Kaip aš ėjau 7 ratus aplink šventą šūdvabalį

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Scarabaeus sacer“

 

Prieš 10 metų pirmą kartą gyvenime išvykau į tolimą kelionę, tai buvo kelionė į Egiptą. Įkyrių arabų ir mistikos šalis, kur svarbu greitai perprasti rašytas ir nerašytas taisykles ir jų laikytis.

Pamenu, vykome į visos dienos ekskursiją, ėjome į kažkokią vietą, kur mus pasitiko išsirikiavę keisti akmeniniai padarai. Ant sienų buvo daug tų žavių egiptietiškų rašmenų. Kokia tai vertikali biblioteka. Man neišliko atminty, kaip vadinosi ta vieta ir kokius svarbius dalykus aš turėjau iš ten atsiminti. Aš tik atsiminiau vieną eksponatą. Ant pjedestalo, aukščiau nei mano akys, buvo užkeltas skarabėjus. Sakyčiau, gražus pavadinimas to, ką mes įpratę vadinti šūdvabaliu.

Egiptiečiai daug galių suteikia šitam vabzdžiui, jis, berods, jungia šį ir aną pasaulį. Nenustebau, kai gidas pasakė, kad galima apeiti 7 ratus aplink šventą šūdvabalį ir mintyse prašyti ko nori. Jis išpildys. Žvilgtelėjau į aplink tą pjedestalį trypčiojančius žmones: vieni į jį žiūrėjo, kiti fotografavo, dar kiti juokdamiesi ėjo kokius tai neišbaigtus ratukus, treti tyliai ėjo. Nors buvo siaubingai karšta ir buvome mes ten vidurdienį, o šūdvabaliui jokio stogelio niekas neįrengė, aš greitai ryžausi eiti.

Tada mano gyvenime dar nebuvo jokių grėsmingų, lėtinių ligų diagnozių, kažkokių simptomų, bet man į galvą atėjo viena mintis – „turiu prašyti sveikatos“. Ir per tą karštį, nekreipdama dėmesio į aplinkinį šurmulį, visus tuos žmones aš ėjau. Aplenkdama tuos, kurie man trukdo, kartais kai kurie dėl mano ryžtingo žingsniavimo patys pasitraukdavo iš kelio. Ėjau ir ėjau ratu, vis mesdama žvilgsnį vabalą, kad įsitikinčiau, jog jis mane mato, jog girdi.

Kodėl prisiminiau tą šūdvabalį staiga taip netikėtai, vidury baltos žiemos? Nes susimąsčiau apie žmonių ryžtą, ketinimus ir tikslo siekimą. Kaip dažnai mes turime eiti, nors visi aplinkui trukdo? Kaip dažnai turime eiti nesibaigiančius ratu? Kaip dažnai reikia turėti tik vieną norą ir nesiblaškyti jo siekiant? Kaip dažnai savo kelyje mes turime tik nebylius sutvėrimus, kurių pagalba „neįrodyta moksliniais tyrimais“? Kaip dažnai mes patikime šūdvabaliais, tegul ir šventais?

Bet žinot, jeigu dabar vėl atsidurčiau toje vietoje, aš lygiai taip pat eičiau aplink tą pjedestalą su tuo šūdvabaliu. Ir taip pat tikėčiau, kad jis pajėgus suteikti man sveikatos daryti tuos darbus, kuriuos noriu ir turiu padaryti. Kodėl? Nes geriau tikėti negu netikėti. Ir tegul tai būna tikėjimas viso labo mažo šūdvabalio, užkelto ant pjedestalo, galiomis.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Scarabaeus sacer“

Ieva

pirmas paveiksliukas

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą