Dar kartą apie atsakingą vartojimą

Buvau neblogoje paskaitoje apie atsakingą vartojimą. Aplinkosaugininkas Linas Vainius pateikė tokių susimąstyti verčiančių skaičiukų.

Ar žinojote, kad 20 proc. turtingiausių planetos gyventojų (į jų tarpą patenkame ir mes, kai įstojom į ES) suvartoja 76,6 proc. pasaulio išteklių?

Tuo tarpu, kai 20 proc. skurdžiausiai gyvenančių žmonių suvartoja vos 1,5 proc. pasaulio išteklių?

Esant tokiam nenormaliam vartojimui vienoje žemyno pusėje, šioje pusėje vis dažniau kyla klausimai, tai ką daryti? Akivaizdu, kad būtent vartojimas yra pasaulinio atšilimo priežastis. Kam dar tuo nesitiki, štai keletas argumentų. Dėl klimato kaitos:

  • kyla vandenynų lygis
  • tirpsta ledynai (o ten gėlo vandens atsargos)
  • plečiasi dykumos
  • trumpėja žiemos sezonai
  • didėja klimato ir orų ekstremalumas
  • vyksta globali aplinkos kaita
  • energijos poreikiai šildymui žiemos metu mažėja, o vasarą vėsinimui didėja
  • vis dažniau kyla miškų gaisrai (nuo savęs pridėčiau – audros, uraganai ir škvalai, kurie suniokoja miškus, taip pernai buvo ir Lietuvoje – iki šiol tvarkosi su uragano padariniais Lietuvos miškininkai)
  • atsiranda vis daugiau kenkėjų žemės ūkyje (tą irgi mačiau savo akimis, teko bendrauti su Lietuvos miškininkais, tai didelė problema ir kova su jais – tai dar vienas iššūkis aplinkosaugai, nes juos sustabdo tik chemikalai)
  • stiprėja jūros krantų erozija
  • didėja senyvų žmonių susirgimai ir mirtingumas dėl karščio bangų sukeliamo šiluminio streso

Vardinti galima būtų ilgai. Pagrindinė to seminaro tema buvo – tai ką mes galime padaryti? Nevartoti negalim, nes ekonomikos visų šalių laikosi „ant vartojimo“. Buvo lyg ir rastas sprendimas – vartoti kokybiškai, renkantis mažiausiai teršiančius aplinką produktus. Apie tai prirašyta yra tikrai labai daug 🙂

Būkime atsakingo vartotojai 🙂

Ieva

paveiksliukas

 

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

4 komentarai apie “Dar kartą apie atsakingą vartojimą”

  1. o tai vartojimas gali būti belekoks?
    už šimtą litų tu gali nusipirkti kokį 20 vnt. kiniško šlamšto, penkioliktus batus iš vargšės karvės per eilinį seilą, arba gali jį sunaudoti kokiai nors paslaugai (nes pinigus reikia leisti), tarkim seminarui, ekskursijai, masažui ar apgyvendinimo kelionės metu, draudimo 😀 ). pinigai vaikšto, mokesčiai mokami ir t.t. tik problema ką kitas gavęs už savo paslaugas pinigus su jais nuveiks…
    na, čia mano atsakingas vartojimas. pinigus leidžiu įspūdžiams, žinioms, o ne dar vienam ACEIT reikalingam daiktui. bandau bent 🙂

  2. Vartojimas gali būti neatsakingas. Tai ir yra kiniškas šlamštas, perteklinis vartojimas (atceit reikalingi daiktai :)), daiktai sudėtingose pakuotėse, kurių negalima perdirbti, daug kuro rijantys automobiliai. Keliavimo srityje irgi galima būti neatsakingu, kai skraidai lėktuvu į ne tokias jau tolimas šalis, kai virsti kenkėju turistu ir pan.

  3. Va čia norėtųsi vėl prisiminti tas malpigijas. 🙂 Vitaminų galima gauti ir iš lietuviškų obuolių. Dar ir Lietuvos sodininkams pagelbėsim išgyvent. Bet ne, visi gi nori, kad būtų jau paruošta, gražiai įpakuota, o jei dar skambiai pareklamuota, iš karto pamirštama ne tik ekologija, bet ir sveikas mąstymas dingsta.

  4. Taip, mes tikrai vartojame per daug.. Vartotojiškumas besaikis, tik tiek, kad yra dalykų, kur negali taupyti, tai yra sveikata ir saugumas.. Daug investuojame į oro kokybę namuose, technologijas, signalizaciją ir t.t.

Parašykite komentarą