Pokyčiai prasidėjo

Dar prieš gerą pusmetį mano tekstuose atsiradęs žodis ŽIV, atrodo, sukeldavo tik vieną reakciją – skaitytojai pasitraukdavo. Internete lengva stebėti, kaip vertinami tavo tekstai – juos skaito arba ne, po jais Facebook’e spaudžia „patinka“ arba ne. Visi mano tekstai apie ŽIV nesulaukdavo jokios reakcijos.

Tačiau šiandien noriu pasidžiaugti, kad pokyčiai šioje srityje prasidėjo. Pirmas pokytis, kuris mane labiausiai džiugina – FB atsirado nemažai tekstų apie ŽIV. Manau, šiuo metu tik projektas „Apie ŽIV – žurnalistams ir visuomenei“ reguliariai socialiniuose tinkluose publikuoja informaciją apie ŽIV, gyvenimą su šia diagnoze, ŽIV gydymą, žmogaus teises ir t.t. Ir atsiranda panašių tekstų kitų organizacijų, turinčių ryšių su ŽIV, socialiniuose puslapiuose. Ir dar smagu, kad FB žmonės spaudžia „patinka“ po tekstais apie ŽIV. Pagaliau! 🙂

Antras dalykas, bylojantis apie artėjančius pokyčius – tai ŽIV žmonių savipagalbos grupės susikūrimas. Kol kas grupė renkasi tik Vilniuje, adresas kol kas slepiamas nuo visuomenės, apie susitikimus galima daugiau sužinoti tik parašius laišką zivpozityvus@gmail.com Kodėl manau, kad tai artėjančių pokyčių ženklas? Nes kai tą pačią diagnozę turintys žmonės ima burtis, jie aiškiai suformuluoja savo nepasitenkinimus, jie sukuria veiksmų strategiją, jie kreipiasi į valdžios institucijas. Vien savo buvimu jie parodo, jog ŽIV – tai ne kažkokia mistinė liga, kurios mūsų šalyje tai jau tikrai nėra arba ja serga kokie, kurie savo gyvenimo būdu jos „nusipelnė“. Taip drąsiai kalbu apie pokyčius, nes esu dalyvavusi savipagalbos grupės pirmajame susitikime. Aš ten pamačiau dirbančius, vaikus auginančius žmones, jie gal tik dar kol kas nedrąsūs ir išsigandę, bet tikiu, kad tarpusavio bendravimas suteiks jiems trūkstamos drąsos ir tikėjimo savimi.

Asociacija „Demetra“ neseniai savo FB profilyje parašė, kad pas juos ėmė dirbti „lygus-lygiam“ konsultantė. Kas nežino, ką tai reiškia, paaiškinsiu – ŽIV infekuotas žmogus gali pasikalbėti su taip pat ŽIV infekuotu žmogumi (ar buvusiu priklausomu žmogumi), nes juos vienijantis bendrumas – diagnozė, priklausomybė – leidžia jiems greičiau išspręsti kažkokią problemą. Estijoje tokie konsultantai dirba prie infekcinių ligoninių. Pas mus tai dar naujiena. Bet tai dar vienas geras žingsnis, kuris gal paskatins įsisąmoninti, jog tokie konsultantai reikalingi daugelyje gydymo įstaigų, ne tik viename žalos mažinimo kabinete.

Gal per anksti džiaugiuosi, bet, manau, kad ŽIV tema pradėjo vystytis, ji pajudėjo iš mirties taško, kuriame buvo mažiausiai penkerius pastaruosius metus. Laukia daugybė iššūkių – diagnozuoti tuos kelis tūkstančius, kurie šiuo metu net neįtaria apie savo diagnozę, užtikrinti, kad ŽIV žmonių gydymas prasidėtų ne pačioj vėlyviausioje ligos stadijoje (kaip yra dabar), ir kad visi, kas turi gauti gydymą, jį gautų.

Mano užduotis artimiausiems metams – pakeisti mediko požiūrį į ŽIV žmogų. Medikai šiuo metu yra pirmasis nedraugiškos visuomenės frontas, kurį mato ŽIV žmogus – gydytojai „nesiparina“ parašyti ant ligos kortelės didelėmis raidėmis „ŽIV“, jaučiasi gerai nedavę žmogui vaistų, nes jis pavėlavo penkias minutes, stebina, kai ima moralizuoti ŽIV infekuotą žmogų ir t.t. Ir kuo gilyn į Lietuvą, tuo blogiau ŽIV žmonės sutaria su medikais.

Bet nesinori baigti liūdna nata, juk pradėjau nuo to, kad džiaugiuosi 🙂 Taigi, aš džiaugiuosi dėl visų tų žmonių, kuriems gal greitai nereikės visko bijoti vien dėl to, kad jie ŽIV infekuoti.

Ieva

foto

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

Parašykite komentarą