Rytinis sąskaitos tikrinimas

Jeigu norite savyje visai dienai, o gal net ir ilgesniam laikui nužudyti kūrėją, menininką – pradėkite rytą nuo sąskaitos patikrinimo. Aš ne iš pirmo (ir net ne iš dešimto) karto supratau, kad tokiu savo rytiniu veiksmu ne tik bet kokio menininko pasireiškimą savo kukliame asmenyje nužudau, bet dar ir grubiausiu būdu susišiku sau nuotaiką. Vėlgi – ne tik vienai dienai, o kartais ir gerokai ilgesniam laikui. Ėmiau svarstyti, iš kur tas noras tikrinti sąskaitą, nors beveik iki cento galiu pasakyti, kiek ten yra pinigų. Atsakymą žinau – dėl tų periodų, kai mano sąskaitoje būdavo tiek pinigų, kad po pusdienio jų taškymo atsiskaitant kortele, ryte prabusdavau rami, be tų alkoholikui būdingų minčių „o dieve, aš ištaškiau visus pinigus!“. Buvau rami, kad nežiūrint mano siautėjimo po parduotuves perkant viską vadovaujantis dviem kriterijais „gražu“ ir „noriu turėti šitą“, sąskaitoje vis tiek bus pinigų. Galbūt net tiek, kad galima būtų dar šiandien vėl pakartoti siautėjimą. Augant, bręstant, senstant atsirado aiškesnis jausmas, kad jei ir toliau taip elsiuos su pinigais, sulaukus pensijos galėsiu nostalgiškai prisiminti laimingus laikus… grauždama pačios užaugintus svogūnus ir agurkus. Toks ateities scenarijus labai nevyliojo, todėl vis dažniau ėmiau skaityti straipsnius iš serijos „kaip išmokti taupyti“. Ant šitos bangos buvo užsiprenumeruotas Verslo žinių naujienlaiškis, kur gali skaityti tik straipsnių pavadinimus ir pirmus jų sakinius, nes koks 90 procentų naujienlaiškio tekstų yra prieinami tik prenumeratoriams. Vienas kvailas sprendimas po kito. Kvaila užsiprenumeruoti tokį naujienlaiškį, kurio visai negali perskaityti ir kvaila apmokestinti tekstus, kuriuos nemokamai galiu paskaityti pas konkurentus (nes tai pranešimai spaudai) ar nuėjusi į biblioteką pasiimti nemokamą jų laikraštį. Nors daug kvailumo, tačiau sakyčiau, pirma nebloga finansinė pamoka – nemokėti už tai, ką gali gauti nemokamai. Kadangi ta noro būti finansiškai labiau raštingesne banga niekaip manęs nepaleido, tai dar nuėjau į vieną paskaitą apie pinigų taupymą. Iš jos išėjau tik su viena (iš)mintim – jeigu turi skolų ir neturi santaupų, skolų atidavinėti neverta. Objektyviai įvertinus savo pajamas priėjau išvados, kad tokiu atveju turiu du finansinius kelius gyvenime. Pirmas – taupau kaip apsėsta, po truputį atiduodu skolą, nieko nesiskolinu ir dar taupau; taip po kokių penkių metų būsiu atidavusi skolą ir turėsiu pusės metų santaupų. Antras kelias – perleidžiu savo paskolą kitam bankui, jame pasiimu dar vieną, nusiperku butą sostinėje, už kurį mokėsiu „iki gyvos galvos“ ir dirbsiu kaip apsėsta. Neieškau lengvų kelių, be to, laikinas darbo projektų nebuvimas pastatė prieš akivaizdų faktą – mano kelias pirmas, taupysiu! Kelios turtingų finansistų parašytos knygos tikino, kad taupyti reikia visada, yra pinigų ar nėra, turi 10 000 ar 10 eurų – taupyk visada. Supratau, kad čia, matyt, yra kažkoks lengvas galvosūkis ar bent jau prasmės nesuvokimas. Ką reiškia taupyti? Paskaičius tas knygeles atsivėrė suvokimas ir galvosūkis buvo išspręstas. Taupyti man visuomet reiškė iš turimų pinigų kažkiek paimti ir padėti į kokią knygą, voką ir į tolimiausią rašamojo stalo stalčių ar pervesti į sąskaitą, kuri neturi kortelės, kurią galėtum įkišti į bankomatą. Ot, pasirodo, visai ne! Taupyti – tai neišleisti nei cento turimų pinigų. Neleisti pinigų. Tai labai įdomus užsiėmimas. Negalvokite, kad sėdite namie ir niekur neišeidami iš namų taupote. Aišku, galima taip. Tai tikrai labai efektyvus būdas taupyti. Bet taupyti galima ir sunkesniu būdu: eiti į prekybos centrus susitikti su draugais, pietauti su klientais, atrodyti gražiai su naujais rūbais, išeiti į miestą „pasikultūrinti“. Vienas iš tų turčių patarimų buvo – visuomet žinoti, kiek sąskaitoje turi pinigų. Todėl ir lendu į sąskaitą pažiūrėti, nors paskui keikiu save, nes nuotaika tikrai subjursta. Už TIEK gi reikės dar NEŽINIA KIEK gyventi! Ir tada galvoje įsijungia kažkokia minčių karuselė, imu dėlioti privalomus mokėjimus, netgi mintinai juos pliusuoti… Kai ištinka lengvo laipsnio panikos ataka pamatau savo kūrybiškumo tolstantį užpakalį. Ir pasidaro pikta – juk aš išleidau 80 eu už kursus, kuriuose mokausi susigrąžinti savo kūrybiškumą ir pagaliau užbaigti rašomą knygą. O kiekvieną rytą taip lengvai išvarau tą kūrybiškumą, nes laikausi labai turtingų finansistų patarimų. Kol kas nežinau, kaip suderinti kūrybiškumą ir finansinį logiškumą. Todėl ryžtingai priėmiau sprendimą: taupau toliau, t.y., neleidžiu pinigų, bet ir sąskaitos rytais netikrinu. Yra šiokios tokios „lomkės“ tos blogos savijautos, nes prie to, kame kurį laiką gyvenai, lengvai pripranti. Tačiau aiškiai prieš save matau plačiai į šonus rankas išskėtusį mano kūrybiškumą. Ir drąsiai pasitinku jį. Ieva foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą