Skaito visi!

Apsilankiau knygų mugėje ir pirmą kartą iš jos išėjau nenusipirkusi nei vienos knygos, bet su žymiai didesniu noru skaityti ir rašyti apie perskaitytas knygas 🙂 Susipažinau su skaitove, kurios kalbos apie įsigytas, perskaitytas knygas ir labai labai norimas įsigyti knygas, privertė mane susimąstyti, ar tokia jau aš knygų mylėtoja kaip galvojau.

Prieš kurį laiką praradau savininkiškumo jausmą knygų atžvilgiu ir vos tik baigiu skaityti knygą, jau galvoju, kam čia ją galėčiau atiduoti, kam ji šiuo metu labai tiktų, būtų labai laiku ir gal suteiktų kokių nors atsakymų, o gal tiesiog labai labai patiktų. Tapau kažkokia knygų tranzitine stotele 🙂 Nors yra keletas, kurias tampysiu, tikriausiai, iki gyvenimo galo – seriją knygų apie Trolius Mumius, dėdės Rimanto Šavelio knygas su autografais, Stefano Zweigo „Vakarykštį pasaulį“, Orvelo „Gyvulių ūkį“ ir „1984“, „Mano virtualieji aš“ ir dar keletą kitų. Popieriniu formatu neturiu, bet skaityklėje dabar skaitau Marukamio „1Q84“ rusų kalba. Nerealu! Ir šitos knygos, nors ir trys, bet tokios lengvos, kad nei vietos neužima, nei dulkių nerenka 🙂 Įpusėjus antrą knygą tapau tikra Marukamio gerbėja, nors skaičiau ir Avies medžioklę, ir Kafka pakrantėje ir apsakymus iš naujosios knygos. Tačiau „1Q84“ gilumas mane galutinai papirko, patiko ir Murakamio darbo stalas, kuris tarsi leido prisiliesti prie didžio kūrėjo.

Knygų mugėje labiausiai džiaugiausi, kad pasikalbėjau su Jaroslavu Melniku apie jo knygą „Anoreksija“. Ją jau padovanojau draugei, pasakiusi, kad tai geriausia literatūra, kokią man teko skaityti. Tą patį pasakiau ir knygos autoriui, tuo jį labai pradžiugindama. Bet tai tiesa, nes jo apsakymų stilius, pats žanras, pasakojimo būdas yra man labai artimas, aš taip rašyčiau, jeigu būčiau rašytoja 🙂 Ir tokias temas rinkčiausi, nes literatai tam ir yra, kad kalbėtų apie viską, kas svarbu, kas nerūpi, bet turi rūpėti. Apsakymas, kuris vadinasi (jei teisingai pamenu) „Manęs nėra“ iš viso „nurauna stogą“ ir man jis geriausias iš tos knygos, nors Melnikas, išgirdęs tokį mano atsiliepimą, šyptelėjo, nes jam teko girdėti, kad jis per žiaurus. Tikrai ne žiaurus, jis teisingas, apie žmogaus kantrybės ribas ir apie tai, kad ne visuomet reikia bandyti ar įdomumo dėlei tas ribas tikrinti. Nereikia tyčiotis iš žmogaus, jo asmenybės, jo žmogiškumo. Nereikia. Šitas apsakymas, jei perkelti į jo siužetą Ukrainos ir Rusijos santykius, nuskambėtų dar kitaip, bet perkelti galima ir tada galimi scenarijai taps dar labiau aiškūs… Tikrai žiauri knyga yra „Futu.re“. Paskaičiau iki 10 puslapių ir skubiai užverčiau visą piktą kaip šeškas. Tokia gera romano idėja – apie pasaulį, kuriame nėra mirties, žiauriai puikia tema iš fantastikos serijos „o jeigu“, tačiau tas rusiškas išpildymas sunervino – taip išsamiai ir ilgai aprašoma žiauraus smurto prieš moterį scena, kuri kelia tik pyktį, nes kam tos detalės? ar čia tokia rusiška versija, kur žiaurumo daugiau negu prasmės? tpfu, vėl susinervinau tik prisiminusi.

Dar aš skaitau daug medicininės literatūros, todėl laiko grožinei lieka vis mažiau. Tačiau vis tiek 5-7 knygos per mėnesį yra minimali norma. Suskaičiavau, kad per metus perskaitau apie 60-80 knygų. Tikėtina, kad jau perskaičiau 1700-2200 knygų (mokyklos laikais net „kabėjau“ bibliotekos garbės lentoje, kaip daug skaitanti). Per likusį gyvenimą dar perskaitysiu apie 3000 knygų. Žinot, mažoka. Negaištu laiko – einu skaityt 🙂 Apie ką skaitysiu – vėliau parašysiu, nes jau net naują rubriką sukūriau „Knygos“ 🙂

Ieva

fotkė iš čia

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

1 komentaras apie “Skaito visi!”

Parašykite komentarą