Žmogaus teisių pažeidimas

teplinskaya Irina Teplinskaja

Šiuo metu prenumeruoju naujienas iš vieno Vakarų Europos ir Centrinės Azijos tarptautinės koalicijos dėl ŽIV gydymo tinklalapio. Jau kelios dienos kaip šis regionas dūzgia kaip avilys. Pasienyje buvo sulaikyta ir narkotikų gabenimu įtariama žymi ŽIV aktyvistė Irina Teplinskaja. Esu apie ją anksčiau rašiusi, man asmeniškai teko su ja bendrauti, kai ji lankėsi Vilniuje.

Situacija labai įtempta, nes akivaizdu, kad moteris buvo „pakišta“, kad ją galima būtų visiems laikams nutildyti. Irinos gyvenimo istorija – tai ilga ir sunki kova su priklausomybe nuo narkotikų. Ji išbandė pakaitinį gydymą metodonu, tačiau, aišku, ne toje šalyje, kur ji gyvena. Irina yra iš Kaliningrado, vadinasi, iš Rusijos, vadinasi, pakaitinis gydymas – tai narkotikų platinimas, nes Rusijoje visi nuo priklausomybės sveiksta tik Dievui padedant. Metadonas pas juos įstatymiškai uždraustas kaip ir kiti narkotikai.

Irina vieną dieną užsikrėtė ŽIV. Kažkas (jos žodžiais, pakaitinis gydymas) padėjo jai atsitiesti ir tapti aktyvia veikėja. Pati daug ką praėjusi, ji suvokia priklausomų nuo narkotikų asmenų poreikius, žino, kaip yra pažeidžiamos jų teisės, turėdama ŽIV, ji patiria papildomą diskriminaciją ir stigmą. Irina savtiškai išgarsėjo, kai apskundė Rusiją žmogaus teisių gynimo organizacija dėl pakaitino gydymo nuo narkotikų nebuvimo.

Iš štai dabar, po trijų mėnesių buvimo Ukrainos vienuolyne (kur ji praeidinėjo reabilitaciją, ten ji gėrė tik tabletes, reikalingas ŽIV gydymui), ji grįžta namo, į Kaliningradą. Ją sulaiko oro uoste, jos daiktų apžiūra, jos pačios tikrinimu užsiima apie penkiolika žmonių. Negudriame jos bagaže – rankinis krepšys ir tašė su dviem pyragais iš Ukrainos, po iškratimo, staiga atsiranda kažkokia tabletė. Ją suima.

Trečią dieną stebiu įvykius iš tarptautinio susirašinėjimo. Irina suėmimo dieną prisipažįsta, kad bijo, nes kalėjime ji gali mirti, antiretrovirusinį gydymą gaunančiam ŽIV infekuotam asmeniui, pakanka kelias dienas negauti šio gydymo, kad imuninė sistema pasiduotų ir prasidėtų AIDS. Vėliau ji rašo, kad net keturi juristai, žmogaus teisių gynėjai, imasi jos ginti. Ji pati pasisiūlo atlikti kraujo tyrimą dėl narkotinių medžiagų – jos kraujyje nieko nerasta.

Įvairių ŽIV pacientų organizacijų atstovai siūlo jai pagalbą – rašyti kreipimąsi į valdžios institucijas, platina informaciją žurnalistams, kai kas siūlė bėgti iš Kaliningrado ir prisiglausti pas juos. Apie tai aš irgi pagalvojau. Juk ji sėkmingai galėjo prašyti bet kurios šalies politinio prieglobsčio. Akivaizdu, kad ten tame orouoste buvo veikiama pagal 1937 m. Rusijoje galiojusią tvarką – nutildyk kitaip kalbantį, mąstantį ar veikiantį. Jei jau Baltarusijos žurnalistė Natalja Rodina prašėsi politinio prieglobsčio iš Lietuvos valdžios, kodėl kaliningradietė negali pasiprašyti?

Bėda tame, kad kuris laikas Lietuvos politikai irgi galvoja, kad pakaitinio gydymo mūsų šalies narkotikų vartotojams nereikia. Kaip visada, „originalių“ žmogaus teises pažeidžiančių sprendimų sumanytojas – Kazimieras Uoka. (Kodėl niekas garsiai nepasako, kad tokie pasiūlymai byloja apie žmogaus parsidavimą narkotikų prekeiviams? Juk žmogus, kuris negauna išeities iš narkomanijos, toliau lieka vartotoju, vadinasi, neša pinigus narkotikų gamintojams ir platintojams). Atsirado net 50 ne mažiau „genialių“ Seimo narių, kurie tą įstatymo projektą pasirašė. Pasaulio sveikatos organizacija greitai į tai sureagavo pasipiktinimo raštais. Iš tikrųjų, mes juk Europa, pas mus demokratija ir teisės į gydymą pažeidinėti nereikėtų. Tačiau jeigu jau nuėjo tokia banga ir net iš Seimo, tai kaip reikėtų elgtis aukščiausio lygio valdžios pareigūnams, jeigu tektų prieš visą Europą pasakyti „mes nepritariam tam, kas dedasi Rusijoje“?

Labai tikiuosi, kad Irinos neuždarys į kalėjimą. Tikiuosi, kad tie jos juristai sugebės apginti jos teisumą. Priešingu atveju… Nugalės sistema, o ne paprastas žmogiškumas.

