Nebenoriu gerti apelsinų sulčių. Priežasčių tam yra nemažai

 

 

Orange juice could improve brain function

Tokiam jau pasaulyje gyvename, kad į kurį maisto produktą beatsisuktum, vis rasi, kas su juo ar jame yra negerai. Šį kartą yra pakankamai negerai su apelsinais. Siūlau paskaityti žemiau esantį straipsnį, kurį man atsiuntė Vaiva Ramanauskienė iš Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro. Kažkaip nebesinori tų apelsinų sulčių, dėl pesticidų, dėl sunkių apelsinų skynėjų darbo sąlygų ir dar dėl to, kad visiems kažkaip nusiš… ant viso to reikalo. Nors gal ne visai visiems, štai žurnalistui Alcimirui iš Brazilijos rūpi ir lietuviams iš Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro rūpi 🙂 Ačiū Dievui už šiuos žmones 🙂

 

Spalio pradžioje Lietuvoje lankėsi žurnalistas iš Brazilijos Alcimiras Antonio do Carmo, Portugališkai kalbančių pasaulio žurnalistų federacijos prezidentas bei San Paulo valstijos žemės ūkio darbuotojų federacijos „Faraesp“ patarėjas.  Svečio vizitas Lietuvoje  –  tai projekto „SUPPLYCHA!NGE“ informacinio turo po Europos šalis dalis. Lankydamasis Lietuvoje Alcimiras Antonio do Carmo dalyvavo susitikimuose su visuomene bei žiniasklaida. Informacinio turo tikslas – betarpiškai, iš pirmų lūpų, atskleisti Brazilijos apelsinų ūkių realybę, produkcijos auginimo ir gaminimo sąlygas.

Brazilija – didžiausia pasaulyje apelsinų sulčių tiekėja. Statistikos duomenimis, vienam pasaulio gyventojui per metus tenka maždaug 7,8 litro apelsinų sulčių, o Europos šalių vartotojas kasmet vidutiniškai išgeria apie 11 litrų. Net 60% pasaulyje suvartojamo šio gėrimo yra pagaminama Brazilijoje. Apelsinų pramonė daro didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Apelsinų ir jų sulčių gamybos ir prekybos karuselėje sukasi milijardinės sumos.

Brazilija – viena iš didžiausių pesticidų vartotojų pasaulyje, kadangi apelsinmedžių plantacijose tokiu būdu išsaugomas derlius, naikinami kenkėjai bei augalų ligų sukėlėjai. Didelės gamybos apimtys ne tik daro neigiamą  poveikį aplinkai, bet ir paverčia įkaitais iš šio verslo gyvenančius smulkiuosius gamintojus bei samdomus darbuotojus.

Apelsinų skynėjai plantacijose darbuojasi nuo gegužės iki  sausio mėnesio. Kaip teigia A.A.do Carmo, dirbantieji apelsinų plantacijose, ypač smulkiuose ūkiuose, verčiami dirbti praktiškai be jokio poilsio. Yra nemaža ūkių, kur skynėjų poilsiui skiriama tik viena diena per mėnesį, o jų gyvenimo sąlygos yra labai vargingos. Dažnai plantacijose darbininkai dirba be jokių apsaugos priemonių – neturi akinių,  specialaus apavo ar specialios aprangos, nors darbe jie ne tik yra veikiami cheminių medžiagų, bet būna sugeliami gyvačių, susižaloja į aštrius krūmokšnius.  Tam, kad uždirbtų minimalų užmokestį, kuris sudaro apie 100 eurų, apelsinų rinkėjas turi per dieną surinkti 2000 kg vaisių.

Brazilijos valdžia dažnai pro pirštus žiūri į šių žmonių darbo sąlygas. Valdininkai pradėjo rengti reidus į apelsinų ūkius tik žurnalistams išplatinus informaciją apie vergišką darbininkų padėtį. Tačiau situacija yra sunkiai sukontroliuojama, kadangi Brazilijos valdžia dažnai neturi pajėgumų vykdyti tokią kontrolę. Ypatingai prasta padėtis yra smulkiuose ūkiuose, kurie išaugina apie pusę viso Brazilijos apelsinų derliaus. Tokių ūkių šalyje yra labai daug. Pasak Brazilijos žurnalisto A.A. do Carmo,  vien San Paule smulkių apelsinus auginančių ūkių skaičius yra apie 300 ir sužiūrėti visus tikrintojams paprasčiausiai neįmanoma.

Atsakomybė už šią 21 amžiaus vergovę tenka ne tik tiems, kurie tiesiogiai išnaudoja žmones, bet ir prekybininkams, kurie žinodami šią situaciją, pirmenybę teikia pigiai gaunamai prekei. Stambieji prekybos tinklai, sudarydami pirkimo sandorius gamintojams diktuoja savo sąlygas, priversdami juos mažinti savikainą. Labai dažnai tai daroma pačios socialiai silpniausios grandies – darbuotojų sąskaita.

Europos ir Trečiojo pasaulio valstybių pilietinės visuomenės organizacijų grupė, suvienijusi savo jėgas projekte „SUPPLYCHA!NGE” siekia atkreipti visuomenės dėmesį į stambiųjų Europos prekybos tinklų įtaką gamintojams. Kviečiame prekybos tinklus imtis veiksmų siekiant pagerinti darbo sąlygas Trečiojo pasaulio šalyse ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Prekybos centrai privalo prisiimti atsakomybę už sąlygas, kuriose yra gaminami produktai žymimi privačiais prekybos tinklų prekių ženklais. Informaciją apie kampaniją rasite interneto svetainėje http://supplychainge.org.

iliustracija iš čia

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą