Prieš 15 metų, kai pradėjau savo freelanceriavimą, tai buvo labai neįprasta, daugelis į mane žiūrėjo išsigandusiu žvilgsniu, buvo dažni klausimai „o kaip tu gyveni, kai nėra pastovių pajamų?“, paskui kiti „o kaip tu prisiverti dirbti namuose?“. Net to žodžio freelancer nebuvo, reikėjo sakyti tokį gremėzdą „laisvai samdoma žurnalistė“. Paskui aš buvau laisvai samdoma ryšių su visuomene specialistė, dabar, matyt, esu laisvai samdoma rašytoja. Žodžiu, aš nedirbu pagal darbo sutartį, neturiu apmokamų atostogų, man nereikia imti biletenio, nes nėra kam jį rodyti, nereikia kas rytą išeiti iš namų, kad važiuoti į ofisą ir net bendradarbių aš neturiu. Viršininko irgi, tik klientus.
Ir žinokite tai iš esmės viską keičia mano gyvenime. Tai kitokie darbo įpročiai, kita darbo kultūra. Tai visai kitoks pasaulio suvokimas, kitos problemos mane vargina nei dirbančius ofisuose ir turinčius bendradarbius. Man kyla kitokie iššūkiai ir sunkumai. Kokie sunkumai?
Skaityti toliau…Freelanceris ir dar dirbantis namuose. Blogiau nebūna