Kai privatu tampa vieša. Arba socialinis aktyvumas

Perskaičiau straipsnį apie socialinę tinginystę ir galutinai nusprendžiau, kad turiu jums papasakoti vieną istoriją.

Kažkur prieš du metus mano ligos kortelėje atsirado įrašas išsėtinė sklerozė. Tuomet, kaip ir priklauso, jaučiausi pakankamai suglumusi, todėl jei tik kas norėdavo apie tai kalbėtis, su tuo ir kalbėjausi. Mano draugai Estijoje, sužinoję apie tą diagnozę prasitarė, kad turi draugę su šia liga ir pasiūlė mus supažindinti. Kadangi niekaip nesisekė susitikti gavau jos mailą ir rusų kalba parašiau jai laišką.

Jame rašiau, kad čia, Lietuvoje, mažoka informacijos apie IS, gyvenimą su šia liga, kad skystokas pacientų judėjimas. Net parašiau jai, kad galvoju apie kokį naują pacientų judėjimą, kurį galėčiau sukurti; apie kažkokią organizaciją. Pagal tai, ką mačiau tuo metu kaip naujai iškeptas pacientas, taip ir jaučiausi. Išsiunčiu laišką ir laukiu atsakymo.

Vietoj atsakymo skambina man tokia ponia Aldona Droseikienė iš Lietuvos. Prisistato, kad yra iš sergančiųjų IS asociacijos ir po to gan nemaloniai ima su manim kalbėti. Maždaug, kaip aš drįstu juodinti šalį pasauliniu mastu, kad pilu purvą ant nuostabios organizacijos, kaip man turi būti gėda ir kokia aš visa negera. Tačiau įsiterpti man neleidžia. Ir pro ausis praleidžia mano klausimą, kaip mano privatus laiškas atsirado pas ją. Žodžiu, tas pokalbis baigiasi ir aš per kelias dienas tas nemalonias emocijas pamirštu. Net pateisinu tą estę, juk ji iš tikrųjų pasielgė protingai – davė mano kontaktus, kad lietuvė galėtų man suteikti tą man reikiamą informaciją. Gaila, kad Droseikienė pasirinko strategiją piktintis, barti ir gėdinti, o ne reikšti rūpestį ir norą suteikti pagalbą.

Bet pasakiau, kad blogų emocijų neužlaikau ir pamiršau. Bet ne čia buvo! Prieš kelias dienas iš minėtosios ponios gaunu laišką (jaučiu, kad galiu jį perspausdinti, nes kažkaip čia susiformavo nerašyta taisyklė viešinti privačius dalykus):

Laba diena p.Daiva,

 

Nezinau kodel musu organizacija nusipelne tokio atgarsio uz Lietuvos sienu.

Dirbame zymiau daugiau negu estu kolegos.Vykdome veiklas, turime daug projektu.Vos speju dalyvauti draugiju susirinkimuose…

Gal pries tai reiketu pasidometi kas vyksta Lietuvoje.Juolab kad susitinkame su Jumis asmeniskai  renginiuose, tad kodel nepasidomejus.

Ar zurnalistine etika tai leidzia?

Pagarbiai,

Aldona Droseikiene

LISS vadove

 

Į tai aš atsakiau:

Gerb. Aldona,
tai kiek kartų jus piktinsitės šiuo mano laišku? Tai buvo rašyta prieš daugiau nei metus laiko. Maniau, kad tai mano asmeninis susirašinėjimas su žmogumi. Kodėl jis atsidūrė pas jus? Ir kodėl praėjus tiek laiko jus vėl man rašote apie tą patį? Galvojau, kad jums pakaks vieno parėkimo telefonu.
Su mano etikos jausmu viskas gerai. Taip rašiau, nes tuo metu buvau tokios nuomonės.
O jūsų amžinai visus puolanti pozicija jums garbės nesuteikia, tačiau šitoj vietoj jau yra pagrindas pakalbėti apie jūsų etiškumą.

Sutinku, gal šiek tiek per emocionaliai. Bet praėjo pusantrų metų! Na kiek galima? Ir prie ko čia ta žurnalistinė etika? Ir kodėl ponia visai neturi atminties dėl to ant ko rėkia?

Ji atrašė:

Atsiprasau,bet kadangi gavau ji siandien tai galvoju reikia kazkaip reabilituoti savo organizacija,kuriai vadovauju jau 10 metu.

O del  puolimo tai as kazko nesupratau????

 

Geros dienos ir geros nuotaikos,

Kvieciu atvykti i Vasaros stovykla, kurioje ilsesis zmones is visos Lietuvos.

Programa turtinga ir turininga.

A.D.

