Trečia reabilitacija

Dėl tos mano mažytės atakytės gavau ne tik išbandymą leidžiamais B grupės vitaminais, bet ir vizitą pas reabilitologę. Nuo siuntimo iki vizito praėjo kažkur 3 savaitės, gal šiek tiek mažiau. Turiu pasakyti, šiek tiek jau ir dingo motyvacija tai reabilitacijai, nes subjektyviai jaučiau, kad tie dvigubinimaisi žiūrint į šoną jau gerokai sumažėję, o kartais ir visai nebūna. Jau net ėmiau galvoti, kad norėčiau ne tik magneto terapiją, bet gal ir kokią mankštelę vandenyje, nes pastaruoju metu labiau jaučiu pojūčius kojose negu akyse. Žodžiu, viltingai nusiteikusi išsiruošiau į Santariškių reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centrą.

Skaityti toliau…Trečia reabilitacija

Mažytė atakytė

Tik paburbėjau, kad vasaris man visai nepatinka, nes kažkaip niūru lauke ir širdyje, fizinė savijauta kažkokia šlubuojanti-banguojanti ir še tau, kad nori – apsilankau pas gydytoją neurologę išsirašyti vaistų, pasiskundžiu dėl lengvo dvigubinimosi vaizdo kai žiūriu į šoną, o ji man sako, kad man maža atakytė! Pasirodo, jau kuris laikas su ta atakyte gyvenau. Gydytojai net negalėjau pasakyti, kada tai prasidėjo, nes tas pokytis buvo toks nežymus, jog radau jam 120 paaiškinimų: ne taip pažiūrėjau, akys pavargo nuo kompo, trūksta vitaminų, akiniai gal silpsta, pavargau ir t.t., ir pan.

Skaityti toliau…Mažytė atakytė

Valgyti ar nevalgyti?

Tikriausiai, šių laikų didžiausia dilema ne „būti ar nebūti?“, o valgyti ar nevalgyti. Kiek visokių žinučių, straipsnių, diskusijų sukelia vienas ar kitas maisto produktas – pienas, mėsa, cukrus, druska. Nežinau produkto, kuris nebūtų „gavęs į skudurus“ iš visuotinių kritikų. Net žuvis ir ta, pasirodo, užterštuose vandenyse sugeba plaukiodama visokių šūdų į save prisirinkti. Ir tobulas produktas (baltymai, omega3 rūgštys) dėka netinkamą žaidimo aikštelę pasirinkusių žuvų tampa irgi netobulas.

Iš savo minčių ir iš aplinkinių kalbų aš matau, kad jau atidaromas lieknėjimo sezonas 🙂 Žmonės pajutę ilgėjančią dieną, daugiau kalba apie maistą, apie kažkokias dietas, kurių pradeda laikytis net didžiausi skeptikai. Vakar pažįstamus pakraupinau ištrauka iš žurnalistinio darbo kasdienybių – pasidedi plytelę šokolado ir tavęs laukia 3 straipsnių parašymas, dar pasidarai kavos puodelį didesnį ir kažkur baigiant antrą tekstą, o kartais tik įpusėjus pamatai, kad šokolado jau nebėra, tada eini pasidarai sveikesnės žalios arbatos (po kavos? – už širdies griebėsi mano pašnekovė) ir pabaigi tą trečią tekstą 🙂 Energetikai ir cukrus – ant to aš, pasirodo, gyvenu…

Nauji metai, naujos mintys, nauji pažadai sau ir aš nusprendžiau labiau pasigilinti į mitybos klausimą. Man niekuomet nesisekė laikytis dietų ar patikėti kažkokia mitybos sistema, kad už ją kryžium gulčiau, todėl žinau, kad manyje pokytis bręsta pamažu. Iš pradžių aš renku informaciją, ją susidėlioju, o paskui imu „matuotis“ ir argumentuoti sau. Du mėnesius buvau vegetarė, du mėnesius negėriau pieno, dabar 12 dienų nevalgau šokolado ir saldainių, jau keturis metus jautiena ir kiauliena „per didžiąsias šventes“, nuo diagnozės visiškai atsisakiau česnako. Juokinga taip? Jokios sistemos ir jokios logikos visiems šiems tipo pokyčiams. Bet manęs neužtenka tam, kad tapčiau tikra vegetare, vegane, visiškai atsisakyčiau „blogų“ produktų (jų tiesiog per daug), negerčiau kavos. Ilgą laiką negalėjau sau atsakyti, o kam man to reikia?

Skaityti toliau…Valgyti ar nevalgyti?

Ar jums užtenka informacijos?

Atrodytų, kvailas klausimas informacijos pertekusiame pasaulyje. Taip, informacijos yra apie viską – apie pasikeitusias elektros kainos, apie kažkokią žvaigždutę, kuri nusifotografavo nuoga, apie dviejų politikų barnį, apie naują mitybos planą ir t.t., ir pan. Bet aš ne apie tai. Ar jums užtenka informacijos apie tai, kaip gyventi? Su kokia nors liga (jeigu ją turite, duokdie, neturite – tuomet toliau galite ir neskaityti). Man, pavyzdžiui, labia trūksta informacijos apie išsėtinę sklerozę. Ne, ne apie ligą ir jos pasekmes žmogui. O apie tai, kaip su šita liga gyventi. Ilgai ir kokybiškai.

Skaityti toliau…Ar jums užtenka informacijos?

Kokia būčiau be ligų ir be vaistų?

Skaitau paciento ir gydytojos parašytą knygą apie hepatitą C. Pacientas pasakoja, kaip jis jautėsi vartodamas gydymui taikomą dviejų vaistų derinį – interferoną ir ribaviriną. Pas mus šį gydymą irgi gauna visi, kam jis skiriamas pagal sveikatos būklę. Man paliko įspūdį to žmogaus pokytis, jis rašo, kaip kas kartą gavęs sąskaitą iš banko taip supykdavo, kad iškoliodavo juos visais žodžiais ir atsisakydavo mokėti. Galiausiai, bankai atsisakė jam išduoti paskolą. Prisimenu ir pokalbį su gydytoja infektologe Jančoriene, kuri gydo lietuvius tuo vaistų deriniu. Ji papasakojo apie vieną savo pacientą, kuris buvęs „dievo avinėlis“ gydymo metu pradėjo mušti savo nėščią žmoną. Draugas išvežė jį gyventi kitur kol tas vartojo vaistus.

Medikamentai taip smarkiai pakeitė šituos žmones – jų emocijas, aplinkos pajautimą, savęs suvokimą, net jų charakterį. Ir aš susimąsčiau – kaip aš atrodyčiau be tų ligų, kurias turiu ir be tų vaistų, kuriuos vartojau ir vartoju?

Skaityti toliau…Kokia būčiau be ligų ir be vaistų?

Skaitom, rašom, gyvenam

Prisiminiau knygos „Kerėpla“ autorę ir pagalvojau, o kaip ji gyvena? Tai vienintelė lietuvių kalba išleista knyga, kurią parašė sergančioji išsėtine skleroze. Ji vaizdžiai ir išsamiai papasakojo apie pirmąją ataką, apie diagnozės laukimą, apie gydymo laukimą. Pagooglinau ją ir sužinojau, kad jau prabėgo 10 metų kaip ji gyvena su šia diagnoze, ji turi vaikų, jos mažoji … Skaityti toliau…

Keletas įžvalgų apie Avonex

  Avonex vartoju kokį pusmetį. Prisikaupė patirčių ir asmeninių įžvalgų, manau, laikas pasidalinti 🙂 Susileidimas Su tuo buvo susiję daugiausiai mano baimių ir vidinių nesmagumų. Kaip čia pati sau dursi adatą? Dar ta adata tokia netrumpa 🙂 Bet žmogaus psichika pajėgi susitvarkyti dar ne su tokiais išbandymais, kuriuos esame priversti patirti. Ir rankos drebėjo, ir … Skaityti toliau…

Kodėl penktadienis virto sumautu

  Jau senokai ruošiausi parašyti šitą įrašą, bet vis atidėliojau, kaip sakant, rinkau informaciją. Jau keturis mėnesius leidžiuosi vaistus Avonex. Juos man paskyrė, nes sergu išsėtine skleroze ir šių metų pradžioje patyriau antrą ligos paūmėjimą. Pagal lietuviškus gydymo standartus, sergantys išsėtine skleroze po antros atakos gauna gydymą. Kokius pusantro mėnesio „tempiau gumą“. Bet ryžausi 🙂 … Skaityti toliau…