Valgyti ar nevalgyti?

Tikriausiai, šių laikų didžiausia dilema ne „būti ar nebūti?“, o valgyti ar nevalgyti. Kiek visokių žinučių, straipsnių, diskusijų sukelia vienas ar kitas maisto produktas – pienas, mėsa, cukrus, druska. Nežinau produkto, kuris nebūtų „gavęs į skudurus“ iš visuotinių kritikų. Net žuvis ir ta, pasirodo, užterštuose vandenyse sugeba plaukiodama visokių šūdų į save prisirinkti. Ir tobulas produktas (baltymai, omega3 rūgštys) dėka netinkamą žaidimo aikštelę pasirinkusių žuvų tampa irgi netobulas.

Iš savo minčių ir iš aplinkinių kalbų aš matau, kad jau atidaromas lieknėjimo sezonas 🙂 Žmonės pajutę ilgėjančią dieną, daugiau kalba apie maistą, apie kažkokias dietas, kurių pradeda laikytis net didžiausi skeptikai. Vakar pažįstamus pakraupinau ištrauka iš žurnalistinio darbo kasdienybių – pasidedi plytelę šokolado ir tavęs laukia 3 straipsnių parašymas, dar pasidarai kavos puodelį didesnį ir kažkur baigiant antrą tekstą, o kartais tik įpusėjus pamatai, kad šokolado jau nebėra, tada eini pasidarai sveikesnės žalios arbatos (po kavos? – už širdies griebėsi mano pašnekovė) ir pabaigi tą trečią tekstą 🙂 Energetikai ir cukrus – ant to aš, pasirodo, gyvenu…

Nauji metai, naujos mintys, nauji pažadai sau ir aš nusprendžiau labiau pasigilinti į mitybos klausimą. Man niekuomet nesisekė laikytis dietų ar patikėti kažkokia mitybos sistema, kad už ją kryžium gulčiau, todėl žinau, kad manyje pokytis bręsta pamažu. Iš pradžių aš renku informaciją, ją susidėlioju, o paskui imu „matuotis“ ir argumentuoti sau. Du mėnesius buvau vegetarė, du mėnesius negėriau pieno, dabar 12 dienų nevalgau šokolado ir saldainių, jau keturis metus jautiena ir kiauliena „per didžiąsias šventes“, nuo diagnozės visiškai atsisakiau česnako. Juokinga taip? Jokios sistemos ir jokios logikos visiems šiems tipo pokyčiams. Bet manęs neužtenka tam, kad tapčiau tikra vegetare, vegane, visiškai atsisakyčiau „blogų“ produktų (jų tiesiog per daug), negerčiau kavos. Ilgą laiką negalėjau sau atsakyti, o kam man to reikia?

Štai neseniai suvokiau, kad gal iš tiesų mityba nėra toks jau nereikšmingas dalykas mūsų savijautai (juk pati šimtus straipsnių prirašiau, kad maistas yra vaistas), juolab, kad man labiau nei kitiems pravartu galvoti apie savijautą. Tokios lėtinės ligos kaip išsėtinė sklerozė diagnozė daugelį taip smarkiai supurto, kad jie nuolat gyvena pokytyje. Netyčia atradau tokį puslapį www.mshope.com Tinklalapio autorius, Matt Embry, paprastas vaikinukas iš Amerikos, jau 12 ar 20 metų (neaiškia taria) gyvena su išsėtine skleroze, jau šeštą savaitę po diagnozės jis ėmėsi mitybos pokyčių, pradėjo daugiau mankštintis, na, ir dar ryžosi tai kraujagyslių praplėtimo procedūrai. Man buvo įdomiausia paskaityti jo pasiūlymus dėl mitybos. Tai štai Matt’as laikosi savo tėvo (kaip supratau, daug dirbusių išsėtinės sklerozės tyrinėjimų srityje) sudarytos dietos. Trumpiau bus parašyti, kas lieka išmetus ko negalima – lieka liesa mėsa, žuvis, daržovės ir vaisiai. Taip pat jis dar kasdien vitaminizuojasi vitaminu D, kalciu, magniu, omega3 ir proteinais. Šiek tiek amerikoniška, mes, lietuviai, dar tikime, kad mūsų užaugintame maiste visokio gėrio yra daugiau nei blogio. Juk mūsų maistas neauga jau celofaninėse pakuotėse, o pas juos auga. Mūsų fermose gyvenančios karvės geresniu oru kvėpuoja negu jų, todėl ir lietuviškos karvės piene vitaminų daugiau. Jų pastangos padaryti maistą sveikesnį – pašalinant riebalus, cukrų, gliuteną – pavertė maistą plastmasiniu, o mūsų lietuviškas sviestukas – tai beveik antibiotikas prieš visą pasaulio blogį… Nežinau, kaip jus, bet kaip tai juokingai beskambėtų, o aš vis dar tikiu lietuviško maisto tyrumu 🙂 Be to, Matt’o dieta man primena dar vieną amerikonišką pastarojo pusmečio mitybinę bangą – akmens amžiaus dietą. Neva, valgykime taip, kaip valgė mūsų protėviai iš akmens amžiaus laikų ir būsime sveiki kaip ridikai. O kame čia logika? Koks paaiškinimas? Per milijonus metų žmonijos evoliucijos visgi atsirado būrelis žmonių (pavyzdžiui, sergantys autoimuninėmis ligomis), kurių evoliucija nepalietė? Ir jie nepajėgūs apsiginti nuo grėsmės, esančios manų košėje ar pieno stiklinėje?

