Ugnės Barakauskaitės Vieno žmogaus bohema

Tai knygą, kurią rašė kažkokia mano alternatyvaus pasaulio antrininkė, o gal aš… tik dabar pamiršau. Ugnė yra mano kažkurios draugės buvusi bendradarbė, ar draugė. Žodžiu, vienos rankos paspaudimas skiria mus nuo gilesnės pažinties.

Bet aš skaitau antrą jos knygą ir man rodos, kad ją labai puikiai pažįstu. Ji iš to paties laikmečio, kaip ir aš, turi tuos pačius prisiminimus, nerimus ir mintis. Gal labiau protingesnė, nes knygoje gausu teisingų citatų (o gal tiesiog nepatingi jų užsirašyti), gal labiau aistringa, nes net kelis kartus užsimena apie seksą tarpuvartėje. Ji mėgsta būti viena, tyliai, ramiai, užsiimti visokiais savo reikalais, kad jos niekas neblaškytų kvailomis kalbomis. Ji tokia kaip aš ir rašo taip įdomiai, kad nežiūrint galvos skausmo, nesikeliu ieškoti tabletės. Ant rankos nusminga būties lengvumo nualintas mano kačiukas, nutirpsta abiejų kojų kulnai, bet aš skaitau, nestabdau.

Ji pasakoja apie neįprastą, keistą, trenktą, neįtikėtiną savo gyvenimą šiame neįprastame, keistame, trenktame ir neįtikėtiname pasaulyje. Ir skirtinguose puslapiuose aš rezonuoju su tuo, ką perskaitau. Ji rašo apie pojūčius, jausmus, žaibiškas mintis, kurios įvyksta atsidūrus kitoje šalyje, susidūrus su kitokio pasaulio kitokiais įpročiais. Kai nežiūrint aplinkui tvyrančio triukšmo lieki toks vienas. Ir tada ir įvyksta ta tavo – vieno žmogaus bohema.

Mane toks jausmas buvo aplankęs Tunise, kai visą grupė pavargusi nuo blaškymosi po miestą susėdo kavinukėje, į ją reikėjo lipti daugybe laiptelių. Ir ten sėdint su labai įdomiu arbatos su riešutais puodeliu rankose pažiūrėjau pro duris, žemyn, apačioje driekėsi gatvė, ten dar tikrai kažkur kabojo narvelis su paukščiu ir viskas sustojo: laikas, judesys aplinkui, mano gyvenimas. Mačiau tik apačioje esančių žmonių gyvenimus, kurie irgi buvo kažkokie nerealūs. Prisimenu tą nejudančią šilumą, kvapus ir man rodos, kad visas aplinkinis užesys skambėjo kaip kažkokia melodija.

Ugnė teisingai rašo apie keliones, apie poreikį išgerti vyno ir gebėjimą užsisakyti taurę balto vyno ne tik lietuvių kalba, apie mirusio tėvo ilgesį. Ji apie daug ką rašo teisingai. Bet tuo pačiu ir kažkaip taip, kad skaitant atrodo, jog žodžiais glosto atvirą nervą. Ji taip teisingai pasakoja apie keliones, iš esmės apie jausmus, kurie kyla kelionėse ir kurie lieka, kai jau nebeturi nei nuotraukų, nei tų, su kuriais keliavai. Skaitant aš irgi prisimeniau vieną bohemišką potyrį Egipte. Tai buvo dienos išvyka prie piramidžių: ilgai važiavom, paskui ėjom, buvo karšta ir tvanku, daug arabiško triukšmo ir štai aš sugalvoju lipti į kažkokią piramidę, į kurią galima lipti. Lipu tais laipteliais, gan statūs, nieko nesimato, pagalvoju, kad laikas sustoti ir pasižiūrėti, kas matysis. Mane apima nuovargis ir aš atsisėdu ant to laiptelio, kaip ir ant laiptuotos piramidės krašto. Apima toks geras jausmas, pasižiūriu į tolį, pamatau raibuliuojantį nuo karščio horizontą ir iš to raibuliavimo išlenda kupranugariai. Jie tokie netikroviški. Apima tas bohemos jausmas, nes toje akimirkoje lieku tik aš, tas karštis, visiška tyla, raibuliuojantys kupranugariai matomi sėdint ant piramidės krašto. Bohema nutraukia kažkur iš labai toli aidintis pasikartojantis žodis „madam, madam, madam“. Labai įkyriai, pasižiūriu žemyn ir tarsi sudūžta tai, kur aš buvau. Mūsų grupės gidas čia man rėkia, čia aš ta madam, kuriai primenama, kad ant piramidžių sėdėti negalima 🙂

Žodžiu, knyga tokia… labai labai 🙂 Va taip ir reikia rašyti apie keliones, nors tai knyga ne vien tik apie keliones, tai ir apie vieno žmogaus vidų, apie visą jo viduje esantį sudėtingumą.  Pradžioje galvojau, kam čia ją perskaičius padovanoti artėjančių švenčių proga. Nedovanosiu. Skaitysiu dar kartą ir mokysiuos taip rašyti.

foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Parašykite komentarą