Vasaros skaitiniai. P. Hoeg Dramblių prižiūrėtojų vaikai

Kažkodėl visiems atrodo, kad vasarą tai bus tas metas, kai kažkaip įmanoma perskaityti daugiau knygų. Čia tuo atveju, jeigu turi mažiausiai 3 savaites nepertraukiamų atostogų, niekas nelenda ir gali sau gulėti kur po medžiu ar palme ir skaityti. Šių metų orai ir neįprastai gausus žmonių buvimas visur – autobuse, poliklinikoje, renginiuose – verčia mane galvoti, kad šiemet beveik niekas neatostogauja. Todėl manyčiau daugelio skaitymo įpročiai lieka kokie buvę, t.y., skaitoma retai. Jeigu jau taip jums nutiko – siūlau perskaityti vieną knygą Peter Hoeg „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“. Ji tokia „soti“, kad ją prisiminsite visus metus. Štai kodėl.

Autorius – tai čia tas garsusis garsiosios knygos „Panelės Smilos sniego jausmas“ kūrėjas. Su kiekviena knyga jis tik patvirtina, kad jis Rašytojas. Na toks, kuris iš tikrųjų sukuria stulbinamą istoriją. Tegul ir išgalvotą, bet nuostabią, kurioje visi randa save. Ir personažų daugybė, ir tu kažkaip tarp jų nesusipainioji, nes man asmeniškai daugiau kaip 7 personažų pavardės ir aš imu painiotis.

 

Bet šios knygos stiprybė yra pats pasakojimas – kalbama apie labai rimtus dalykus, apie vaikus, turinčius neįprastus, sunkius tėvus, bet pasakojimas neįtikėtinai žaismingas. Čia pacituosiu vieną tipišką to stiliuko gabaliuką, kad suprastumėte nuotaiką:

„Taigi, kai smūgis pasiunčiamas, Hansas stovi jau ne priešais, o šalia vyro, uždeda savo plaštaką jam ant veido, pakelia jį į orą ir sviedžia į sieną. Siena metalinė. Gitė Chrizantema parsigabeno metalinį gongą iš Balio, mano mama sukonstravo jam stovą, jo dūžiais ašramo gyventojai kviečiami jogos ir meditacijos, jis skleidžia gilų, gražų garsą, kuris dar ilgai išlieka ore.

Dabar panašus garsas pasklinda nuo sandėlio sienos, vyro akys apsiblausia, kojos neišlaiko, jis susmunka ant grindų ir kuriam laikui jo su mumis nebėra“.

Argi negražiai parašyta? 🙂 Ir taip visa knyga – visi knygos herojų, vaikų, nuotykiai pasakojami jaunesnio sūnaus virsta tokiu smagiu skaitymėliu. Tačiau visuomet tu rezonuoji su turiniu. Turiu omeny, kad čia ta knyga, kur kiekvienas galėtų pasakyti vis kitokius dalykus, kuriuos jis joje išskaitė. Todėl kad vyksta asmeninis rezonansas. Knygos viršelyje parašyta, kad knyga apie laimės ir tikėjimo paieškas, o man ji ne apie tai. Man ji apie brolio ir sesers santykius, apie protingus vaikus, apie daugiavaikės šeimos vaiko nedidelę dramą, kai jis mato, kad vyresni broliai ir seserys užauga, randa savo laimę su kitais, o jis tampa nereikalingas, nors iki tol jie buvo kartu kaip kumštis. Ir dar čia apie vaikų ir tėvų santykius, tokius nelengvus ir painius, kai atrodo, kad tėvai nejaučia to prieraišumo, kurį turi jausti tėvai, nes pas juos labai daug savų reikalų. O kas nėra jautęsis taip? Kaip sunku suprasti ir priimti tai, kad tėvai turi svarbesnių nei tu reikalų.

Lengvai skaitoma, bet gili, stipri knyga. Tokios ir turėtų būti knygos. Parašyti, kaip pabėgai nuo arabo ar metus pagyvenai svečioje šalyje – čia visi galėtų, o sukurti tokią knygą, tikriausiai, tik kelios dešimtys žmonių. Jeigu per metus (per vasarą) gyvenimas jums leidžia perskaityti tik vieną knygą – tegul tai būna ši.

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą