Pats smagiausias gautas pranešimas spaudai – apie tarakonus

Kasdien į pašto dėžutę atkeliauja koks nors pranešimas spaudai. Visus sąžiningai paskaitau, na gerai, kai kurių tik pavadinimus, nes jau iš karto aišku, kad man tai nenaudinga ir nepritaikoma. Šiandien gavau visiškai nepritaikomą mano žurnalistinėje veikloje pranešimą spaudai, bet patį smagiausią 🙂 pamačiau pavadinimą ir pradėjau šypsotis 🙂 Kaip būna, kai Facebook’e užmeti akį į kokį video su dūkstančiu ar juokus krečiančiu gyvūnu 🙂 Taigi, pranešimas spaudai apie tarakonus 🙂

Nusprendžiau jį čia įdėti, nes gal kam ir naudinga informacija. Šiuo metu man labiau aktualu kovoti su pelėmis, tačiau anksčiau esu turėjusi kaimynystėje tarakonų ir nemažai. Nors ilgainiui ir prie jų įpranti, pamenu, vienas gyveno knygų lentynoje. Kai pamačiau jį ne virtuvėje prie šiukšlių dėžės, o knygų lentynoje, supratau, kad intelektualo žudyti negaliu 🙂 Jo gyvenimas tarp knygų, deja, nebuvo labai ilgas, nes mirė jis nuo ne taip intelektualiai kaip aš nusiteikusios moters rankos…

Nors tarakonai nėra labai simpatiški, tačiau mes, manau, su jais esame pakankamai susigyvenę. Pavyzdžiui, vien ta frazė apie žmogaus keistumus – „tarakonai tavo galvoje“. Peterburge viename knygynėlyje nusipirkau tokią šokolado dėžutę, kuri vadinosi „Tavo tarakoniukai“ ir kiekvienas mažas šokoladukas buvo įvyniotas į popierėlį, ant kurio nupiešta nuotaika ar mintis. Tai perteikdavo labai smagūs tarakoniukai 🙂 Dar yra nemirtinga ispaniška daina apie tarakonus… Žodžiu, tarakonai jėga 🙂 Girdėjau, kad po atominio sprogimo jie vieninteliai išgyvena. Kai baigsis žmonijos ciklas, gal būtent tarakonai bus tie, kurie pradės naują civilizaciją… Nunešė mane čia į globalius apmąstymus 🙂

Jūsų dėmesiui pranešimas spaudai apie tarakonus, jie čia vaizduojami ne taip smagiai, kaip aš aprašiau. Pavadinimas, beje, irgi dešimt balų 🙂 Lenkiu galvą prieš žmogų, kuris šitą tekstą rašė 🙂

Skaityti toliau…Pats smagiausias gautas pranešimas spaudai – apie tarakonus

Vilniaus visuomeninis transportas užkniso juodai

Tik porą savaičių vėl mėgaujuosi sostinės viešojo transporto teikiamais džiaugsmais, bet mano kantrybės taurė kažkaip ėmė ir persipildė. Staiga suvokiau, kad aš kas porą dienų vis pildausi tą vilniečio kortelę. „Papildykite man 10-čia pusvalandinių talonėlių“ – „6 eurai 40 centų“. Čia gi, blyn, 22 litai! Per kokias 3, maximum 4 dienas ir nėra. Nuvažiavai į … Skaityti toliau…

Liko mėnuo pamilti eurą. Man nepavyks

Liko mažiau nei mėnuo gyvenimo dvigubų pinigų pasaulyje – gauni 125 eurus, imi kalkuliatorių ir tampa aišku, kad 431 litas su centukais visai normali suma 🙂 Pasižiūri į produktų kainas litais ir supranti, kad „gyvatės, kaip jie viską pabrangino“. O jus ne taip gyvenate? 🙂 Aš nežinau, ar per artimiausią mėnesį man pavyks pamiršti litą. Nepavyko per penkis mėnesius, juo labiau nepavyks per mėnesį. Pamilti eurą reikia daugiau laiko, nes šiuo metu, atvirai sakant, išgyvenu smarkų jo nekentimo periodą.

Skaityti toliau…Liko mėnuo pamilti eurą. Man nepavyks

Vis labiau nemėgstu vasario

Jau ne pirmi metai pagaunu save galvojant, kad „blemba, kaip man nepatinka vasario mėnuo“. Kas čia gali patikti? Žiema jau užknisusi negyvai (ir man nerūpi tos kalbos, kad šiemet žiemos visai nebuvo, kai 3 val. dienos tamsu kaip naktį – tai nėra čia kuo guostis), dienos ilgėja taip negreitai, darbų, atrodo, pasidaro dvigubai daugiau nei … Skaityti toliau…

Pokyčiai prasidėjo

Dar prieš gerą pusmetį mano tekstuose atsiradęs žodis ŽIV, atrodo, sukeldavo tik vieną reakciją – skaitytojai pasitraukdavo. Internete lengva stebėti, kaip vertinami tavo tekstai – juos skaito arba ne, po jais Facebook’e spaudžia „patinka“ arba ne. Visi mano tekstai apie ŽIV nesulaukdavo jokios reakcijos. Tačiau šiandien noriu pasidžiaugti, kad pokyčiai šioje srityje prasidėjo. Pirmas pokytis, … Skaityti toliau…

Kai privatu tampa vieša. Arba socialinis aktyvumas

Perskaičiau straipsnį apie socialinę tinginystę ir galutinai nusprendžiau, kad turiu jums papasakoti vieną istoriją. Kažkur prieš du metus mano ligos kortelėje atsirado įrašas išsėtinė sklerozė. Tuomet, kaip ir priklauso, jaučiausi pakankamai suglumusi, todėl jei tik kas norėdavo apie tai kalbėtis, su tuo ir kalbėjausi. Mano draugai Estijoje, sužinoję apie tą diagnozę prasitarė, kad turi draugę … Skaityti toliau…

Grožio išpardavimuose nenusipirksi

Kaip ir nemažai lietuvių, esu pamėgusi prekintis internetiniuose grupiniuose apsipirkimuose. Dažniausiai perku masažus. Tačiau šį kartą nusprendžiau įsigyti kokią grožio procedūrą. Tai buvo pirmoji mano klaida. Kad būtų aišku, turiu papasakoti apie mano ir kosmetologų santykius. Turiu įnoringą veido odą – ją vis beria, išsiplėtę kapiliarai, dar ir kokie jaunatviški spuogai dygsta… Žodžiu, vargas man … Skaityti toliau…

Nedėkingas darbas būti sveikatos blogere

Atostogų metas – yra daug laiko pasiskaityti visokiausią rašliavą. Perskaičiau kelis straipsnius apie visokius blogerius, jų istorijos pasakojamos kaip sėkmės istorijos. Iš serijos – turėjo sau kažkokį pomėgį, rašinėjo rašinėjo ir galiausiai pavirto turtingu-žinomu-sėkmingu. Tokie blogeriai iš rašymo apie valgio gaminimą, keliones, rūbus, apsipirkimus, makiažą ir pan. pasidaro pinigų, parašo knygų, keliauja chalevnai, pradeda savo … Skaityti toliau…