Su Mattu sutinku dėl dviejų dalykų – nereikėtų valgyti produkto, kurio pirmoji sudėtine dalis yra cukrus ir reikia daugiau judėti. O juda jis tikrai daug 🙂 Kasdien 20 minučių kardiotreniruočių (eina, bėga), 20 min. svorių kilnojimo, paskui jis dar plaukioja, žaidžia visokius tenisus ir pan. Kažkaip aš linkusi manyti, kad išsėtinės sklerozės atveju didesnę įtaką savijautai daro būtent fizinis aktyvumas, o ne mitybos apribojimai. Trečią savaitę mano šuo svečiuojasi pas mamą, nereikia jo vedžioti, nepadarau savo įprasto kilometražo ir jaučiu, kad į vakarą kojos apie save primena ir net atrodo, kad galva ėmė svaigti, bet čia, matyt, dėl to, kad gryno oro negaunu 🙂

Prisimenu vienu metu buvo madinga sakyti – nedarykite iš maisto kulto. Jau padarėm ir dabar meldžiamės. O kai tiek daug apie jį kalbi, tada ir atrodo, kad oi kaip nori šokolado ir negali, kavą tai jau be pieno negersi, dėl gabalėlio šoninės dar niekas nemirė ir t.t., ir pan. Šitam savo apmąstymų etape aš priėmiau tokius sprendimus – geriu chromą (todėl ir neryju šokolado) ir artimiausiu metu pradedu lankyti kineziterapinius užsiėmimus. Šiek tiek mažiau valgyti, šiek tiek daugiau judėti. Toks mano šių metų lieknėjimo sezono šūkis 🙂

O jei kalbėt apie mitybą per diagnozės prizmę – tai aš už omega3 (riebi jūrinė žuvis), už aminorūgštis (mėsa), antioksidantus (daržovės ir vaisiai, taurė vyno), ląstelieną (košės), probiotikus (kefyras, pasukos, jogurtas). Tai ką čia iš to galima išmesti? Viskas reikalinga! Nes (atleiskite už naivumą) tikiu, kad mūsų maiste yra daug gėrio 🙂

foto iš čia

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

7 komentarai apie “Valgyti ar nevalgyti?”

