10 priežasčių, kodėl sanatorija yra gerai ir viena – kodėl blogai

Praėjus penkeriems metams šiemet vėl apsilankiau sanatorijoje „Vilnius SPA“. Štai mano šių metų įspūdžiai, kuriuos išdėsčiau papunkčiui:

Mažiau įžūlių rusų. Prieš penkis metus akį badė rusų poilsiautojų gausa, dabar baseinuose mirko baltarusai, mandagiai besistengiantys kalbinti anglų kalba, poilsiautojai iš Izraelio ir, kas mane labai nudžiugino, vietiniai lietuviai. Rusų gal irgi buvo, bet labai nedaug.

Mini liuksas. Praeitą kartą ilsėjomės standartiniame kambaryje, šiemet norimu laiku buvo laisvi tik mini liuksai. Ir tai buvo labai geras sprendimas, nes kambarys džiugino: poilsio kambarys su sofa ir kupranugario vilnos pledu, spintos kambarys (tokia patalpėlė, į kurią įeini pasikabinti rūbų), erdvus miegamasis ir vonios kambarys su vonia, ne tik dušu. Kambarys vertas 4 žvaigždučių.

Darbo dienų programa. Šį kartą rinkausi darbo dienų programą. Procedūros buvo paskirtos, kokios paskirtos, tačiau jų buvo tiek, kad buvimas sanatorijoje nepavirstų darbu. Gražiai išsidėstė dienoje, nereikia paknopstomis bėgti iš vienos į kitą.

Švediškas stalas. Dabar jis kitoks nei prieš 5 metus, jame atsirado lentelės su informacija apie kalorijas, gamybos būdą, gliuteną ir t.t. Žodžiu, skanu, sveika ir daug. Atsivalgiau trešnių.

Kava iš antro aukšto baro. Antrame aukšte yra tokia kavinė, kur gali eiti atsigerti kavos ar pavalgyti, jeigu nepatekai prie švediško stalo. Tai kava ten nuostabi.

Povandeninis masažas. Man tai buvo šių metų atradimas, niekada nesu jo bandžiusi. Pradžioje kamavo prieštaringi jausmai, nes reikia nuogai lipti į didelę vonią ir teta su šlangu, iš kurio teka stipri vandens srovė masažuoja tave ta srove. Kažkaip nesmagu gal kad guli nuogas ir į tave 20 minučių žiūri ta teta. Bet kai aš pradėjau jausti efektą, supratau, kad šita procedūra puiki. Toms tetutėms per dieną tenka į visokius kūnus žiūrėti, turi jau, matyt, profesinį bukumą. Su viena pašnekėjom, kad atsipalaidavimas čia stipresnis nei rankų masaže, nes yra keli veiksniai: guli šiltame mineraliniame vandenyje. Ir po vandeniu ta stipri srovė neatrodo tokia stipri, jeigu taip sausumoje gautum tokio stiprumo srovę, matyt, bėgtum rėkdamas. O čia guli sau atsipalaidavęs.

Visą dieną chalate. Tai, sakyčiau, yra ta priežastis, kodėl nenoriu kitų sanatorijų ar nenoriu kažkur nuomuotis butą ir vaikščioti į procedūras. Todėl, kad užsidedi ryte tą jų baltą chalatuką ir persirengi tik pavalgymui. Visi šmirinėja su tais chalatais.

Mineralinis visur. Mineralinį vandenį 4 skirtingų stiprumų ir šiltumų gali gerti prieš pusryčius, po pusryčių, prieš procedūras, po procedūrų, prieš pietus, po pietų – žodžiu, patys susigalvojate savo sistemą „kada čia man gerti mineralinio“, nes gerti jį galima kiek tik nori. Beje, pas mane yra kažkoks patologinis magnio trūkumas, tai per buvimo sanatorijoje laiką magnio negėriau ir jokių nervinių tikų akyje nebuvo. Dar mineralinio vandens baseine galima plaukioti, nes toks pas juos baseinas – be chloro. Ir guli mineralinio vandens voniose.

Druskininkų miestelis. Visuomet smagu pasivaikščioti Druskininkuose. Po penkių metų nebuvimo ten galiu pažymėti, kad atsirado daugiau tokių mielų kavinukių, kepyklėlių, netgi Forto dvaras su savo cepelinais. Prie mažučio Druskonio ežero atsirado pramogos: batutai, valtelės. Daugiau gėlių, suoliukų. Tik prasieini ežeriuko pakrante ir apima kurortinė nuotaika.

Dineikos sveikatingumo parkas. Jis įsikūręs visai šalia „Vilnius SPA“ sanatorijos, tad po švediško stalo pusryčių buvo labai smagu pasivaikščioti. Parkas labai nustebino. Ten radau net nestabilios platformos treniruoklį ir tokį aparatą, kur gali boksuoti ir matuoti savo smūgio stiprumą. Jau nekalbu apie tai, kad ten vyksta nemokamos mankštos kelis kartus per dieną, daug vietų žaisti šachmatais ir šaškėmis, mamoms stumdyti vežimėlius. Yra net mažas botanikos sodas, nes prie kelių augalų buvo lentelės apie juos. Ir radau ten plaukuotą šalaviją, kurio lapelius labai malonu glostyti, bet šis įrašas ne apie augalus. O apie augalus aš įspūdžiais dalinuosi Gyvenimas lysvėje tinklaraštyje. Jei nebuvote, užsukite 🙂 Dineikos parkas fantastiškas.

Ir aš turiu tik vieną priežastį, kodėl sanatorija yra blogai – brangu. Už dvi naktis ir dvi dienas palieki 320 eu ir dar 38 eurus papildomai (vakarienė, popiečio kava, papildoma procedūra, miesto mokestis). O kitų tautybių žmonės ten gi ilsisi dvi/tris/keturias savaites! Kaip?! Iš kur tiek?!..

Ir kai dainose dainuoja, kad visuomet norisi grįžti prie jūros ar į kokį nors miestą prie jūros, tai man visuomet norisi grįžti į sanatoriją 🙂

Ieva

 

 

 

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Parašykite komentarą