Šeštadienis ant sofos. Tai yra afigitelnai faina!

Visokie ten sveikos gyvensenos mylėtojai facebook‘e demonstruoja, o pokalbiuose akcentuoja, kaip svarbu aktyviai leisti savaitgalį: kažkur eiti, važinėti dviračiu, gal net prasibėgti, tada kur nors madingai ir prabangiai pavalgyti, sudalyvauti dar niekada neišbandytoje pramogoje, trumpam išlėkti į kokį artimą užsienį ir tada prikrauti į facebook‘ą iš viso to kalną fotkių. O aš jau ketvirtadienio vakarą imu svajoti apie saviizoliaciją savo namuose. Ant sofos. Ir niekur neiti. Su niekuo nekalbėti. Ir nesistengti praturtinti savo gyvenimo naujomis patirtimis. Šeštadienį aš noriu leisti ant sofos.

 

Visai neatmetu to, kad galbūt tai amžiaus nulemtas noras, nes per savaitę paprasčiausiai nerealiai pavargsti. Kai kasdien reikia anksti keltis, darbus planuotis, dėliotis, kažkur eiti, bendrauti, dalyvauti, šypsotis, mandagiai bendrauti, paskui šifruoti-šifruoti-šifruoti, tada rašyti-rašyti-rašyti, pergyventi, kad nespėsi, kad nepadarysi, kad vėluosi, tai kodėl poilsiu negalima pavadinti situacijos, kai viso to tavo gyvenime tiesiog nebūna? Bent dvi dienas.

 

Visai neatmetu ir to, kad galbūt tiesiog ši savaitė buvo per sunki, per daug prisiplanavau, per daug norėjau padaryti, reikėjo į kokį nors renginį ir neiti, gal ko nors atsisakyti… Bet jei gerai prisimenu ir praeita savaitė buvo tokia panaši. Ir tokios tos mano savaitės yra kažkur nuo… 2009 m. sausio 6 d. Plius minus kelios dienos.

 

Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ne kiekvieną ketvirtadienio vakarą mane aplanko vizija apie šeštadienį ant sofos. Kartais ir man kyla noras kur nors nueiti, išgyventi kažką naujo ar bent banaliai prasidemonstruoti prekybos centre kitiems bimbinėtojams, „aktyvaus savaitgalio“ gerbėjams. Net norisi nulėkti į kokią Rygą nežinia ko ar apsipirkti į Lenkiją.

 

Bet aš asmeniškai labai mėgstu tą savo norą būti savaitgaliais namie. Nes man realiai čia patinka. Juk tai mano stiprybės vieta. Teko kažkur skaityti, kaip gimsta šventos vietos, teikiančios žmonėms stiprybės – ta magija atsiranda iš nuolatinių pasikartojančių žmonių veiksmų, minčių, maldų. Aš jaučiuosi kiekvieną savaitgalį „užmeldžianti“ savo namus, kai ant kelių valau tuliką, paskui dulkes gaudau iš po vonios, tada šimtą kartų nusilenkiu visiems valomiems paviršiams, į meditatyvinę būseną įkrentu, kai renku rūbus, nešu juos plauti, paskui džiaunu, tada nurenku, ranka per kiekvieną perbraukiu, sulankstau, jei netingiu labai  – kiekvieną išlyginu. O kur dar kilimų purtymas, grindų siurbimas, grindų plovimas (tą irgi darau ant kelių ropodama), tada kokio nors stalčiaus tvarkymas, kurį būtinai lydi malonus atradimas, smagus prisiminimas.

 

O paskui dar lieka šiek tiek jėgų pasidaryti kavos puodeliui, išsitraukti ir sulaužyti šokoladą, paimti į rankas pultą ar knygą ir palaimingai gulėti smagiai kvepiančiuose ir švariuose namuose. Šį šeštadienį gulėti ant sofos dvigubai smagiau, nes iš Knygų mugės parsinešiau keturias naujas knygas. O prie lovos dar guli gi knygos iš bibliotekos, dar pasiskolintos, dar tos, kurias reikia perskaityti dėl darbo… Galima gi būtų kokias dvi savaites vien skaityti iš namų neinant. Ir tų įspūdžių pilna, ir ne mažiau įdomesnių nei kokioje itin tūžūr mūžūr kaip madingoje kavinėje ar kokiame seminare.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „good weekend on couch“

Taip kad aš sakau penkis kartus „taip!” savaitgaliui ant sofos, nes iš tikrųjų tai žiauriai smagu, faina, čia aš pailsiu, atsigaunu, persikraunu. Neatmetu galimybės gal ir dėl to, kad nesikeliu anksti, darbų neplanuoju, niekur neinu, nebendrauju, nedalyvauju, nesišypsau, nereikia bendrauti, šifruoti ir rašyti, nepergyvenu ir nestresuoju. Aš gi namie. Ant sofos. Ir tai yra afigitelnai faina  🙂

Tiesiogiai nuo sofos jūsų Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Parašykite komentarą