Kodėl vengiu vakaro žinių laidų?

Vakaras – poilsio ir nusiraminimo metas. Didesnė dauguma lietuvių jau nuo 18 val. pradeda žiūrėti TV žinias, per visus kanalus. Nors visą dieną skaitė delfius, bet TV žinias vis tiek pažiūrėti reikia. Iš vienos pusės suprantu. Ryte susitinka du suaugę žmonės lifte, prieš svarbų susitikimą, kur nors koridoriuje, prie pietų stalo ir apie ką šneka – na apie tai ką pamatė per teliką. Kad būtum tuo normaliu piliečiu, informuotu, politiškai išprususiu ir visokiu kitokiu reikėtų tas žinias žiūrėti… O aš nežiūriu!

Va tik ką pažiūrėjau. Netyčia. Ir daugiau tikrai nežiūrėsiu. Kodėl? Rodė vėl kažką iš „Kediados“, sėdi vargšas, naujas liudininkas, kuris, kiek supratau, norėjo išsukti savo užpakalį iš tikrai šūdinos situacijos, į kurią pateko ir kurioje jį mūsų valdžios institucijos neapgynė. Žiūrėjau kaip jis po paskutinio žurnalistės klausimo „tai kaip gyvensit toliau?“ apsiverkė ir labai labai jį supratau. Kaip jam toliau gyventi? Jį gi kas nors iš jau žudyti ruošiasi, nes toje istorijoje nėra aukso vidurio, ten tu būtinai kieno nors priešas.

Rusai internete rašo, kad labiausiai psichiškai nestabilūs yra italai. Aš tai manau, kad lietuviai. Mūsų ta visa „Kediada“ tam puikus įrodymas. Minios žmonių sudievino vyriškį, kuris apgynė tik savo dukros interesus. Jis taip ėmė ir tyliai visus iššaudė. O dabar tie psichiškai nestabilūs pasiskirstė į dvi barikadų puses, vieni nori būti teisesni už kitūs, meldžiasi prie mamos namų, gina mergaitę ir pan. Šizofrenija kažkokia, paūmėjimo laikotarpiu.

Kodėl taip ėmė tauta ir sudievino Kedį? Jis ėmė daryti tvarką, pirmas po Tados Blindos ėmėsi ryžtingų veiksmų teisybei apginti? Tai ką daugiau nėra ką ginti? Aš tą pačią akimirką sudievinčiau žmogų, kuris nueitų ir nušauti sveikatos ministrą, ligonių kasų direktorių, dar ten visą gaują seime, kurie tipo sveikatos komitetas vadinasi. Už tai, kad vykdo valstybinio masto genocidą, kad laisto ir augina korupciją, kad jiems visiems nusispjauti į eilinį pacientą. Kur tos minios žmonių, kai dingo vaistai onkologiniams ligoniams? Kur minios, kai pas antro lygio gydytoją reikia du mėnesius eilėje laukti? Kur tos minios dievinti pasiryžusių, kai slepiama reali situacija tuberkuliozės, hepatito, ŽIV sergamumo? Kai nieko nedaroma, kad šios ligos neplistų? Kai nei lito nenori duoti paskutinės stadijos onkologinio ligonio vaistams, kurie jam dar kokius metus-du gyvenimo padovanotų. Kai negali skirti per metus kelių šimtų litų paprasčiausioms sauskelnėms sergančiajam Alzheimeriu, nes jis pamiršta viską, tame tarpe, ir kad šlapintis reikia tualete.

Kur kedis, kuris su šautuvu rankoje gintų Lietuvos pacientą? Aš jį sudievinčiau ir net pradėčiau rinkti pinigus jo paminklui. Dar gyvam jam esant.

Štai todėl ir nežiūriu vakaro žinių. Nes pasidaro pykta, o paskui liūdna, kai tau per pusvalandį pateikia tavo šalies realijų koncentratą. Baisiai šlykštu. Dingsta ramybė ir išgaruoja gera nuotaika.

Geriau kokią knygą paskaityti.

Ramių jums sapnų, psichiškai nestabilios šalies gyventojai 🙂

Ieva

foto

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

5 komentarai apie “Kodėl vengiu vakaro žinių laidų?”

  1. Žiniose įžvelgiu vieną privalumą – pasako pagrindines bendrąsias naujienas. Tai, kas įdomu, mes paskaitome patys, o viską apibendrina TV žinios. Kelis mėnesius gyvenau be TV ir visai nesigailėjau, po Kalėdų netikėtai jis atsirado mano gyvenime vėl. Na, nemaišo, bet ir naudos iš jo mažai. Filmai – seni, žinios – nedomina, serialai – nežiūrimi, laidos – kokios dar laidos?
    O lietuviai dar nėra psichiškai nestabilūs. Yra keli (o tiksliau keliasdešimt) nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių ne itin protingų žmonių, kurie dienas ir naktis leidžia Garliavoje (nors iš pirmo žvilgsnio dauguma ten pinigų turi nemažai). Tuo metu, pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir dar keliuose regionuose nepatenkinti bet kuo eina į gatves ir niokoja viską, ką randa. Tad nedrįsčiau vadinti lietuvių psichiškai nestabiliais, kai kiti iš viso nesuvokia, kas yra kas ir siekia savo nematydami nieko aplink.

  2. Panele, prioritetai – kam svarbus mergatės likimas, o kam pataikyti į sauskelnes…

  3. Sakot, prioritetai? Manau, kad čia negali būti prioritetai. Visi kovoja dėl vieno vaiko? O kažkur keli šimtai tūkstančių (ne tik sergantiems Alzheimeriu būna šlapimo nelaikymas) reiškia neprioritetiniai? Atsipeikėkit! Kokių moralinių vertybių tada ši šalis? Ant vienų nusispjauti, o kiti suidealizuojami? Ne per seniausiai visai tyliai praėjo pasipiktinimas, kad vaikai po rimtų ligų sanatorinio gydymo negauna. Tai ko čia niekas į gatves neišėjo?
    Noriu pasakyti, kad kažkokia iki galo nesusiūta ta lietuviška logika. Visuomenė turi būti socialiai aktyvi ir kovotoja, taip, aš irgi manau, kad dėl daugelio dalykų galima eiti į gatves ir ginti savo teises. Lietuviai tą daro labai pasyviai. Tačiau tas socialinis aktyvumas turi būti nuoseklus, o ne toks keistas ir jau net neargumentuotas kaip kediados atveju.

  4. Taip, kažkas kažką daro, kažkas kažko nedaro, kažkokie kažkieno interesai, prioritetai, kažkokia šalis ir t.t t.t.. Ar tikrai ?? Vis tas mistinis „kažkas“. O tas, kur nemistinis, pasipiktinęs tuo mistiniu, laukia, kad ateitų dar vienas „kažkas“ ir padarytų tvarką. Jo šalyje, jo mieste, jo kieme, ir pagaliau jo gyvenime.

Parašykite komentarą