Žurnalistai – savotiški psichopatai

Užbaigiant psichopatų temą ir užvertus paskutinį knygos „Kaip atpažinti psichopatą“ puslapį, norisi pakalbėti apie dar vieną šios diagnozės rakursą, kuris šiek tiek buvo paminėtas knygoje. Knygos autorius Jon Ronson yra žurnalistas, puikiai jį suprantu, kad analizuojant psichopatus, ieškant atsakymo į klausimą, kaip juos atpažinti, nejučia kažką imi „ant savęs matuoti“. Manau, visi žurnalistai taip daro, tai neišvengiama ir tai, mano nuomone, ir yra toji empatija. Tai štai, J. Ronson’as irgi ėmė matuotis psichopatiją ir knygoje pateikė labai įdomių įžvalgų apie žurnalisto profesiją:

„Mes sukuriame istorijas iš fragmentų. Mes keliaujame po visą pasaulį, varomi kažkokios idėjos į priekį, mes sėdime pas žmones svečiuose, laikydami rankose bloknotus, ir laukiame brangakmenių. O tie brangakmeniai nuolatos būna susiję su beprotyste – kraštutinėmis, atokiausiomis žmogaus ypatybėmis – iracionalus pyktis, nerimas, paranoja, narcisizmas, savybės, kurios ligų žinyne būtų įvardijamos kaip asmenybės sutrikimai. Mes tam paskiriame savo gyvenimus. Mes suvokiame, kad užsiimame keistais dalykai, tačiau niekas apie tai tiesiog nekalba.“

Po dar kažkiek pokalbių su visokiais psichopatais ir juos tyrinėjančiais mokslininkais, jis padaro dar stipresnes išvadas:

„<…> jau dvidešimt metų esu dėl galių pamišęs beprotystės stebėtojas. Toks yra mūsų, žurnalistų, darbas. <…> Man gerai sekasi pastebėti pamišimo deimantus, spindinčius tarp normalumo tamsumų, nes tai mano jau dvidešimties metų darbas. Žurnalistika, psichologija, psichopatų stebėjimas savaime turi kažkiek psichopatiškų ypatumų.“

Sunku būtų nesutikti 🙂 Pamenu, vienos televizijos laidų prodiuseris sakė, kad normalus ir sveikas žmogus vengs būti kalbinamas gatvėje, dažniausiai, interviu mielai dalija visokie keistuoliai. Iš kitos pusės, mano irgi 20 metų darbo žurnalistikoje patirtis leidžia sakyti, kad prisilietus prie bet kurio žmogaus gyvenimo istorijos nesunkiai ten rasi kažkokių keistumų, kurie ką nors nustebins, o jam tai bus visai normalu. Tad keistumas – labai jau lanksti sąvoka. Tačiau psichopatas – vienareikšmiškai lengviau apibrėžiama, tik gaila, kad sunkiai diagnozuojama, nes tikri psichopatai, ypač jeigu jie linkę į nusikaltimus, kaip sakė Jo Nesbo knygos „Pentagrama“ psichologas Stolė Aunė, „jie lieka nesugauti“.

Ieva

nuotraukoje Jon Ronson su pašnekovu 🙂

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą