sukurti stiprų poreikį sportuoti ir, galiausiai, … Skaityti toliau…

Visi kalba apie maistą

Dėkui Dievui, baigėsi vienos žurnalistės isteriškos laidos apie maisto priedus ir kitus „baubus“ mūsų maiste. Žmonės dabar kupini visokių baimių. Štai laidoje „Padėkime augti“ žurnalistė žmonių klausia, ką jie žino apie maisto priedus, pažymėtus raidele „E“, dauguma sako „kažkas blogo, labai negero“. Parėkė, pasireklamavo, o žmonėms toliau reikia gyventi su visoms tom baimėm ir sumaištim. … Skaityti toliau…

Valgykim žuvį lietuvišką

Kadangi pastaruoju metu užderėjo visokių pigesnių lašišų ir upėtakių akcijų, reikėtų duoti atkirtį tai pigumo psichozei. Ne viskas, kas pigu yra teisinga.  Domiuosi žuvų tema, nes pernai teko susipažinti su Lietuvos gamtos fondo specialistais. Pamenu, jie tada man pasakojo apie tam tikrą darnią žuvininkystę apibrėžiantį ženkliuką, kurio Lietuvoje niekur nebūtum pamatęs. Visai neseniai Vokiečių gatvės … Skaityti toliau…