Ne veltui Rusijoje gyvena toks rašytojas Vladimir Sorokin. Baisiai jau sukrečiančiai, bet galbūt, teisingai jis rašo. Knygoje „Opričniko diena“ jis pasakoja apie keistą ateities Rusiją, kurioje kažkaip keistai derės naujosios technologijos ir senieji sprendimai. Su šilumos radarais randi besislepiantį tau nepatinkantį žmogų ir paskui prie jo namų, kieme, jį ir pakari, nes jis „neteisingas“ pagal valdžios suvokimą. Sorokin’as galbūt, kaip daugelį dešimtmečių, įprasta Rusijoje, kitais būdais (per literatūrą, muziką, kiną) bando pasakyti teisybę? O štai istorija su Irina Teplinskaja – tai dar vienas įrodymas, kad ta aprašyta sistema veikia. Tik kas atras drąsos jai pasipriešinti? Buvusi priklausoma, ŽIV infekuota? Ją palaužti lengviau nei bet ką kitą…

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

5 komentarai apie “Žmogaus teisių pažeidimas”

  1. O metadonas taip pat narkotikas, tai pripažįsta visi narkomanai, tai ne gydymas, o tik apsimetinėjimas geručiais. Ir jeigu jau valstybę kaltina, kad neduoda narkotikų, nors ir vaistais pavadintų, tada visi sergantieji turi n priežasčių kreiptis į teismą. Pvz. aš negaunu jokių vaistų. Ir dėl manęs niekas nekovoja ir nelaiko nuskriaustąja. Ar tik dėl to, kad aš ne narkomanė, nesu infekuota ŽIV ?

  2. Asia, VISI turi teisę kovoti už savo teisę į gydymą. ŽIV aktyvistai yra tikrai aktyvūs. O kodėl niekas taip aktyviai nekelia kitų pacientų teisių, aš jau ne kartą esu garsiai klaususi. Gal todėl, kad tie žmonės patys nesėdi namie, buriasi, moka dirbti komandoje, todėl turi rezultatus. O mes Lietuvoje gyvenam, čia kiekvienas žiūri tik savo. Kol taip bus, tol ir mokėsim už gydymą, tol mus engs poliklinikose, tol reikės ligoninėse duoti kyšį… Be to, niekada nereikėtų priešinti vienų sergančiųjų su kitais, „jiem duoda, o man ne“. Tai pareikalaukit, kad ir jums duotų, ko tylit? ŽIV žmonės kovoja, nes nuo gydymo tiesiogiai priklauso jų gyvenimas, buvę narkomanai kovoja už metodaną, nes tik jis suteikia galimybę neatkristi. O kitų ligų atstovams, ką nėra už ką kovoti? Sergantys IS irgi gyvena ilgai ir turi teisę į kokybišką gyvenimą. Jau dabar pradėsiu kartoti kaip užstrigusi plokštelė – visas blogumas mūsų susiskaldyme, išmokime būti vieningi, tada ir gyvensime geriau

  3. Nepriešinu aš vienų sergančiųjų su kitais, man tik koktu skaityti visur apie „vargšus nuskriaustus“ narkomanus, alkoholikus. Nebeliko ydų, visos jos pavirto ligomis. Dar skaičiau žurnalistai net vieną smulkią vagilę vadina kleptomane, net nesiaiškindami kas yra kleptomanija. O kyšio neduoti (tuo pačiu ir nepažeisti įstatymo) galima, ir niekas neengia nei poliklinikoj, nei ligoninėj. Savo patirtimi tai galiu patvirtinti.

  4. Kai buvo išsiaiškinta, kad už ydų slypi psichiniai sutrikimai, tai buvo pavadinta liga. Aš manau, kad alkoholizmas yra liga, nes savo aplinkoje turiu žmonių, turinčių šią bėdą. Tai jau ne yda, tai pamišimas, kuris visą žmogų paskandina… Ir nuo alkoholizmo kol kas, deja, vaistų nėra. O jeigu narkomanijos pamišimą galima kažkuo sustabdyti, tai reikia stabdyti. Priešingu atveju, viską pavadinę yda, grįšime į laikus, kai žmonės ir už mažesnes klaidas, buvo deginami ant laužo.
    Niekas neengia sergančiųjų kitomis ligomis, nes jų ligos neperduodamos lytinių keliu. O kadangi tipo seksas yra purvinas reikalas, todėl ir tokia liga kaip ŽIV yra purvina. Todėl šiems žmonėms iškyla poreikis ginti savo teises ir nebūti diskriminuojamiems. Man ne kartą teko girdėti, kad žmogus geriau pasirenka nežinoti, ar jis turi ŽIV (nors jo gyvenimo būdas jį verčia manyti, kad visko gali būti), nes jis bijo to visuomenės pasmerkimo. Todėl renkasi „mirti nežinant“. Ar tai protinga?

  5. Viską galima pavadinti pamišimu, liga. Žmogžudžius, vagis, reketininkus, ir t.t., nes jų psichika irgi gerokai nukrypus nuo visuomenėje priimtų normų. Turėjau ir aš namuose girtuoklį, gerai žinau šitą problemą, bet ligoniu niekaip nepavadinsiu. Bent jau dėl vienos priežasties,tikras ligonis visada supranta ir užjaučia kitą, o alkoholikai rūpinasi TIK SAVIMI. Ir ne kaip išgyti, bet kaip vėl prisigerti.

Parašykite komentarą