Ką žinote apie kamienines ląsteles?

 

Jeigu būtų galima atsukti laiką – kvailokas posakis, tačiau taip norisi jį šį kartą pavartoti. Jeigu būtų galima atsukti laiką, visų visų naujagimių tėvai turėjo išsaugoti savo vaikų virkšteles ir jose esančias kamienines ląsteles, kad prabėgus 20-30 metų, kai nutiks kokia sunki liga, būtų alternatyva esamam ar nesamam gydymui. Kad galėtum ateiti į kokį Inovatyvios medicinos centrą ir sakytum, va turiu kamieninių ląstelių, darykit klinikinį tyrimą su manim. Tikiuosi, šių dienų tėvai yra protingesni ir jie tokių frazių po 40 metų nesakys, nes dabar yra galimybė tą virkštelę ir tas ląsteles išsisaugoti.

Toliau publikuoju tekstą iš renginio, skirto aptarti virkštelės kamieninių ląstelių galimybes, pritaikymą ir saugojimą. Apie tai reikia domėtis, reikia žinoti ir reikia priimti sprendimus.

kamieninė ląstelė gali pavirsti bet kuria ląstele

Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės: saugoti ar ne?

Spalio 10 dieną Santariškėse įsikūrusiame Inovatyvios medicinos centre įvyko diskusija apie kamienines ląsteles, išskiriamas iš naujagimio virkštelės kraujo, jų saugojimą, gebėjimą gydyti dabar ir ateityje bei kol kas mokslui nežinomus klausimus.

Mama – už saugojimą

Kaunietės Erikos Švenčionienės ketvirtai dukrytei buvo diagnozuota visa grupė sudėtingų ligų: cerebrinis paralyžius, mikrocefalija, vienos akies nervo atrofija. Net iki trijų mėnesių jai tęsėsi naujagimių gelta, vėliau dar prisidėjo epilepsijos priepuoliai. „Viena jos akytė lyg ir matė, bet niekas nežadėjo, kad ji matys abiem akim. Mikrocefalijos diagnozė visuomet lydima protinio atsilikimo. Aš apie tai negalvojau ir elgiausi su ja kaip su normaliu vaiku. Aišku, ji turi protinį atsilikimą, nes smegenys nėra išsivysčiusios. Tačiau ji moka skaityti, rašyti, žino daugybos lentelę, turi platų žodyną ir didelę įžvalgą. Manau, kad prie to, kaip ji dabar atrodo ir jaučiasi labai prisidėjo mūsų dalyvavimas gydymo kamieninėmis ląstelėmis tyrime“, – įsitikinusi mama Erika. Anot moters, po gydymo Urtės akys nustojo bėgioti į šalis, nebepasikartojo epilepsijos priepuoliai, dingo spastika kojose.

Tik gimus neįgaliai dukrai Erika sužinojo apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis ir apie tai, kad ji net tris kartus turėjo galimybę išsaugoti savo naujagimių virkštelėje buvusias kamienines ląsteles. „Visiems patariu jas saugoti, niekas nežinome, kas gali nutikti ateityje“, – sako daugiavaikė mama.

Šaldo, bet retai naudoja

Nuo pirmojo sėkmingo bandymo gydyti kamieninėmis ląstelėmis praėjo jau beveik 40 metų: 1988 m. ši terapija padėjo įveikti retą genetinę ligą – Fankoni anemiją.

Dabar pasaulyje gyvuoja praktika iš virkštelės išskirtas kamienines ląsteles šaldyti suskystintame azote. Saugojimą atlieka vieši arba privatūs bankai. Pernai pasaulyje veikė 158 viešieji virkštelės kraujo bankai 36 šalyse ir 207 privatūs bankai 54 pasaulio šalyse. Lietuvoje viešo banko nėra, veikia 3 privatūs bankai.

Kaip sakė diskusijoje dalyvavęs stambiausio Europoje privataus kamieninių ląstelių banko atstovas dr. Gabor Kali, jų saugyklose saugoma per 300 tūkst. naujagimių virkštelių. Tačiau per 17 banko gyvavimo metų kamieninėmis ląstelėmis gydymo tikslais buvo pasinaudota tik 17 kartų. „Tai susiję su šių ląstelių taikymo apribojimais. Nors jos efektyviai gydo daugiau kaip 80 ligų, dar nėra taikomos rutiniškai, gydymas jomis nėra įtrauktas į daugelio šalių ligų gydymo metodikas. Neretai žmonės dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, nes tai leidžia legaliai apeiti nacionalinius apribojimus“, – sakė dr. G. Kali.

Iki šiol gydymu nuosavos virkštelės kamieninėmis ląstelėmis pasinaudoja palyginti nedaug žmonių. Statistiškai – vienas iš 20 tūkstančių. Viena vertus, ne visi serga tokiomis sudėtingai gydomomis ligomis kaip kraujo vėžys ar cerebrinis paralyžius. Kita vertus, ir patys medikai neskuba gydyti kamieninėmis ląstelėmis. Galimai yra ir trečia virkštelės kamieninių ląstelių naudojimą stabdanti priežastis: šis gydymo būdas ir savo kamienines ląsteles saugantys žmonės dar labai jauni, Lietuvoje skaičiuoja kiek daugiau nei dešimt metų.

Lietuvių indėlis – pasaulinis

Embriologė, biologijos mokslų daktarė Živilė Čerkienė sako, jog kamieninių ląstelių iš virkštelės saugojimas dar turi nemažai klausimų, į kuriuos ieškoma atsakymų ir ta paieška kelia stiprias mokslininkų diskusijas.

„Pavyzdžiui, dažnai keliamas klausimas, ar ne per maža yra surenkamo kraujo dozė. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad to kiekio pakanka žmogui, sveriančiam ne daugiau kaip 50 kg. Taip pat tik laikas parodys, ar kamieninės ląstelės veiksmingos praėjus 25 metų terminui. Paties žmogaus virkštelės kamieninės ląstelių nebus galima panaudoti jo gydymui susirgus genetiškai perduodamomis ligomis“, – sako dr. Ž. Čerkienė.

Pasak biologijos mokslų daktaro dr. D. Paulausko, privatūs bankai jau atrado būdų, kaip išspręsti nedidelio kraujo kiekio problemą. Be to, patirtis rodo, kad neretai keliuose lašeliuose kraujo būna labai skirtingi kiekiai kamieninių ląstelių, kartais vienas žmogus gali turėti, vaizdžiai sakant, dvigubą dozę.

Pasak diskusijos svečio dr. Gabor Kali, mokslas jau turi pakankamai įrodymų, kad šaldymas šaltyje nekeičia kamieninių ląstelių gyvybingumo ir efektyvumo. Turimi duomenys leidžia manyti, kad taip laikomos ląstelės nepraranda savo gydomųjų savybių mažiausiai 70 metų.

Dar viena oponentų prielaida, kad jei vaikas vėliau gyvenime susirgo vėžine liga, tos ligos pažeistų kamieninių ląstelių galėjo būti jau jo virkštelės kraujyje, taip pat skatina mokslininkus nenuleisti rankų. Kamieninių ląstelių perprogramavimas – tai nauja ir sparčiai besiplėtojanti tyrimų sritis, kurioje tarp lyderių minimi ne tik japonai, bet ir lietuviai. Galime didžiuotis, kad mūsų mokslininkas prof. Virginijus Šikšnius atrado vadinamąjį CRISP metodą, leidžiantį iš ląstelių iškirpti netinkamą genetinę informaciją.

Jos efektyvios

Vyksta ar jau įvykdyta apie 5400 klinikinių tyrimų su kamieninėmis ląstelėmis.

Biologijos mokslų daktaras Džiugas Paulauskas sako, kad iš virkštelės kraujo išskirtos kamieninės ląstelės, vaizdžiai tariant, yra švaresnės, jas galima ilgiau saugoti, o gydant pasiekiama geresnių rezultatų.

Iš suaugusio žmogaus kaulų čiulpų išskiriamos kraujo kamieninės ląstelės gali būti paveiktos persirgtų ligų, žalingų aplinkos veiksnių. Be to, pats paėmimo metodas yra labai invazyvus ir skausmingas, yra komplikacijų rizikos. Tuo tarpu virkštelė laikoma biologine atlieka ir kraujo paėmimas iš jos neskausmingas nei motinai, nei kūdikiui, nei kelia etinių abejonių.

„Per metus mūsų šalyje gimdo apie 29 000 moterų, mažiau nei 1 procentas jų nusprendžia išsaugoti virkštelės kraujo kamienines ląsteles. JAV, Izraelyje ir Kipre tokį sprendimą priima 20 proc. moterų“, – skaičius pateikia biologijos mokslų daktaras D. Paulauskas.

Šiuo metu Lietuvoje apie 3000 žmonių moka už virkštelės kraujo kamieninių ląstelių saugojimą privatiems bankams, manydami, kad tuo atveju, jei jų neprireiks pačiam vaikui, jos galės būti panaudotos artimiems šeimos nariams gydyti. Tiesa, kol kas Lietuvoje buvo tik vienas bandymas gydyti virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis. Galimai dažnesnį šios terapijos taikymą riboja mūsų įstatymai, numatantys, kad kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti tik kraujo vėžines ligas.

Pasak diskusijoje dalyvavusių ekspertų, išsaugoti kūdikio virkštelės kraujo kamienines ląsteles yra nepalyginamai pigiau, nei reikalui esant pirkti donoro kamienines ląsteles iš užsieninio banko, kurių viena dozė valstybės biudžetui kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai gydymas kamieninėmis ląstelėmis nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, pacientams už jį tenka mokėti patiems, o tai – didžiuliai pinigai. Pavyzdžiui, už galimybę grąžinti dukrą Urtę į normalų gyvenimą, Švenčionių šeima pardavė didžiąją dalį turėto nekilnojamojo turto, vyresni šeimos nariai uždarbiavo užsienyje, kelis tūkstančius eurų paaukojo nepažįstami žmonės.

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Parašykite komentarą