Nuolatinis vaistų leidimasis. Reik žinot kelias taisykles

Teko sudalyvauti sergančiųjų išsėtine skleroze stovykloje. Ji jau ne vienerius metus vyksta Šventojoje. Ją organizuoja Klaipėdos ir Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos. Aš šioje stovykloje dalyvavau antrą kartą ir šį kartą man labai patiko viena paskaita. Noriu pasidalinti išgirsta informacija. Manau, kad tai aktualus klausimas nemažai daliai sergančiųjų išsėtine skleroze. Sakyčiau, kad didesnė dauguma sergančiųjų išsėtine … Skaityti toliau…

Rytinis sąskaitos tikrinimas

Jeigu norite savyje visai dienai, o gal net ir ilgesniam laikui nužudyti kūrėją, menininką – pradėkite rytą nuo sąskaitos patikrinimo. Aš ne iš pirmo (ir net ne iš dešimto) karto supratau, kad tokiu savo rytiniu veiksmu ne tik bet kokio menininko pasireiškimą savo kukliame asmenyje nužudau, bet dar ir grubiausiu būdu susišiku sau nuotaiką. Vėlgi … Skaityti toliau…

Ir vėl apie pinigus

 

Žinau, žinau, viešai kalbėti apie pinigus, jų trūkumą ar perteklių kažkaip netaktiška, nepadoru, žemas lygis, bet mane jau kuris laikas kamuoja ši problema ir, rodos, aš radau sprendimą. Sprendimą, ką daryti, kad eurinio kainų pakilimo fone nereikėtų važiuoti apsipirkti pas lenkus ir išlipti iš žemesnio socialinio sluoksnio, į kurį neišvengiamai daugelis buvome numesti dėka lietuviško valiutų konvertavimo 1:1, t.y., buvo 10 litų – dabar 10 eurų. Tapau varguoliu ir dabar net turiu varguoliško pirkėjo atmintinę.

Skaityti toliau…Ir vėl apie pinigus

Jurgis Andriuška. In memoriam

Vasario 18 dieną iš šio pasaulio, tikiuosi, į geresnį, išėjo Jurgis Andriuška. Jis labai mėgo skaityti mano parašytus tekstus, todėl paskutinis dalyką, ką galiu padaryti dėl jo – tai parašyti tekstą apie jį. Su Jurgiu susipažinau prieš 16 metų, jis tai atsirasdavo, tai dingdavo iš mano gyvenimo, bet jo dėka mano gyvenime buvo įvykių, už kuriuos esu dėkinga Jurgiui. Jis buvo keisčiausias mano draugas. Keisčiausias, nes ne toks kaip visi: jis buvo karštakošis, sakydavo tai, ką reikėjo sakyti ir ko nereikėjo, jis nuolat ko nors prisigalvodavo ir buvo aktyviausias ŽIV aktyvistas. Tarptautinėje ŽIV, hepatito C veikiančių žmonių ir organizacijų susirašinėjimo grupėje, paskelbus apie Jurgio mirtį, žmonės puolė rašyti ir visi minėjo jo aistringumą ginant ŽIV žmonių teises. Kažin, ar mūsų šalyje dar bus toks pacientų organizacijos vadovas kaip buvo Jurgis. Jis buvo unikalus žmogus. Kartais labai sunkiai pakeliamas, sunkiai sukalbamas, sunkiai pakenčiamas, nes jo gan greitai pasidarydavo „per daug“, bet tuo ir unikalus, nes niekada nebuvo pilkas, blankus, niūrus ar nuobodus.

Skaityti toliau…Jurgis Andriuška. In memoriam

Vieną kartą Berlyne

 

Kelionės – nuostabus dalykas. Keliaujant ir būnant kitoje šalyje apima labai įdomūs jausmai, patyrimai, aplanko stiprios mintys. Prieš 5 dienas su verslių mamų būreliu dar vaikščiojau po Berlyną, aplankyti šį miestą buvo svajonė, kuri gimė dar, matyt, mokykloje gūdžiais tarybiniais laikais. Mokiausi vokiečių kalbos ir natūralu, kad iš vadovėlių gaudavom daug žinių apie Vokietiją, jos miestus, suskirstymą žemėmis, apie Berlyno lankytinas vietas. Viena iš jų buvo dažnai minima Unter den Linden (po liepomis) alėja. Svajingai įsivaizdavai gražią gatvę, kuria visi eina vakarais pasivaikščioti… Teko nusivilti 🙂 Nors sėdau rašyti šio teksto ne dėl geografinių atradimų, kuriuos patyriau, labiau dėl tų minčių ir jausmų, kurie vis dar nepaleidžia.

