Produktyvus rašytojas

Sandra brown 2009.jpg

Iš bibliotekos pasiėmiau jau antrą Sandros Brown knygą „Aklavietė“, praeitą savaitgalį perskaičiau „Išskirtinis interviu“. Šiais laikais, tikriausiai, visi paskaitę popierinę knygą eina paguglinti autoriaus. Taip viską perskaičiau internete apie Marukami, taip dabar nusprendžiau pasidomėti Brown. Mane ne tai kad sužavėjo, o tiesiog sukrėtė jos produktyvumas – ji parašo po kokias 5-6 knygas per metus. Ar tai realu? Jeigu visas tas knygas nuo pradžios iki galo parašė ji pati, o ne kokie nors asistentai-studentai, tuomet reikia nulenkti galvą prieš pasakojimo meistrę. Tačiau vis tiek kažkoks nepasitikėjimo šešėlis manęs nepalieka.

Pasiskaičiau, ką žmonės rašo apie jos knygas ir susimąsčiau apie temas jos siužetams. Suprantu, Amerika didelė šalis ir ten gyvena daug keistų žmonių, kurių gyvenimo istorijos labai keistos, jie įsivelia į istorijas, kurios tikrai vertos knygos. Galų gale, tokias istorijas mes beveik kasdien galime pamatyti per teliką žinių laidose ar paskaityti įdomybių rubrikose internetiniuose portaluose. Pats S. Brown temų knygoms pasirinkimas man labai patinka. Atrandi eilinį žmogų su jo istorija, kuri iš tiesų yra visai neeilinė. Kad ir, pavyzdžiui, „Išskirtinis interviu“ – eilinė žurnalistė imasi aiškintis, ar buvo nužudytas prezidento vaikas, ar jį nužudė prezidentas ar prezidentienė, o gal dar kažkas. Man ši knyga buvo įdomi dėl to, kad šiek tiek atskleistas žurnalisto gyvenimas, šiek tiek atsiremta į susirgimą – maniakinė depresija. Galiausiai, knygos gale tampa aišku, kad visos istorijos eigą ir atomazgą nulėmė būtent ši diagnozė.

Iš kitos pusės, ėmiau galvoti, kad tokiu principu „kepti“ romanus galėtų ir Lietuvos rašytojai. Kas vakarą žiūrint žinias aš matau ir girdžiu faktus iš eilinių žmonių gyvenimo, kurie gali puikiai tapti būsimo romano leitmotyvu: į ligoninę pateko du vaikinai su peršautomis kojomis, bet atsisakė pasakyti, kas nutiko; upėje rado nuskendusį automobilį su jame buvusia jauna moterimi, vyras nužudė savo žmoną, bandė nužudyti sūnų ir vaidino, kad viską padarė sūnaus draugeliai paaugliai (čia gal retas psichopatijos atvejis?). Lietuvoje vyksta tiek visokių nutikimų, nemažai kriminalinių, kuriuos tikrai galima būtų aplipdyti fantazija ir gautųsi puikūs pasakojimai.

Aišku, kriminaliniai nutikimai visuomet yra įdomesni. Mano manymu, detektyvas kaip literatūrinis žanras įdomus žmonėms, nes kiek realiai tų nusikaltimų išaiškinama, be to, kiek randama žmogžudžių. Manau, žymiai daugiau nusikaltimų lieka neišaiškinta. Kiekviename detektyve randi žmogaus blogio triumfą, jo pastangas išlikti nenubaustu, žmogaus išmintį ir įžvalgas bei akistatą su baisiu faktu, kad kažkas gali imti ir atimti kitam gyvybę.

Gal tik mūsų šalyje nelabai pavyks atkartoti Brown knygų rašymo kiekybę ir finansinę sėkmę, nes šalyje negyvena tiek žmonių ir jie neperka tiek knygų, kiek gali būti nupirkta vienoje JAV valstijoje. Nors siužetų romanams pas mus su kaupu :).

 

foto iš čia

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą