Keletas įžvalgų apie Avonex

 

Avonex vartoju kokį pusmetį. Prisikaupė patirčių ir asmeninių įžvalgų, manau, laikas pasidalinti 🙂

Susileidimas

Su tuo buvo susiję daugiausiai mano baimių ir vidinių nesmagumų. Kaip čia pati sau dursi adatą? Dar ta adata tokia netrumpa 🙂 Bet žmogaus psichika pajėgi susitvarkyti dar ne su tokiais išbandymais, kuriuos esame priversti patirti. Ir rankos drebėjo, ir delnai prakaitavo. Su kiekvienu kartu tas pergyvenimas vis silpnesnis. Jei kokį filmą dar žiūri, tai gali susileisti vaistus beveik nesikoncentruodamas į tai, ką darai.

Paklausiau gydytojos dėl to oro nuleidimo – taip, nuleisti orą reikia. Tik kažkodėl man nebuvo tai pasakyta, kai gavau tuos vaistus. Na ką čia padarysi – prastai dirbama mūsų sveikatos priežiūros įstaigose su pacientų apmokimu.

Asmeninis atradimas – susileidimo vietą atšaldykite leduku, lėtai suleiskite vaistus, uždėkite vatutę ir lengvai, bet tvirtai trinkite susileidimo vietą, kad išsivaikščiotų vaistai. Po kokios minutės, dviejų, kai nebebus kraujuko iš susileidimo vietos, dėkite vėl leduką. Toks dvigubas atšaldymas man labai patinka, nes susileidimo vietoje neskauda, nebūna jokių paraudimų ir pan.

Susileidimo diena

Priėmiau sprendimą leistis vaistą ne ketvirtadienį, o šeštadienį. Dabar sumautas fizine prasme yra sekmadienis. Pradėjau darbuotis ir negaliu sau leisti, kad viena darbo diena būtų nedarbinga. Žiemos metu sekmadienis ir taip dažniausiai leidžiu namie – skaitau, žiūriu filmus, mezgu. Dabar oficialiai sekmadienis – gulėjimo diena 🙂

Praleidimai

Per šį pusmetį praleidau kokius tris-keturis susileidimus. Keli buvo susiję su kelionėmis, tuomet dar neturėjau kelionynės tašytės ar važiavau į tokią šalį, kur švirkštai sukelia labai audringas reakcijas, todėl priėmiau sprendimą vaistų susileidimą praleisti.

Pastarieji keli kartai buvo kitokie. Gal rugpjūčio pabaigoje užnižo koją, blauzdą, pasikasiau, lyg ir pirštai kažką užčiuopiau. Moterys žino, būna tokie maži pūlinukai po depiliacijos kartu su plaukeliu. Žodžiu, nukrapščiau tą mažiuką kažką ir gyvenu sau toliau. Jau kitą dieną toje vietoje toks paraudimas penkių metalinių litų dydžio. Pasidezinfekavau. Pasižiūrėjau, kad ten plaukiukas mažas, galvoju, čia jis nepatenkintas gyvenimu – išroviau. Tos pačios dienos vakare paraudimas ir patinimas pasidarė delno dydžio. Tai buvo penktadienis, o man rytoj vaistus leistis. Pasitepiau ten tokiu tepalu, bet vis tiek kažkaip neramu, nes tas uždegimas „ant akių“ nemažėja.

Kadangi perskaičiau Avonex anotaciją, tai prisimenu, kad ten parašyta, jog vartojant šį vaistą, organizmas prasčiau tvarkosi su infekcija. O čia pati tikriausiai infekcija odoje. Šeštadienį nuvariau į Greitosios pagalbos ligoninę. Gydytojas chirurgas po mano įtikinėjimų, kad tai rimtas dalykas, nes turiu autoimuninę ligą, vartoju vaistus ir va čia taip, išrašė man antibiotikų. Aš pasiūliau, kad reikia susilaikyti nuo Avonex, kol geriu antibiotikus, o jis kadangi nieko nežinojo apie tuos vaistus ir interneto pas jį nebuvo, tai visai ir sutiko. Dar sako – reta ta jūsų liga, tai net nežinau, ką čia patarti. Dėkite kopūsto lapą ir medaus, gerai ta patinimą nuima 😀

Kitas vaistų susileidimas buvo praleistas dėl peršalimo. Nežinau, ar čia visi IS serga dažniau peršalimais, bet aš su „pirma banga“ 🙂 Kažkur rugsėjo vidury. Kai paskutinį kartą lankiausi pas neurologę, vienas iš mano klausimų ir buvo, ką daryti, kai prasidės peršalimai. Ji patarė tuo metu vaistų nesileisti, o gydytis peršalimą. Taigi praleidau.

Pats įdomiausias klausimas – kaip jautiesi, kai vieną savaitę būni „švarus nuo Avonex“. Žinot, aš sau dar į tai neatsakiau. Vieną kartą man atrodė, kad jaučiuosi geriau nei kai esu susileidusi vaistus; kitą kartą man atrodė, kad pradėjo labiau tirpti kojos ir kitokie ten simptomai atsirado. Čia reikia nuodugnesnių tyrimų. Bet kas turi laiko tokiems eksperimentams? 🙂

Veiksmingumas

Visiems, aišku, svarbiausias klausimas – ar veikia. Čia irgi sunku atsakyti. Gydytoja neurologė sakė, kad tik po metų medikai priima sprendimą, ar vaistas veikia. Taigi, asmeniškai aš sužinosiu, ar jis veikia, tik kitų metų balandžio mėnesį.

Kaip teisingas kažkas internete pastebėjo, jeigu vartojant Avonex, jauti simptomus panašius į ligos, tai kurioj čia vietoj tas vaistas padeda. Aš kol kas nenoriu daryti jokių išvadų. Vartoju tuos vaistus ir laukiu to balandžio.

Akivaizdu, kad liga sudėtinga, jos išsivystymo mechanizmas neaiškus ir pastangos padėti sergančiajam irgi yra tokios… tik pastangos. Jei perkat loterijos bilietus ir laimėsit daug milijonų, visuomet galite dalį pinigų skirti IS tyrimams 🙂 Čia mokslininkai gali tyrinėti iki begalybės ir dar bus klausimų. Ką galime mes? Gyventi.

Gyvenimo kokybė

Toks rimtas žodžių junginys, bet jis man labai svarbus. Nes vartojant vaistus, noriu jausti kuo mažiau tų simptomų, ypač nuovargio, tirpimų ir pan. Visai neseniai pradėjau jausti jų visą puokštę ir galvoju jau kilo mintis – gal man ataka? Pasikalbėjau su savimi ir nusprendžiau, kad reikia bandyti nemedikamentinius būdus, pas gydytoją visada spėsiu. Juolab, kad per tiek laiko jau lyg ir atsiranda toks kaip ir atsparumas tiems simptomams. Kas prieš kokius porą metų būtų sukėlęs paniką ir vertęs kuo skubiau eiti pas gydytoją, dabar jau galvoji – pakenčiama 🙂

Taigi, dieną pagulėjau, kitą dieną nuėjau į ajurvedinį masažą, trečią dieną išbandžiau kvėpavimo techniką – rebefingas. Ir dabar jau neatsimenu tos savo būsenos, kuri man tada atrodė kaip pablogėjimas.

Ir taip į save kišu neįsivaizduojamus kiekius priešuždegiminių vaistų, jau nekalbant apie Avonex, kuris iškraipo mano kraujo tyrimus ir padaro iš manęs biologine prasme, kažkokį antžmogį. (nete pažiūrėjau, kad mano kraujo tyrimo atsakymai sveikam žmogui reikštų vėžį ar kitokias baisias sveikatos būkles).

Todėl mano pažįstama specialistė dabar gamina man kažkokią „girą“, kuri neva sumažins jaučiamą skausmą. Čia toks liaudiškas-neliaudiškas būdas kovoti su skausmu. Galbūt tas gėrimas man padės apsieiti sekmadienį be vaistų. Apie tai parašysiu vėliau 🙂

Ir dar mąstau apie organizmo detoksikaciją. Vaistų kiekiai nejuokingi, reikia sau kažkaip padėti. Bet kol kas renku informaciją, ką galima būtų išbandyti.

Tai ir yra mano gyvenimo kokybė. Nesutinku būti bukas vaistų susileidėjęs. Čia mano gyvenimas ir aš jame aktyviai dalyvauju ir dalyvausiu 🙂

Tiek tų mano įžvalgų

Geros savijautos

Ieva

foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

1 komentaras apie “Keletas įžvalgų apie Avonex”

Parašykite komentarą