Apie tris valandas lakstėm po Berlyną kartu su lietuve, ten 9 metus gyvenančia rašytoja Lina Ever. Berlynas jos akimis buvo įdomus, įdomiausia buvo klausytis jos susižavėjusių kalbų apie šį nuostabų miestą. Estetinio žavesio jam tikrai trūksta, nors gal taip pasirodė dėl to, kad buvom ne pavasarį ar vasarą, kai kiekvienas miestas apsivelka žaliais rūbais, gal dėl to, kad vis lyginau Berlyną su Praha (niekada to nedarykite) ar Londonu. Vis bandžiau suvokti, kur tas jo žavesys, kaip jis priverčia žmonės jame likti. Lina vis kalbėjo apie nuostabius žmones ir apie laisvės jausmą, kuris apima šiame mieste. Tik apsilankius Berlyno priemiesčio maisto prekių parduotuvėje, keliaujant atgal autobusu ir perskaičius Linos knygą „Ruduo Berlyne“, pasiklausius kitos Vokietijoje gyvenančios rašytojos Jolitos Herlyn kalbų apie rašymo džiaugsmą, atradus dar kelias lietuviškas rašytojų, gyvenančių užsieniuose pavardes bei grįžus ir pavaikščiojus po Vilnių, man tapo lyg ir aišku.

Skaityti toliau…Vieną kartą Berlyne

Pats smagiausias gautas pranešimas spaudai – apie tarakonus

Kasdien į pašto dėžutę atkeliauja koks nors pranešimas spaudai. Visus sąžiningai paskaitau, na gerai, kai kurių tik pavadinimus, nes jau iš karto aišku, kad man tai nenaudinga ir nepritaikoma. Šiandien gavau visiškai nepritaikomą mano žurnalistinėje veikloje pranešimą spaudai, bet patį smagiausią 🙂 pamačiau pavadinimą ir pradėjau šypsotis 🙂 Kaip būna, kai Facebook’e užmeti akį į kokį video su dūkstančiu ar juokus krečiančiu gyvūnu 🙂 Taigi, pranešimas spaudai apie tarakonus 🙂

Nusprendžiau jį čia įdėti, nes gal kam ir naudinga informacija. Šiuo metu man labiau aktualu kovoti su pelėmis, tačiau anksčiau esu turėjusi kaimynystėje tarakonų ir nemažai. Nors ilgainiui ir prie jų įpranti, pamenu, vienas gyveno knygų lentynoje. Kai pamačiau jį ne virtuvėje prie šiukšlių dėžės, o knygų lentynoje, supratau, kad intelektualo žudyti negaliu 🙂 Jo gyvenimas tarp knygų, deja, nebuvo labai ilgas, nes mirė jis nuo ne taip intelektualiai kaip aš nusiteikusios moters rankos…

Nors tarakonai nėra labai simpatiški, tačiau mes, manau, su jais esame pakankamai susigyvenę. Pavyzdžiui, vien ta frazė apie žmogaus keistumus – „tarakonai tavo galvoje“. Peterburge viename knygynėlyje nusipirkau tokią šokolado dėžutę, kuri vadinosi „Tavo tarakoniukai“ ir kiekvienas mažas šokoladukas buvo įvyniotas į popierėlį, ant kurio nupiešta nuotaika ar mintis. Tai perteikdavo labai smagūs tarakoniukai 🙂 Dar yra nemirtinga ispaniška daina apie tarakonus… Žodžiu, tarakonai jėga 🙂 Girdėjau, kad po atominio sprogimo jie vieninteliai išgyvena. Kai baigsis žmonijos ciklas, gal būtent tarakonai bus tie, kurie pradės naują civilizaciją… Nunešė mane čia į globalius apmąstymus 🙂

Jūsų dėmesiui pranešimas spaudai apie tarakonus, jie čia vaizduojami ne taip smagiai, kaip aš aprašiau. Pavadinimas, beje, irgi dešimt balų 🙂 Lenkiu galvą prieš žmogų, kuris šitą tekstą rašė 🙂

Skaityti toliau…Pats smagiausias gautas pranešimas spaudai – apie tarakonus

Vilniaus visuomeninis transportas užkniso juodai

Tik porą savaičių vėl mėgaujuosi sostinės viešojo transporto teikiamais džiaugsmais, bet mano kantrybės taurė kažkaip ėmė ir persipildė. Staiga suvokiau, kad aš kas porą dienų vis pildausi tą vilniečio kortelę. „Papildykite man 10-čia pusvalandinių talonėlių“ – „6 eurai 40 centų“. Čia gi, blyn, 22 litai! Per kokias 3, maximum 4 dienas ir nėra. Nuvažiavai į … Skaityti toliau…

Liko mėnuo pamilti eurą. Man nepavyks

Liko mažiau nei mėnuo gyvenimo dvigubų pinigų pasaulyje – gauni 125 eurus, imi kalkuliatorių ir tampa aišku, kad 431 litas su centukais visai normali suma 🙂 Pasižiūri į produktų kainas litais ir supranti, kad „gyvatės, kaip jie viską pabrangino“. O jus ne taip gyvenate? 🙂 Aš nežinau, ar per artimiausią mėnesį man pavyks pamiršti litą. Nepavyko per penkis mėnesius, juo labiau nepavyks per mėnesį. Pamilti eurą reikia daugiau laiko, nes šiuo metu, atvirai sakant, išgyvenu smarkų jo nekentimo periodą.

Skaityti toliau…Liko mėnuo pamilti eurą. Man nepavyks