  1. Jei test mitybos tema, tai rekomenduočiau perskaityti teisingą knygą „Viskas prasideda nuo maisto“ //goo.gl/VaqdaH
    Neagituoju jokiai dietai, tiesiog rekomenduotina perskaityti šį veikalą (o gal jau ir teko skaityt).
    Perskaityti tik tam kad suprasti kas ir kaip formuojasi, vyksta musu organizmuose su maistu.
    Kai tik atsiras suvokimas, nuo to momento nebereiks laikytis vienokiu ar kitokiu dietu, tiesiog pats pradedi suvokt ka tau dabar valgyti ir ko ne 😉
    Bent jau savo istorijoje galiu papasakot tai, kad kai pries 9 metus apturejau pirma IS „ataka“ manes buvo 40 kg daugiau nei siandien 😉 Tada del negalavimo apkaltintas buvo kitas nedidelis mano kuno trukumelis.
    Taigi po pirmos „atakos“ pakankamai greit atsigavau ir net neitarta buvo jog tai IS. Atsigavinejimo metu atejo man „nusvitimas“ atsisakyti „raudonos/zinduoliu“mesos bei bulviu. To „nusvitimo“ rezultatas -25-30kg per puse metu.
    Tas mano kuno mases sumazejimas ir mitybos iprociu pakeitimas tikrai „pakele mane ant sparnu“. Ir 4’is metus jauciausi naujai gimes. Ir tik po 4’iu metu pradejo skaudet kojas, rankas ir pasikartojo IS „ataka“. Tada papuoliau i MRT tyrima, kuris ir parode ta nelemta IS. Veliau po 1,5 metu vel ataka, vel laselines ir t.t.. Po pakartotino antros atakos gesinimo laselinemis buvo paskirti interferonai.
    Interferonu naudojimo metu savijauta negerejo o tik sparciau pradejo bloget, nei blogejo iki ju naudojimo. Bei kiti mano rodikliai zenkliai pablogejo.
    Ivertinus, tai kad interferonai negydo, o tik maximaliai slopina/zudo imunine sistema, kurios sutrikimas kaip yra manoma yra pagrindine IS priezastis, bei zlugdo kitas organizmo funkcijas, kurios turetu kovoti su tuo IS ar bent jau teisingai veikti, kad nebutu to IS ir pan., atsisakiau interferonu vartojimo.
    Neturiu vienareiksmio atsakymo ar tas interferonu atsisakymas gerai ar blogai, bet faktas tas kad „lengviau gyvent“ be ju ir mano blogejimas, IS stiprejimas kazkiek suletejo, bet neisnyko.
    Taigi tesiant mitybos tema, pries beveik 2 metus papuoliau i taip vadinamos „Paleo dietos“ pinkles. Rezultatas – minus ~15kg per puse metu. Kitaip tariant mano kuno mase pasidare tokia pati kai man buvo ~19 m. ;), bei islieka stabili +/- 2kg
    Bet juk ne susireguliavusiuose kg juk pagrindinis dziugesys, bet pacioje savijautoje. Veidrodyje dabar save matau (ne tik as pats save) ~10 metu jaunesniu nei yra :), bei baigia isnykt 30+ metu kankinusios gausios pleiskanos.
    Taigi sigrizkime prie IS ir mitybos temos.
    Pries puse metu radau toki veikala //terrywahls.com/
    Taigi ivertinus faktinius teigiamus pokycius manyje deka Paleo, bandau laikytis Paleo Plus rekomendaciju pagal Terry Wahls. Ryskiu teigiamu rezultatu IS temoje kol kas dar nera, bet juk tam reikalingas keliu metu nuoseklus darbas/kelias.
    Zinoma Terry Wahls projektas/knyga labai panasus i //www.direct-ms.org/ mitybos rekomendacijas //goo.gl/WXjAJ5, kurios beje ir sudarytos vadovaujantis Terry Wahls patirtimi.
    Tiek kad pirmasis yra sukomercintas projektas, o antrasis tieiog priima parama

  2. Aš irgi skaitinėjau apie tą Paleo mitybą ir mačiau, kad yra daug panašumų su tuo, ką rekomenduoja IS tema besidomintys mitybos specialistai. Visi jie siūlo šalinti tuos „rizikingus“ produktus – grūdus, pieno produktus, kas neva kelia uždegiminę organizmo reakciją.
    Man pasirodė įdomus jūsų paminėtas faktas apie interferonų atsisakymą. Gal galit parašyti, kiek laiko vartojot tuos vaistus ir kiek laiko nevartojate? Ir dar įdomu tas toks subjektyvus pojūtis „blogėja“. Aš galiu rasti šimtus paaiškinimų tam „blogėja“, bet gal nereikia bėgti nuo tiesos – gal iš tikrųjų blogėja dėl ligos? ir nereikia išsidirbinėti, nes blogėtų su vaistais ar be jų? kas dabar gali tą įvertinti? Nebent tiriant tuos interferonus buvo tiriamoji grupė su placebu, tada matytume realią situaciją, bet kažkaip lietuviškoje erdvėje farma visai nelinkusi dalintis info su pacientais…