 

Aš daugiau nieko nerašiau, nes nusprendžiau, kad čia man taip gali kasmet tampyti nervus apsimetant, kad tą laišką tik vakar gavo. Kažkaip ta situacija mane gerokai sunervino, bet aš vėl liepiau sau nurimti ir nekreipti dėmesio. Turiu tokią dabar vizualizaciją – aš karavanas, einu sau ramiai per dykumą, o tie, kas loja, tegu loja… 🙂

Bet ne! Jau kitą dieną apie pietus man skambina pažįstama iš tinklalapio, rašančio apie IS ir teiraujasi, kas čia per istorija su estais. Prašau jos, kad paaiškintų, kas nutiko. Aš tam tinklalapiui esu rašiusi straipsnių. Ji sako, kad iš ponios Droseikienės jos vadovybė ir dar viena gydytoja neurologė gavo mano estei rašytą laišką. Taip! Mano laiškas jau persiunčiamas visiems, kam tik Droseikienė nori! Ir maža to, ji piktinasi manimi, vos ne kelia kažkokius reikalavimus, virstančius grasinimais dėl mano tolimesnio buvimo tame projekte. Gydytoja, kaip ir priklauso, susirūpina, kad gal man padėti kuo reikia…

Ar jus galit patikėti? Kaip taip įmanoma? Man neleidžiama turėti savo nuomonės, mano privatus laiškas viešai persiunčiamas žmonėms, su kuriais aš net nelabai esu pažįstama, dėl mano nuomonės grasinama mano potencialiems darbdaviams. Nežinau, toji pažįstama tik leido suprasti, kad buvo išreikšta kažkokia pozicija, jog manęs neturėtų daugiau būti tame projekte…

Aš pikta. Ir aš nusprendžiau nebūti socialinis tinginys. Ir aktyviai išreikšti savo poziciją. Jeigu ponia Droseikienė turi ten kažkokių galių ir mano, kad gali grąsinti, tipo piktintis ir daryti va tokius dalykus. Tai aš irgi turiu teisę pasinaudoti ta arena, kurią aš turiu. Todėl visai atvirai surašiau visą privatų mūsų susirašinėjimą čia, viešai.

Nes mano teisė turėti savo nuomonę, mano teisė į žodžio laisvę buvo smarkiai paminta. Ir todėl aš prieštarauju tam. Dar daugiau, jei prieš mane toliau bus vykdomi tokie išpuoliai, viešai pasižadu viešinti visus man žinomus ponios Droseikienės neetiško, nepagarbaus elgesio su kitais žmonėmis faktus.

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

7 komentarai apie “Kai privatu tampa vieša. Arba socialinis aktyvumas”

  1. Visiškas absurdas, kuo ta moteriškė save laiko, kad drįsta nurodinėti kaip kitiems galvoti, ką rašyti. Geriau tegul pati bent rašyt išmoksta lietuviškai. 🙂 Ir tikrai labai keista, kad asmeninis laiškas taip klaidžioja. Rašai, kad draugai Estijoje nurodė adresą, tai pagalvok, ar tikrai gali vadinti juos draugais, nes panašu, kad kelionės pradžia buvo ten.

  2. Ir dar. Man labai keista, kai perskaitau, kad kažkam trūksta informacijos apie IS. Interneto amžiuje trūksta informacijos ? Mano manymu, jos net per daug, nes dauguma prieštarauja viena kitai, ir ligos pradžioje sunku atsirinkti kas yra kas. Čia aš apie patarimus, ne apie oficialią ligos diagnostiką.

  3. Asia, dėl informacijos stokos tai aš tą ir turėjau omeny, kad internetinė vis gi nėra tokia nuoširdi ir suprantama, kaip pabendravus su žmogumi. Tuo metu pažinojau tik vieną asmenį su šia diagnoze. Be to, istorijų tokių kaip islangas.lt tuomet nebuvo. Galų gale, dažnai tu pats nežinai, ko tau tiksliai reikia – ieškai, kalbi, bendrauji. Tai kodėl neturiu teisės bendrauti su žmogum iš kitos šalies?

  4. Laba diena, gerbiama Ieva, Jūs visiškai teisi – viešinti asmeninio susirašinėjimo be asmens sutikimo negalima, tai pažeidžia teisę į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, o konkrečiai – teisę į susirašinėjimo slaptumą. Jūsų atveju tiek estė, tiek LIIS vadovė pasielgė netinkamai. Beje, apie tokį neetišką elgesį galėtumėte pranešti NVO Programai Lietuvoje, kuri šiuo metu remia LIIS. Tikrai žinau, kad Programos vadovai ir teisininkai labai jautriai žiūri į neetišką paramą gavusiųjų elgesį. //www.nvoprograma.lt

  5. Using ingenious technology and innovation the Romans made an Empire that withstood the test of your time.
    Businesses will heavily dependant upon customers
    because of their survival, without customers a business would
    cease to exist. it can also be used by headhunting and employment.

    Feel free to surf to my homepage :: //www.e-amicus.pl

  6. You probably need a refresher around the useful tips every online company owner should find out about.
    Businesses will heavily dependant upon customers for their survival, without customers a business would cease to exist.
    I have seen my share of scams, and have in fact done a great job
    avoiding being taken for the sucker and I’m here to inform
    you, Ameriplan isn’t a scam.

    My web blog //www.budberg.com.pl

  7. The dedicated team of AVG professionals is available here all round time, whom it is possible
    to reach by calling on the AVG tech support number.

    Businesses will be to heavily dependant upon customers for his or
    her survival, without customers an enterprise would cease to exist.
    The business degree raises one’s social standing: in simple
    terms, it opens to suit your needs doors that would have otherwise
    remained closed for you.

    my site :: //www.floattech.pl

Parašykite komentarą