Miestiečių „tikėjimai“, baimės ir „visuotinės tiesos“

Praeitą savaitę įgyvendinau vasarą gimusį sumanymą – atvežti į Lietuvą pagal mokslininko B. Bolotovo metodą dirbančius du gydytojus Jurijų Šulgą ir Dmitrijų Naumovą. Apkeliavome didžiausius šalies miestus. Prikaupiau daug įspūdžių, buvo daug pokalbių, žmonių, diskusijų, svarstymų, emocijų.

Per tą savaitę vis negalėjau atsistebėti kai kuriais į paskaitas atėjusiais žmonėmis. Ukrainos gydytojai iš esmės apvertė aukštyn kojomis įprastą įsivaizdavimą apie mitybos principus. Tai jau buvo pirmas ir bene didžiausias išbandymas susirinkusiems – kaip išlikti nekategoriškais, kaip atverti savo širdis naujoms žinioms. Visada lengviau būti avinu ir sustoti prie naujų vartų negu drąsiai pro juos eiti?

Gal ir negali prašyti iš žmonių greitai išlipti iš savo komforto zonos, juolab, kad informacinio pertekliaus aplinkoje skepticizmas auga kaip ant mielių. Žmonės tik sumišę kartojo „kuo tikėti? Vieni sako taip, kiti kitaip“. O kodėl taip norisi vienos tiesos? Kodėl norisi gyventi vakarykščiame pasaulyje, kur buvo dvi dešrų rūšys, viena juoda duona ir vienas batonas? Kodėl nesinori gyventi tokiame pasaulyje, kur buvo šviežias, chemikalais nepadorotas pienas, kiaušinį galėjai paimti vištai iš po užpakalio, o braškes galėjai valgyti tiesiai iš lysvės, kol močiutė nepamatė? Tą pasaulį kai kurie susigrąžina grįždami gyventi į kaimą – džiaugiuosi dėl jų. Tačiau miestuose gyvena daug žmonių, kuriems reikia priimti naują realybę: maistą parduotuvėje jie gaus nekokybišką, prikimštą priedų, nešančių ligas ir gali paisyti kokių tik nori mitybinių patarimų, jeigu tas maistas ir toliau bus toks vartojamas, kažin, ar jis užtikrins sveikatą.

Ir kodėl reikia tapti skeptiku, jeigu atsiranda keturios viena kitai prieštaraujančios nuomonės? Juk įvairovė sukuria pasirinkimą. Kodėl nesipiktiname dvylika batonų, kurie guli parduotuvės lentynoje ir kiekvieno pakuotė „teigia“, kad jis geriausias ir skaniausias? Jeigu pakuotė neįtikina, argumentus meta mažiausia kaina.

Mane per tą savaitę įkvėpė žvilgsniai atvirų žmonių, kurie gal ir stebėdamiesi klausėsi B. Bolotovo mokinių, tačiau jų akyse mačiau gyvybę ir jokios baimės. O tie, kurie sakydavo „ką jus sakote – košes valgyti ryte sveika?“, „ką jus sakote – druska yra baltoji mirtis!“, „lašiniai – kalorijos, riebalas ir nuodas“, „duona turi būti be raugo“ ir t.t. – jų akys man kėlė abejonių. Jos pasirodė įtartinos ir Ukrainos gydytojams, kurie turi tokį įdomų diagnostinį metodą – jeigu akių baltymai yra melsvesni, vadinasi, žmogaus limfoje yra per mažas natrio chlorido kiekis. Paprastai sakant, čia tie, kuriems druska yra baltoji mirtis ir jie jos kaip įmanydami vengia. Tačiau kai paskui nusilpę, pakirsti kokios ligos patenka į ligoninę, pirmu reikia jiems lašina fiziologinį tirpalą – tą patį natrio chloridą, paprasčiausią valgomąją druską.

Nors nuolat skambėjo „kuo gi mums tikėti?“ buvo akivaizdu, kad didžioji dauguma su savimi atsinešė šimtus „tikėjimų“ – apie druską, cukrų, riebalus, organizmo rūgštingumą ir šarmingumą. O dar daugiau visi turėjo baimių – daug kartų girdėjau „taigi, negalima!”. Sekmadienį nuėjau pravėdinti galvos visai į kitos temos renginį ir ten besišnekučiuojant ponioms, staiga užverta diskusija apie aukštas žoles, erkes ir saulę. Ir visa sako, taigi saulė žalinga, gali sukelti vėžį. Sako tiems, kurie pabėgo nuo miesto tiesų ir taisyklių į kaimą, augina sau maistą, vaikšto basi, o nuo erkių aukštose žolėse saugosi išsirengę nuogai. Supratau, kad žmonės, tikriausiai, labiausiai pasimetę ne dėl informacijos įvairovės, jos prieštaringumo, o dėl tų nuolat su informacija diegiamų baimių. Jei negąsdintų marais, ebolomis, gripais, saulės spinduliais, vėžį sukeliančiais maisto produktais, gyventume ramūs ir laimingi. Ir gyventume, tikriausiai, tiek pat ilgai, kaip tie šimtamečiai, gyvenantys kalnuose – toli nuo civilizacijos ir jos baimių. Bet ar reikia bėgti į kalnus ar kaimą, kad apsisaugotum nuo tų „tiesų“, „tikėjimų“ ir skleidžiamų baimių? Ar galima gyventi civilizacijoje ir nebijoti jos baubų? Išlikti atviru, ramiu ir sveiku visomis prasmėmis.

Ieva

 

foto iš čia

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą