Trečia reabilitacija

Dėl tos mano mažytės atakytės gavau ne tik išbandymą leidžiamais B grupės vitaminais, bet ir vizitą pas reabilitologę. Nuo siuntimo iki vizito praėjo kažkur 3 savaitės, gal šiek tiek mažiau. Turiu pasakyti, šiek tiek jau ir dingo motyvacija tai reabilitacijai, nes subjektyviai jaučiau, kad tie dvigubinimaisi žiūrint į šoną jau gerokai sumažėję, o kartais ir visai nebūna. Jau net ėmiau galvoti, kad norėčiau ne tik magneto terapiją, bet gal ir kokią mankštelę vandenyje, nes pastaruoju metu labiau jaučiu pojūčius kojose negu akyse. Žodžiu, viltingai nusiteikusi išsiruošiau į Santariškių reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centrą.

Paskutinį kartą, kai man buvo skirtą ten reabilitacija, tas centras – tai buvo pailgas koridorius, kuriame tilpo visos ir masažai, ir fizioterapija, ir net vandens procedūros. Labai jau išdidu vadinti centru 🙂 Šį kartą rodyklytės ant sienos vedė mane į kažkur užkištą liftą, kuris pakėlė į vadinamąjį naująjį pastatą. Patekau į ateitį 🙂 Gražūs koridoriai, atskira registratūra, ilgiausias koridorius su daugybe kabinetų, prie kiekvienų durų vos po vieną žmogiuką. Ir kaip tas kiekis specialistų, prabangiai išdėliotų net per du aukštus anksčiau tilpo į tą koridoriuką?

Reabilitologė buvo maloni, šneki, netaupė laiko, tačiau labai taupė procedūras. Magento negavau, nes jis, jos nuomone, mažina kraujospūdį ir man bus tik blogiau. Gavau pečių juostos masažą (10 min. 7:50 ryte) ir darvonsolizaciją (5 min. 11:30). Man vis priekaištauja, kad aš vis skundžiuosi ir burbu, bet kad šį kartą kitaip neišeina 🙂 Visaip prašiau, kad padarytų vieną procedūrą po kitos – toks beprotiškas 3 valandų „langas“, pasiūlė laiką po savaitės. 6 dienas važiuoti 45 min. į vieną pusę, kad pasimasažuoti 10 min. ir paskui dar 6 dienas važiuoti 45 min. pirmyn ir 45 min. atgal, kad pasidaryti 5 min. trukmės procedūrą? Kodėl negaliu paburbėti? Tuose prabangiuose, ilgiausiuose koridoriuose, kaip supratau, yra tik vienas fizioterapijos kabinetas ir 4 procedūras dar 2 moterys, kurios dar ir apsilankymų grafikus sudaro. Labai labai neracionaliai paskirstyti darbo krūviai, neatsižvelgiant į žmogiškus resursus ir turint beprotiškai dideles erdves.

Tris dienas kėliausi 6 val. ryto ir skubėjau į reabilitaciją, per „langą“ skaičiau knygą, paskyriau darbinį susitikimą valgykloje, lankiau kolegas žurnalistus, net kartą važiavau namo. Ketvirtą dieną spjoviau ir išvažiavau į sodybą ir man kažkaip buvo prastesnė savijauta nei pradėjus lankyti reabilitaciją. Burbėjau sau, piktinausi (dar odą šiek tiek sudegino ant sprando netinkamai parinktu elektros stiprumu) ir nusprendžiau, kad netinkamai yra skiriama valstybinė reabilitacija. Gauni tada, kai tau jau subjektyviai geriau, todėl negauni reikiamų ir reikiamo kiekio procedūrų. Kadangi valstybinė įstaiga, tai čia kaip su neskaniu saldainiu, vyniok tu jį į pačius gražiausius popieriukus, dėk į moderniausius, naujai pastatytus pastatus, vis tiek gausi valdišką požiūrį ir santykį.

Mano išvada? Jau žinau, kad mano rizikos mėnesiai yra trys – gruodis, sausis ir vasaris. Tuo laikotarpiu reikia nieko nelaukiant pasidaryti sau reabilitaciją – kartą per savaitę į masažą, porą kartų per savaitę į vandens mankštą – ir gal praneš. Vandens mankštas tikrai rinksiuos tik sanatorijoje Pušyno kelias, nors jie neturi tokių modernių pastatų, tačiau ten dirbančių žmonių požiūris ir santykis su žmonėmis malonesnis, kainos nedidelės ir tikiu, kad ten eidama ir didindama jų pelną, tik didinu tą rakštį kažkieno šiknoj, kas nori sunaikinti sanatoriją 😀

Ir dar visa šita patirtis man parodė, kad viskas yra mūsų pačių rankose – mankšteles, gerinančias kraujotaką, pusiausvyros jausmą galima daryti namie. Visai tą užmečiau, nors turiu ir nestabilią platformą, ir kamuolių įvairių dydžių. Bet vis „nėra laiko“, „reikia dirbti“. Vėl tas pats grėblys – meilės sau elementariosios pamokėlės :

Ieva

 

foto 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

4 komentarai apie “Trečia reabilitacija”

  1. Su šita liga taip jau yra – turi kasdien save gydyti pats. Gydyti be vaistų, be chemijos. Aišku, sveikas jau nebūsi niekada, bet išvengsi vizitų į ligonines.

  2. Siuo metu guliu Taivano ligonineje, neurologiniame. Man 31 metai, esu chemijos doktorantas. Daktarai itare, kad patyriau mini insulta, taciau siandien daktaras atejo su zinia, kuri mane tiesiog pribloske „labai didele tikimybe, kad issetine skleroze“, jis tuo net neabejoja. Darys angiograma, nes nori isitikinti, kad su smegenu kraujotaka viskas gerai. Meldziu, kad tai butu insultas ar kazkas tokio ka galima pagydyti, tik ne IS. bijau, nezinau…

  3. Arthur, be reikalo jus taip bijote išsėtinės sklerozės, man insultas baisiau atrodo 🙂 Liga jums pasireiškia jau, kaip gydytojai sako, vėlyvame amžiuje, tikėtina, liga bus lėta ir neagresyvi 🙂 susiraskite Facebook’e Lietuvos išsėtinės sklerozės grupę, ten žmonės aktyviai bendrauja, suteikia gerą palaikymą, kažkiek duoda informacijos. Sėkmės jums ir nosį į viršų – gal su savo chemijos išsilavinimu atrasite efektyvius vaistus nuo išsėtinės sklerozės 🙂

Parašykite komentarą