Kokios gali būti linksmybės kai tau plius-minus 40?

Supratau, kad sulaukus plius minus 40-ies, nebelieka linksmybių, tokios drąsos, ūpo šėlioti. Sėdi sau, pavyzdžiui, bažnyčioje ir kunigas sako pamokslą, po kurio laiko neapsikenti ir imi šaukti: „ką tu kalbi? Pabijok Dievo! Jis viską mato ir girdi!“ ir nuo tylos spengiančioje erdvėje nukauši sau link išėjimo visai nesistengdamas eiti tyliai. Arba vieną rytą sugalvoji, kad važinėsi šian autobuso maršrutais, kuriais niekada nevažinėjai. Visą dieną važinėji, išlipi nepažįstamose miesto vietose, ieškai tualeto, kur pavalgyti. arba pasikvieti kelis draugus į klubą, geri ten visą naktį, paryčiais sėdat į mašiną ir pilnu automobiliu girtų žmonių važinėjat po miestą, kuris skęsta tirštam rūke. Ir jūs važiuojate labai lėtai, vairuotojas nuo įtampos ir atsakomybės blaivėja akyse, o likę žvengia ir dar labiau girtėja.

Ne, nėra tokių dalykų jūsų gyvenime, jeigu jums plius minus 40. Visų gyvenimas nuobodus ir monotoniškas. Kiekvieną dieną vyksta tas pats ir net jeigu vakare tipo griaunama rutina ėjimu į teatrą, kiną ar kokį renginį, tai vis tiek jau tapo rutina. Savaitgaliai irgi dažniausiai nuspėjami ir suplanuoti: apsitvarkyti namus, užsipirkti parduotuvėje, pagaminti maisto pusei savaitės, pagulėti prie teliko, pagulėti vonioje. Ir net jeigu kurį savaitgalį nieko to nedarote, o žiūrite serialus nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio, tai tampa jūsų rutininiu „šėliojimu“. Arba jeigu visiems deklaruojate, kad kiekvienas išeigines jūs ką nors įdomaus sugalvojate, tai turiu jus nuvilti, eiti į kitų suorganizuotą maratoną, miesto šventę, mugę, kačių parodą – tai ne jūsų šėlionės. Tai kiti pasirūpino, kad nesėdėtumėte namie ir neužsiiminėtumėte buitiniu alkoholizmu, o eitumėte į miestą ir leistumėte per savaitę uždirbtus pinigus: dviems hipsteriniams kavos puodeliams sau ir žmonai, vaikams ledų, kokių barankų, tada dar „ko nors skanaus“ į namus vakarienei. Tada gal dar sutiksite draugus-kaimynus-bendradarbius, jie pasiūlys kur nors užkąsti, išgerti, pasėdėti. Čia jau pinigai pradės plaukte plaukti iš jūsų kišenės. Kitą savaitgalį įvertinus finansinius ano savaitgalio nuostolius liekate namie ir tada tvarkymąsis, serialai, maisto gamyba…

Net jeigu kartą ar du per metus važiuojate pas gimines į kaimą ar apsipirkti į Lenkiją – vis tiek po 4 karto tai jau tapo jūsų rutina.

Žodžiu, keturiasdešimtmečiai gyvena nuobodžiai ir aš galvoju, kad kelionės – tai vienintelis būdas sugriauti savo rutiną, ypač jeigu keliauji savarankiškai, o ne su kelionių agentūromis. Nors ten irgi gali būti nuotykių, tada tik reikia pirkti kuo pigesnę kelionę su kuo platesne programa, kuo mažiau domėtis, kas jūsų laukia ir keliauti autobusu.

O keliaujant savarankiškai gali patirti daug nuotykių, gali užsisakyti pigų viešbutį, kokį hostelį, kur teks naudotis bendra vonia ar virtuve, gali net neužsisakyti viešbučio, o ieškoti jo atvykus į vietą. Gali pasiklausti praeivių, kur pavalgyti, kur nueiti, ką pamatyti ir vykdyti tų žmonių rekomendacijas. Kelionėse nėra rutinos, nes eini gatvėmis, kurių anksčiau niekada nematei, nežinai, ką pamatysi už posūkio, kas nutiks rytoj, ką per teliką rodys vakare. Kelionėse net apima jausmas, kad pasiėmei atostogų nuo savo gyvenimo ir kol esi svečioje šalyje, tai lyg ir stabdai savo gyvenimo tėkmę.

Leistis į kelionę – tai pabėgti nuo savo gyvenimo rutinos, nuo nuspėjamų ir laukiamų dalykų. Tai ir gausybė galimybių išdrįsti pabūti drąsiu, pašėlioti, pasielgti kaip tada, kai buvo dvidešimt. Kai galvojai, kad jau esi suaugęs, bet dar tavęs nebuvo sukausčiusios visuomenės nerašytos taisyklės, normos, draudimai. Dar turėjai daug paaugliško šėliojimo ir jau finansinę laisvę. Todėl gali užsisakyti picą ant Tauro kalno 4 valandą ryto, kur sėdi su kokia klube nukabinta mergina arba gali visą algą išleisti kokiai nors transporto priemonei ir kas rytą varyti į darbą ant to paspirtuko spoksant į tave šimtams veidų iš sausakimšo autobuso ir kamštyje nejudančių automobilių.

Kai tau plius minus 40, taip nesielgi, nes esi senas, tave supančiojo normos, paskolos ir lizingai, pareigos namie ir darbe. Vienintelis tavo būdas prisiminti, ką reiškia gyventi visa krūtine, jaunatviškai šėlti negalvojant apie pasekmes – tai leistis į kelionę nesvarbu kur. Ir ten pailsėti nuo savo seniokiško gyvenimo 🙂

 

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

2 komentarai apie “Kokios gali būti linksmybės kai tau plius-minus 40?

  1. Na Ieva, ir sumanei tu čia intrigą, pažiūrėsim ką užkabins tavo provokacijos, man jau 66, galėčiau įrodinėti tau ir sau, kad taip nėra… bet gal tau taip yra, kas žino?
    Valda

  2. Vlada, čia tokia nuotaika buvo 🙂 O kartais taip ir jautiesi. Ir, žinoma, sustiprinau įspūdį kai kuriais išsireiškimais. Senatvė – tai tik vidinė būsena, jokiu būdu ne įrašas apie amžių 🙂

Parašykite komentarą