Rudeniais aš noriu būti namų šeimininke

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „near the fireside good feeling“

Kai tik lauke atvėsta, grįžę namo jau po valandos jungia šviesą ir užtraukia užuolaidas, o medžių lapai džiugina geltonomis, raudonomis spalvomis manyje gimsta stiprus noras būti namų šeimininke.

Neramiai blaškausi po namus ir varstau virtuvės spintelių dureles – noriu kepti pyragus. 11 val. ryto! Tiesiog alpstu nuo būsimų kvapų, kurie užlies visą virtuvę: keptų obuolių, cukraus pudros, cinamono. Traukiu iš kosmetinio staliuko kokosų aliejaus buteliuką (skirtą plaukų puoselėjimui) ir be gailesčio tepu tuo aliejumi kepimo skardą. Man taip gražu tas paskrudęs pyrago kraštelis, taip smagu kai karštis iš pravertos orkaitės nutūpia ant langų ir juos užtraukia. Jeigu pavyksta atsispirti tam neramiam vaikiškumui, tai nepiešiu linksmų veidukų.

Dažniausiai nepavyksta…

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „obuolių pyragas“

 

Rudenį labai noriu tvarkyti namus. Būtent rudenį įsigyju didžiausius kiekius visokių valymo priemonių: šluosčių, kempinėlių, skudurėlių, valiklių, purškiklių, kremų ir dezinfektantų. Šiemet atradau drėgnas servetėles ir mažą siurbliuką. Su drėgnomis servetėlėmis jau beveik nugalėjau nenugalimas lentynų dulkes, viryklė tokia švari, kad ji tikrai jau svajoja, jog galėtų pasipuikuoti kokioje virtuvinės įrangos parodoje, o visi tie (kompiuteris, spinta, palangių ir lango susijungimo kampas), kurie galvojo, kad dulkės – jų kasdienis drabužis, staiga stovi tokie nuogi pliki. Kas rytą, kol kepa pyragas, mažu siurbliuku siurbiu koridoriaus kilimą – jis gi amžinai purvinas, nes jį trypia visi: ir žmonės, ir katinai. Kiekvienas ant savo letenėlių ką nors atsinešdamas ir ant to kilimo palikdamas. Todėl aš kiekvieną dieną randu ką išsiurbti.

Ir kai po to žiūriu į tą kilimą, į tuos palangių ir lango sujungimus mane apima palaimos jausmas. Labai smagu ir gera, kad švaru, kad kvepia drėgnų servetėlių, kokio valiklio ir pro viryklę bandančio išsprūsti pyrago kvapu.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „home sweet home“

 

Tada aš staiga susirūpinu, kad dar nevaliau tualeto ir kokią valandą ant kelių viską ten poliruoju, purškiu, šveičiu. Nesistebiu, kad tualete atsiranda vis daugiau žurnalų ir net atkeliauja knygos, nes ten visai smagu būti – sėdi sau tokiam mažam, kvapniam kambarėlyje, niekas netrukdo ir neįeis, nes pas tave čia rimti ir asmeniški reikalai, o tu sau knygą skaitai 🙂

Gerokai nuvargus, galima tūpti ant sofos ir kramsnojant pyragą su kava ilsėtis ir žiūrėti kokį smegenis lyginantį serialą. Taip – smegenis lyginantį. Nes kiekvieną dieną šimtai darbų, rūpesčių, reikalų, pareigų, atsakomybių, problemų tas smegenis verčia raukšlėtis, tie vargšai vingiai ten tik gilėja, tik vinguriuoja. Jais neuronai tik laksto, net rūksta. O kai taip vingiuota, darosi painu, nesunku pasiklysti, pasimesti, atsidurti akligatvyje. Todėl karts nuo karto, mano giliu įsitikinimu, reikia leisti sau patiesinti smegenų vingius. Visokie nesudėtingų nuotykių, moterų detektyvių kasdienybės ir gyvenimo dramų serialiukai tą puikiai daro. Be to, jie dar suteikia taip reikalingą gyvenimo džiaugsmą ir vieną kitą neįkyrią gyvenimo tiesą, kurią galima apmąstyti džiaustant išskalbtus rūbus.

Tik pasimėgauji pyragu ir serialu, o jau žiūri, kad laikas pradėti skųsti ir tarkuoti bulves, nes vakarienei gi reikia kažką gaminti. „Kažkas“ iš bulvių yra tobuliausia rudens vakarienė, pavyzdžiui, blynai su cukinija ar moliūgu, šiek tiek svogūno, dar kokia užsilikusi morka ir tada kepi. O paskui dedi ant gražios mėlynos lėkštės ir drebi šaukštą grietinės, pabarstai žiupsneliu šaldytų krapų (daržo gėrybės) ir užgeri stikline kefyro. Mėgaujantis tokia vakariene visai gali aplankyti gyvenimo pilnatvės jausmas.

Kai rūbai padžiauti, skalbimo mašina drėgna servetėle nuvalyta, tualetas šviečia ir kviečia, pyragu namai kvepia sėdžiu sau ir galvoju, kad taip galėčiau gyventi iki Naujųjų metų. Toks namų šeimininkės gyvenimas šituo periodu man visai tinka. Tvarkai namus – kažką tvarkai savo galvoje, kūri patiekalus ir leidi pailsėti galvai nuo nuolatinio spaudimo būti kūrybiškai, juokiesi skaitydama romanus ar žiūrėdama filmus – ir turi tą laiką sau, kurio nebūtų jeigu reikėtų rengti darbines ataskaitas.

Būti namų šeimininke yra labai smagu. Kitais metų laikais aš to nesuvokiu taip stipriai kaip rudenį, kai po atostogų, po blaškymosi po laukus, pievas ir sodybas, grįžti namo. O kad jau grįžai namo – tai, matyt, ir turi būti savo namų šeimininke.

Ieva

 

pirma foto

obuolių pyrago foto

trečia iliustracija

 

 

Kompiuterių priežiūros paslaugos

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

2 komentarai apie “Rudeniais aš noriu būti namų šeimininke”

  1. Kaip įdomu.. žinokit aš tai nemanau, kad ilgą laiką galėtumėte būti namų šeimininkė, žinokite, nusibostų 🙂 mes nors ir įsikūrę namus su visais patogumais, butine technika, vartų automatika, vis tiek norisi iš namų išeiti. O tada smagiai grįžti.. 🙂

  2. Namais reikia rūpintis, o tam retsykiais tikrai nepamaišytų gera namų šeimininkė ir geras šeimininkas. Būnu namuose, tvarkausi, bet dar iki pyragų kepimo man toli.. Gana su pirktiniu pyragu vakare šiltuose namuose sėdėti..

Parašykite komentarą