Iš kelių žmonių gavau kažkokią peticiją, kur graudžiai rašoma, kokie vargšai medikai, kad jie daug mokėsi ir taip mažai gauna, kad turi imti kyšius, nes kitaip skursta arba turi dirbti per du darbus. Jeigu algos nebus pakeltos, tai jie darys ten nedarbo mitingą arba iš viso išvažiuos dirbti į užsienį. Žinokit, tai yra melas, … Skaityti toliau…
Supratau, kad sulaukus plius minus 40-ies, nebelieka linksmybių, tokios drąsos, ūpo šėlioti. Sėdi sau, pavyzdžiui, bažnyčioje ir kunigas sako pamokslą, po kurio laiko neapsikenti ir imi šaukti: „ką tu kalbi? Pabijok Dievo! Jis viską mato ir girdi!“ ir nuo tylos spengiančioje erdvėje nukauši sau link išėjimo visai nesistengdamas eiti tyliai. Arba vieną rytą sugalvoji, kad … Skaityti toliau…
Buvo garsiai paskelbta, kad nuo šių metų sausio pirmos dienos dirbantys pagal individualią veiklą galės imti vadinamuosius biuletenius, t.y., nedarbingumo lapelius ir už tai Sodra sumokės išmoką. Buvo tik keliama sąlyga, kad būtų dirbama pagal tą individualią veiklą bent pusmetį. Taip jau gavosi, kad liepos mėnesį pablogėja mano savijauta, kreipiausi į šeimos gydytoją, ji … Skaityti toliau…
Praėjus penkeriems metams šiemet vėl apsilankiau sanatorijoje „Vilnius SPA“. Štai mano šių metų įspūdžiai, kuriuos išdėsčiau papunkčiui: Mažiau įžūlių rusų. Prieš penkis metus akį badė rusų poilsiautojų gausa, dabar baseinuose mirko baltarusai, mandagiai besistengiantys kalbinti anglų kalba, poilsiautojai iš Izraelio ir, kas mane labai nudžiugino, vietiniai lietuviai. Rusų gal irgi buvo, bet labai nedaug. Mini … Skaityti toliau…
Žinote, karma – tai kažkas, kas nutinka šiame žmogaus gyvenime (dažniausiai blogo, jo vertinimu) už tai, kad praeituose gyvenimuose jis nebuvo labai geras kitų žmonių, gyvūnų ar dar kažkieno atžvilgiu. Aš manau, kad Lietuvos pacientai, nusprendę būti aktyvūs, turi kažkokią atskirą karmos formą. Jie, matyt, praeituose gyvenimuose prisidirbo gerokai daugiau nei visi kiti pacientai, todėl … Skaityti toliau…
Mane jau ne pirmą pavasarį apima suvokimas, kad „per daug darbų!”. Suvokimas apima po to, kai pastebi, kad jau kelintą savaitgalį dirbi, nors dar rugsėjo mėnesį žadėjai sau, kad „jau šį sezoną tai savaitgaliais aš nedirbsiu!”. Kad kiekvieną dieną apima mažytis panikos jausmas, kad „aš niekada visko nepadarysiu”, „greičiausiai nepateisinsiu užsakovų lūkesčių“, „gal kurio nors … Skaityti toliau…
Apsilankiau įdomiame LiMA renginyje apie blogus ir bloginimą „Blogai. Nuo įrašo ant sienos iki naudos prekiniam ženklui“. Aš turiu blogą nuo 2009 metų. Atstovauju tam senajam tinklaraštininkų frontui, kurie dabar jau, matyt, yra visai ne jaunikliai ir kai pradėjo tą daryti, jų motyvai mažai kada buvo susiję su finansine nauda. Mane gal vedė motyvas „o tu … Skaityti toliau…
Pastebėjau, kad jeigu esi pavargęs psichiškai, taip nutinka, kad atsidūrus situacijoje, kur turėtum ilsėtis, imi reaguoti į kažkokius dalykus, kurie tik didina vidinę įtampą. Taip man nutiko Barselonoje. Turėjo būti dvi dienos saulės, šilumos, ryškių spalvų, o aš kažkaip labai įdėmiai fiksavau benamius žmones, gyvenančius ant šaligatvio, centrinėse aikštėse, ant suoliukų, po medžiais. Mes juos … Skaityti toliau…