  3. Oficialiai IS man buvo nustatytas pries 5 metus. 1.5 m. po diagnozes ramiai sau gyvenau, tik kad zinojau apie IS ir kodel zeme po kojom nevisada labai stabili. Nauja ataka, metilprednizolono kursas, atlego.
    Keli menesiai po gydymo skiriamas Rebif. Pirmos savaites tai trys kosmariskos/skausmingos naktys per savaite, veliau trys „penktadieniai“ per savaite. Priespenktadienine nakti padedavo istvert Ibumetin ir i ji panasus „papildai“.
    Dazniau ir labiau pradejo zeme po kojom svyruoti, padaugejo ir sustiprejo tipiniai simptomai, tokie kaip galuniu skausmai, liksvaros sutrikimai, kartais koridoriumi einant tenka laikytis uz sienos ir t.t.. Isejus pasivaiksciot, daznokai norisi isitvert i paranke ar koki kita ramsti. Ne kasdien tokia savijauta ir stovis, bet tai zenkliai padaznejo pastiprejo.
    Negana to visokiausi kraujo, kepenu fermentu ir pan. tyrimai pradejo raudonais aliarmais sviest.
    Rebif’o kurso pradzioje pats del saves tikejau siu vaistu nauda/galia. Taiksciausi su tom doziu naktimis ir ju pasekmemis. Gal pirminio to tikejimo pasekoje net kazkiek labiau atlego paskutines atakos pasekmes, o gal tai tik sutapimas.
    Veliau ivertinus padaznejusius ir sustiprejusius IS simptomus, bei tyrimu rezultatus tas tikejimas isbleso ir pavirto kancia/penktadieniais. Ko pasekoje po 9 men vartojimo atsisakiau tu interferonu.
    3 men po atsisakymo, vel atakele. Bet po siai dienai nesu tikras ar tai buvo tikra ataka ar mano perdeta/perjautri reakcija i pablogejusia savijauta ir pan., bet faktas kad po kurso palengvejo, atlego.
    Gal mano perjautri reakcija salygota buvo dar to kad su paskutine tikraja ataka uzdelsiau kreiptis pas gyditojus ir gavosi stiprokos pasekmes, bei gavau barti – „kur tu taip ilgai buvai?! kad minimizuot pasekmes butina kuo skubiausiai kreiptis/gydit ir t.t.“
    Tai bijodamas pradelst ir suskubau gaut kursa 😉
    Taigi po interferonu nutraukimo 1,5 metu gana ramiai gyvenau sau su tipiniais IS simptomais, kurie patapo kazkiek lengvesni nei interferonu vartojimo laikotarpyje, bet zinoma stipresni nei pries interferonu vartojimo pradzia.
    Tada pries kone metus vel eiline atakele, kursas ir vel viskas stojosi i sena pamazu gilejancia IS vaga.
    Taip kad vienareiksmiai ir objektyviai patvirtinti, kad interferonu vartojimas man kazka pagerino ar pablogino IS temoje, tai negaleciau teigti.
    Viena kas tikra, tai kad nustojus vartoti, bei pries 2 metus atradus Paleo mityba atsistate laboratoriniai parametrai bei kuno svoris.
    Ir dar tikra tai, kad interferonuose nebeliko placebo efekto dedamosios, bent jau man, kuris turbut turi/turejo nemaza itaka galia.
    Pats daznai del saves apsvarstau, gal reikejo testi gal …
    Bet kai prisimenu tas kone kas antra diena besikartojancias kancias, bei nustekenta organizma, tai tada pradedu galvoti ar nualintas organizmas turi didelius sansus susireguliuot savo imunine ar kokius kitus pelesius tunancius manyje, tai vel kazkaip griztu prie mitybos rekomendaciju ir kitu bandymu „restartuoti“ savo sistema 😉

  4. ačiū už jūsų pasakojimą 🙂 ir kad skaitote 🙂
    aš vartoju Avonex – jis, manau, skiriasi nuo Rebif’o bent jau tuo, kad reikia rečiau vartoti.
    mes visi bandom kažką kitą ir galiu pasakyti, kad maistas ir emocijos – tai 70 proc. mūsų savaijautos. du mėnesius vaikščiojau nei šiokia nei tokia, bet vaikščiojau ir šypsojausi. užteko gydytojai pasakyti, kad man maža atakytė ir aš tą pačią dieną pasidariau ligonis – nebuvo jėgų, skaudėjo galvą, akis. Ir nieko negalėjau padaryti 🙂 psichosomatika yra baisus dalykas 🙂 pirmiausiai, mūsų ligos atveju reikia gydyti emocijas, atstatyti psichinę sveikatą, o ten jau ir kūnas ims tvarkytis 🙂
    vėliau parašysiu apie Bolotovo mitybos principus, jums gali būti įdomu – pamažu į paleo mitybą. vienas gydytojas, Bolotovo mokinys man sudarė tokį kaip ir gydymo kursą – surašysiu jį, galima pabandyti. Niekas ten neverčia mesti gydymo, svarbiausia, kad būtų normali savijauta ir kad nebūtų tų atakų. Ko iš esmės, ir siekiama visais gydymo būdais. Greitu laiku Vilniuje pradės veikti Bolotovo sveikatingumo centras, galima bus profesionaliai, su gydytojo priežiūra užsiimti šio metodo bandymu 🙂

  5. IS sergu daugiau nei 5m. Vartoju Avonex – nejaučiu naudos, atakos retos. Susidomėjau paleo mityba. Gal kas ją naudojate? Ar padeda, tinka jums.

  6. Paleo mityba dar visiška naujovė, manau, kažkokių ilgalaikių patirčių nėra. Tas „padeda“ labai subjektyvu: vienam padeda, o kitam gali nepadėti, nors anam ir padėjo… Santariškėse vykusioje konferencijoje apie išsėtinę sklerozę dietologė Edta Gavelienė gerai atsiliepė apie beglitimę dietą, sakė, kad visiems patartų bent metus pabandyti jos laikytis.

  7. sveiki, kaip malonu, kad radau si nameli, ir nesenai rasancius apie is. as vartoju rebif apie tris men., man taip pat labai buna sunku, bet manau, kad neturiu kito pasirinkimo. dabar man nepatinka dar viena problemele, kad man l krenta svoris.. nezinau, kaip atgauti mase:)) man nera apetito .. kaip jums del sio…?

Parašykite komentarą