Kaip man patinka biblioteka

 

Tikriausiai, mano pažįstamų tarpe mažai, o gal ir visai nėra žmonių, kurie eina į biblioteką. Man buvo 6 ar 7 metai, kai mama nuvedė į A. Mickevičiaus bibliotekos vaikų skyrių. Taip aš jau 30 metų esu bibliotekos lankytoja, nuo 16 metų – suaugusio skyriaus :). Manau, kad tai ilgiausiai trunkantis mano gerasis įprotis 🙂 Niekur kitur taip ilgai neišsilaikau 🙂 Ir man labai įdomu stebėti, kaip keičiasi biblioteka. Kai draugėms pasakojau, kad dabar pasiimant knygas jos yra skanuojamos, o ne rašomas jų pavadinimas į tokią mažą knygelę, daugelis aikčiojo, o mano mama nusprendė, kad tos „prakeiktos technologijos“ įsibrovė ir ten, todėl ji į biblioteką neis, nes nesupras, ką ten daryti 🙂 O dar aš bibliotekoje lankiau anglų kursus, dabar galima mokytis kompiuterinio raštingumo  (keikiuosi, nes pražiopsojau Excel kursus), visada nueinu „pasikultūrinti“ – į parodą ir, svarbiausia, kas mėnesį parsinešu 5 knygas. O kas dabar mane džiugina labiausiai – naujas knygas!

Štai kodėl biblioteka man vis labiau patinka, nes nors esu pamišusi dėl knygų, daugelio įsigyti negaliu, o bibliotekoje randu pačias naujausias knygas, apie kurias tik vakar skaičiau apžvalgas ar žiūrėjau jų pristatymus per TV. Taip nemokamai perskaičiau visas Sabaliauskaitės Silva rerum dalis (ir taip gerai sutapdavo, atnešu 1 dalį, žiūriu lentynoje matomiausioje vietoje 2 dalis stovi), perskaičiau anksčiau leistas Jo Nesbo knygas, dar buvo visokių naujovių, kurias perskaičius supranti, kad gerai, jog nepirkai, nes visiškai eilinė ar vidutiniška knyga.

Pasiėmiau Pauliaus Jurkevičiaus knygą apie alyvuogių aliejų. Ji dabar jau atpigusi ir taip realu nusipirkti. Tik pradėjau skaityti, bet jau matau, kad jam šiek tiek trūksta literato gyslelės, nes net vienos knygos apie psichopatus autorius mokėjo įtaigiai aprašyti savo susitikimą su tariamu psichopatu, nevengiant detalių ir leidžiant pajusti visą atmosferą, tvyrojusią nuotaiką. O Jurkevičius gi labai lakoniškai aprašė sceną vienoje Italijos bažnyčioje, kur kalbėjosi su vienuole apie tvaną, viltį ir alyvmedžio šakelę balandžio snape. Manau, tai buvo labai įdomi, intriguojanti situacija, kuriai pajausti man pritrūko nuotaikos – kaip ten viskas atrodė, kokia buvo ta vienuolė, kaip jis ten ir ko užklydo. Bet nežiūrint to skaitysiu šią knygą su malonumu, nes man alyvuogių aliejus irgi atrodo tobulu 🙂

Vienas didžiausių bibliotekos prioritetų – tai visiškai nemokama paslauga. Renginiai ir parodos svarbu tiems, kas nori būti aktyvus, o tiems, kam reikia tų šventų (tylos ir vienatvės) skaitymo valandų taip pat mėgaujasi nemokama paslauga – imk knygas ir skaityk. Nemokamai 🙂 Smagumėlis.

O dar vienas smagumėlis, kurį visuomet išgyvenu bibliotekoje – tas ypatingas jausmas, kuris gimsta iš bibliotekos kvapo, gausybės knygų nugarėlių vaizdo, vartomų knygų lapų šiurenimo ir suvokimo, kad tu esi kažkokioje nesuvokiamoje didybėje. Prieš tave tyliai stovi tūkstančiai istorijų, personažų, rašytojų, tūkstančiai patirčių, jausmų, dramų, džiaugsmų ir laimių. Ir viskas taip tyliai slepiasi už tų knygų viršelių. Ir tas jausmas auga kol išryškėja toks kaip ir aiškesnis pojausmis – smalsumas. Per 30 metų mano smalsumas nei kruopelyte nesumažėjo – kas ten parašyta? 🙂

susitiksime bibliotekoje

skaitytoja Ieva

foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Parašykite komentarą