10 smurto ir mirties istorijų

Kažkada dalyvavau vienoje moterų organizacijos veikloje, ji po šiai dienai gyvuoja, tik ten jau nėra tų žmonių, su kuriais buvo sugalvotas projektas, skirtas atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris. Greičiausiai, tai buvo 2004 m. Tada buvo sugalvota tokia meniška forma skaudžiai realybei parodyti – kad dėl vyrų smurto kasmet mūsų šalyje miršta labai daug moterų. Aš sugalvojau atrasti tikras smurto ir mirties istorijas ir jas kažkaip paveikiau parodyti parodos lankytojui. Nuėjau į biblioteką ir perverčiau daug laikraščių puslapių su kriminalinėmis suvestinėmis. Išrinkau 10 nužudytų moterų istorijų ir pirmu asmeniu parašiau, ką tos moterys pasakytų, jeigu mes jas girdėtume.

Manau, tai buvo labai paveikus projektas. O dabartiniame smurto prieš vaikus, šunis, suaugusius kontekste ir vėl įgauna prasmę. Atradau tuos tekstus savo kompiuteryje, kažkaip jie stebuklingai išliko, nors mano tekstų archyvas du kartus „mirė“ kartu su kompiuteriais.

Kiekvieną rašomą tekstą tuomet asmeniškai pergyvenau, nes norėjau suprasti, kodėl; nes daugelyje tų istorijų aš galėjau būti vaikas, kuris matė tokį smurtą. Nes kažkada aš ir buvau vaikas, kuris matė smurtą prieš savo mamą…

1 istorija

2002 m. liepa. Italijoje, Sardinijos saloje nužudyta 36 m. alytiškė Vilma Valaitė. Saloje ji gyveno ir dirbo. Moterį nušovė jos sugyventinis Francas. Vilma ketino grįžti į Lietuvą. Apimtas pykčio priepuolio Francas griebėsi šautuvo. Vilmos Lietuvoje laukė trylikametis sūnus Tomas.

Ach, Francai, tavo meilė… ji… Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas, / Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis – / O galinga pagunda! – Ir šventieji suklumpa…/ Pabučiavimas tavo – pavogta kibirkštis. 

Tik dabar, kai viskas taip baigėsi… Bus gaila dienų man auksinių,/ Sidabro naktų, – / Ir meilės, kur supo, svaigino/ Prie jūros krantų!

………………………………………………………………

Kaip troškau pamatyti Lietuvos miškus, užuosti gimtųjų namų kvapą! Kaip pasiilgau ramaus savo sūnelio čiauškėjimo… Jis jau užaugo, o aš nespėjau pamatyti… …  Mano pasilgimas – / kaip vakaris vėjas,/ kaip tas baltas rūkas/ pievose garuos. Aš taip laukiau susitikimo dienos.

………………………………………………………………

Aš nenoriu mirti/ Nei žemelėj pūti, – / Aš gyventi trokštu / Su tavim drauge! – / Aš nenoriu mirti! – / Geriau uosiu būti, / Šaltu akmens bokštu, / Mažyte sraige. 

………………………………………………………………

Sūneli, mano sūneli… Kaip šypsanti viešnia išeisiu, kaip šokėja – / Per vystančius laukus – žiogelio lydima… / Aš nieko neėmiau – už viską sumokėjau / Širdies krauju – … … Su vėjo gūsiu glostysiu tau galvą, lietaus lašu – paliesiu veidą. Tik nepamiršk…

………………………………………………………………

Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!/ Gal būt, kaip žvėris tu mane sudraskysi? – / Vis tiek – aš ir mirsiu šypsodamos saulei,/ Ir saulė degs mano akyse!

………………………………………………………………

Ach, brangi Salomėja, džiugina tik tai, kad greitai mes susitiksim. Mano sielos sese…

………………………………………………………………

 

2 istorija

2003 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės apsk. Kazlų Rūda, Bagotosios kaime nužudyta Virginija Venienė (48 m.). Įtariamasis – jauniausias sūnus Marius (17m.). 

Virginija bandė išskirti susimušusius sūnų ir vieną iš jo sugėrovų. Neblaivus Marius staiga savo agresiją nukreipė į motiną – stumdė, smūgiavo, galiausiai stipriai aptalžė pagaliu. Virginija susmuko. Grįžęs ją tebegulinčią dar spardė, galiausiai įvilko į namus. Trylika dienų moteris išgulėjo komoje.

Marius dalyvavo mamos laidotuvėse.

 

Tik neuždarykite jo į kalėjimą! Maldauju! Negadinkite jam gyvenimo. Jis toks protingas vaikas. Taip norėjau, kad jis taptų mediku arba teisininku. Neuždarykite jo į kalėjimą.

… … … … … … … … … … … … …

 

Mirtis tikriausiai labai greitai išsprendė mūsų santykius. Dabar supratau, kaip tave mylėjau. Tik nespėjau parodyti, nebuvo kada pasakyti. Gal ir tu mane mylėjai…

Atleisk man, sūnau, jei kad buvau tau bloga. Nesmerk manęs, pabandyk suprasti. Kartais labai sunku… suprasti, jog gyvenai ne taip, jog elgeisi ne taip, jog viską darei ne taip…

Atleisk, sūnau…

… … … … … … … … … … … …

 

Maldauju, neskriauskite mano vaiko! Neuždarykite jo! Jis žino, kad pasielgė negerai, tačiau dėl to nereikia jam gadinti gyvenimo.

 

Juk vis tiek jau nieko nepakeisi.

 

3 istorija

Šakių r., Zygmantiškės kaimo gyventojas Liudas Mileris (40m.) nužudė savo tetą Anelę Beniulienę (77 m.). Anelė buvo praradusi butą, gyveno pas svetimus, Liudas pasikvietė pas save.

Sekmadienio vakarą tarp giminaičių įsiplieskė barnis – Anelė atsisakė duoti sūnėnui pinigų.  Moteris mirė nuo galvos sumušimo ir kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais.

 

Oi, Liudai, kaip smagiai mes šokdavome! Tau

 

labiausiai patiko polkutė…

 

Polką smagu šokti, tačiau aš vis

 

pasvajodavau apie valsą.

 

Puošni suknelė, gražus vyras ir

 

nesibaigiantis  šokio sukūrys…

 

Smagiai mes pasišokdavome, smagiai. Gaila,

 

Liudai, nemokėjai valso…

 

 4 istorija

 Zarasų rajono Kumpuolių kaimo gyventojas Gediminas Zamauskas (44 m.) 2003 m. kovo pradžioje užsuko į iš matymo pažįstamos Raudėnų kaimo gyventojos Stanislavos Teresės Danienės sodybą. Pasisiūlė nudirbti kokį darbą, senutė atsisakė. Įkaušęs Zamauskas supyko. Kaip pats pasakojo, moterį mušė apie pusvalandį, paskui nutempė ją į lovą, o pats užmigo. Kitos dienos rytą Stanislava buvo rasta keliasdešimt metrų nuo namų, negyva gulinti kraujo klane. Ryte Gediminas dar užsuko į kaimyninį namą nusiplauti kruvinų rankų.

Anksčiau Zamauskas 15 metų praleido kalėjime už 2 tyčinius nužudymus.   

 

Kad, žinai vaikeli, tądien viskas buvo kaip visada. Ryte nuėjau į bažnyčią, paskui aplankiau kapus. Dar, lyg žinodama, tariau:  greit susitiksime, greitai…

Užsukau pas Aldutę, pašnekėjom. Oras buvo bjaurus, tai nuėjau namo. Paruošiau pavalgyti. Nuėjau pogulio… Diena kaip kitos. Tik vakare… Ruošiau arbatos. Užėjo matytas vyrukas. Pajutau, kad gerai išgėręs, prašėsi darbą nudirbti. Kad nieko tądien man nereikėjo: malkas prieš dvi dienas sukapojo Stasiukas, šiltnamį dar praeitą mėnesį tvarkiau… Nemėgstu pijokų, norėjau, kad jis keliautų sau. Tad į kalbas nesileidau. Užrūstinau jį. Staiga puolė mane. Smarkiai mušė, vaikeli, vai smarkiai… Galvojau, kad tik jis greičiau liautųsi …bėgsiu pas Aldutę pagalbos. Neklausė jau manęs kojos.

Dėl ko jis taip padarė? Kad, vaikeli, jis ir pats nežino. Aš girdėjau kaip milicininkui sakė…

Ai, vaikeli, tokie laikai dabar. Žmogus nesupranta, kokios jėgos valdo jo protą. Nepykstu ant Geduko… Pažinojau jo mamą, gera moteris buvo. Dažnai susitikdavom bažnyčioje, pasilabindavome… Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip…

Vis tiek jau turėjau iškeliauti. Tik norėjau, kad tą paskutinę akimirką šalia būt buvusi Aldutė, mano seniausia draugė… Tik nespėjau nubėgti pas ją. Kojos neklausė.

 

5 istorija

2003 m. rugpjūčio 30 d. Kėdainių rajono Krakių miestelio kapinaitėse palaidota Aleksandra Jakštienė (91 m.). Aleksandra dingo liepos pabaigoje. Ji buvo rasta tų pačių kapinių kriptoje, įsukta į medžiaginį audeklą.

Dėl Jakštienės mirties apkaltintas sūnus Raimundas Jakštas (60 m.). Raimundas praradęs butą atsikėlė pas motiną, niekur nedirbo. Pinigų išgertuvėms reikalaudavo iš mamos.

Visiems Jakštas sakė, kad mama išvyko pas giminaitę į Panevėžį.

 

Dievulis retam leidžia numirti sava mirtimi. Aš ir nesitikėjau… Sunkus buvo mano gyvenimas. Tiek dienelių lankiau savo kapinaites. Tvarkydavau svetimus kapus. O man atrodė, kad rūpinuosi jais kaip savais. Juk čia mano kaimynai, mano jaunystės laikų draugės, senos meilės ir netgi priešai. Čia  visi mano: motulė, tėvelis, mano žmogus. Ten turėjau atgulti ir aš. Daug metų išgyvenau. Jau gana…

Neramu tik dėl anūkėlės. Atitrūko nuo namų… ne tuo keliu nuėjo… Nesušildė manęs sūnaus meilė, tikėjausi bent anūkė bus šalia…

Padėk  mums, Viešpatie…

 

6 istorija 

2003 m. rugpjūčio 26 dieną, po vidurnakčio, rastas J. M., Joniškio rajono gyventojos, lavonas. 32 metų moteris gulėjo dviejų Vilniaus gatvių sankryžoje. Moteris dirbo prostitute. Jos nužudymu kaltinami 37 m. Valerijus S. ir 26 m. Edvardas Ž. Valerijus buvo moterį įsimylėjęs ir dažnai priekaištaudavo dėl jos užsiėmimo. Įkaušęs smogė peiliu – smūgis buvo mirtinas.

Vienas kvanktelėjęs klientas man sakė, kad kai kas nors miršta – būtina pasodinti gėlę. Joje apsigyvena mirusiojo siela. Pasodinkite man orchidėją…

 

7 istorija

2003 m. rugpjūčio pabaiga, Šilutės raj. 54 metų Antanas Rubinas nužudė savo sugyventinę Genovaitę Bašlaminovienę: prieš pasmaugdamas sulaužė jai šonkaulius. Antanas daugelį metų mušdavo Genovaitę, buvo jai žiaurus, neduodavo pinigų, nepadėjo buityje, tačiau ji visai tai kentė.

 

Žinokit skauda tik kai trenkia pirmą kartą. Paskui skausmo širdyje nelieka jis ten kur skauda. O kada jis man trenkė pirmą kartą aš neatsimenu. Kažkaip nieko nepasakiau tik paverkiau. Dažnai kartu išgerdavome tai jis vis girdėdavo kažkokius balsus ne su manim kalbėjosi ne man tikriausiai ir trenkdavo. Paskui aš susirgau. Gerdavo tik jis. Buvo sunku kai mušdavo mane blaivą kai esi girta viskas kaip per miglą. O blaiviam pasaulis kitoks… Kaimynai klausdavo kodėl su juo gyvenu juk jis man toks negeras. Bet… kad… geresnio neturėjau. Prisimenu dieną kai per kovo aštuntąją jis ruošė mums pietus. Aš turėjau tik žiūrėti televizorių. Buvau tokia laiminga. Tada ir ne taip skaudėjo kai mušė…Tik jam paskutiniu metu būdavo visai blogai. Jei negaudavo išgerti jį ištikdavo priepuolis. Tą dieną ryte jam nesisekė buvo irzlus bet vakare vėl grįžo girtas. Klojau jam lovą šildžiau vakarienę. Nenustebau kai sulaukiau smūgio. Taip visada buvo… Tik dabar jis buvo žiauresnis. Kai gulėjau susirietusi vienu metu pajutau stiprų skausmą nugaroje tarsi koks didelis peilis įsmigo. Tyliai prašiau, kad liautųsi. Gal jam atrodė, kad garsiai šaukiu jis bandė mane nutildyti. Aš stengiausi kuo tyliau prašyti kad liautųsi. Rankomis suėmė man už kaklo. Prašiau vis tyliau tyliau tyliau… Jau nieko negalėjau jam pasakyti tik atidžiai atidžiai žiūrėjau. Jis pavargo ir nuėjo miegoti. Gaila taip ir nepalietė vakarienės,

 

8 istorija

Andrius Jaunutis Šutas septynerius metus praleido kalėjime už savo antros žmonos Lidijos nužudymą. Andrius – jūreivis, jo moters idealas – aktorė Claudia Cardinale. Lidija buvo į ją panaši.

Buvau antra žmona, tik antra. Buvau panaši į jo dievinamą aktorę.

Tik panaši. Tikriausiai niekada nebūčiau jam šiaip patikusi. Net

nežinau, mylėjo mane ar…

Tiek laiko laukiant šilumos ir meilės… Jo jūros spalvos akyse

mačiau svetimas šalis, miestus, žmones, uodžiau svetimšalių

kvapus įsigėrusius į mano vyro plaukus. Tik niekada nemačiau

Ilgesio. Jis vaikščiodavo po miestą, susitikinėjo su draugais,

skubėjo pas tėvus. Tik niekada nemačiau džiaugsmo. Jo akyse

mačiau tik mano džiaugsmo atspindį. Vėliau nustojau matyti ir jį…

Tik šaltis seniai matytam veide…

Kai jis vėl grįžo, namuose įsivyravo tyliausia tyla. Tai, kas staiga

atsitiko, pasirodė kaip siaubingas įvykis, nors iš tikrųjų buvo

menkniekis:

Jis priėjo

nieko nepasakęs

smogė.

Priekaištas. Smūgis. Priekaištas. Smūgis. Tyla. Vis tiek smūgis.

Dabar šalia jo kitos moters veidas. Kasdien meldžiuosi už ją.

 

9 istorija

2003 m. spalio 3 d. Batakių miestelio (Tauragės r.) gyventojas S. Marosčikas (58 m.) nužudė 4 metais vyresnę sugyventinę S. Chaminskają. Jie buvo vedę daugiau kaip 5 metus, tai buvo antroji Marosčiko santuoka. Vyras teigia nejaučiąs kaltės. Nužudytoji mėgo alkoholį.

 

Kas čia blogo, jei moteris mėgsta išgerti? Kodėl gerti gali tik vyrai?..   …

 

…  …Gal ir nelabai gerai, kad gerdavau daugiau už jį. Paskui tiek daug kalbėdavau… Vyrams nepatinka, kai moteris kalba.

 

… …Jis seniai palaidojo pirmą žmoną, tačiau visada mane su ja

lygindavo…  …tik kai būdavo girtas.

 

Tądien daug išgėriau, tai, jei atvirai, nedaug ką prisimenu. Kažko mes

susikivirčijome… Taip atsitikdavo dažnai, nieko keisto. Tik jis staiga

sužvėrėjo! Prisimenu jo veidą labai arti savo veido. Toks piktas,

raudonas, krauju pasruvusios akys. Dar spėjau pagalvoti, kad čia

tikriausiai ne manasis.. … …

Aš buvau sena, pavargusi nuo gyvenimo moteris. Mielai būčiau

nukeliavusi amžino atilsio. Tik niekada negalvojau, kad taip.

Kažko graudu… … Tai… iki…

 

Istorija nr. 10

 

Istorija šiuo metu rašoma. Gal jos herojė būsi tu?

 

foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

1 komentaras apie “10 smurto ir mirties istorijų”

Parašykite komentarą