Ar etiška žiniasklaidai vogti?

Kelios savaitės seku pokalbį dešimties žurnalistų, kurie susijungė į atskirą grups’ą, kad pasikalbėtų apie žiniasklaidos laisvę. Mano kolegos labai žavisi Wikileaks, kaip nauja žiniasklaidos forma, kaip puikiu informacijos šaltiniu ir t.t. Jie svarsto, kaip galėtų lietuvis žurnalistas rašyti tai, ką iš tiesų nori ir tokiu periodiškumu, kokiu nori, plius už tai dar gauti pinigus. Nesikišau į tą pokalbį, tiesiog stebėjau diskusijas. O šiandien noriu pakalbėti tema, kuri galėtų sulaukti kokio vietinio wikileaksiuko dėmesio, jeigu toks mūsų šalyje būtų 🙂

Bent jau žurnalistai žino, kad pernai buvo paskelbtas labai puikus konkursas viešinti ekologines temas. Konkursą skelbė Aplinkos ministerija, o pinigai, kaip žinia, iš Europos Sąjungos. Dalyvavo virš šimto konkursantų, dvidešimt laimėjo. Iš Aplinkos ministerijos tinklalapio matyti, kad 3,2 milijono laimėjo www.delfi.lt. Kai jie rašė savo projektą, buvo pateikta tinklalapio www.grynas.lt idėja, tuo metu kiti dalyvavę konkurse – tokie Ekologiškos kultūros asociacija – prašė lėšų žurnalo Green’as leidybai ir televizinei laidai Grynas gyvenimas. Žurnalas leidžiamas daugiau nei metai, šiuo metu dar yra radijo laida Grynas gyvenimas per Laisvąja banga. Asociacija parašė laišką delfiui, kuriame paminėjo, kad žodis green’as (su visomis išeinančiomis variacijomis) yra užpatentuotas ir nenaudojamas. Nežiūrint to delfis konkursą laimėjo.

Iš šio fakto man kyla keletas klausimų:
kodėl delfis spjovė ir vogė užpatentuotą pavadinimą, nors žinojo, kad vagia?
kodėl Aplinkos ministerija pasirašė įsipareigojimus su įstaiga, pavogusia kitos žiniasklaidos priemonės pavadinimą?
kodėl delfis, žinodamas, kad vagia ir kad jei bus paduotas į teismą, negalės vykdyti savo įsipareigojimų, vis tiek pasirašinėjo sutartį? (ar galima sakyti, kad šis koncernas nieko nebijo, nes visi turi bijoti jo)
kodėl apraše apie naują projektą delfistai rašo: Grynas – reiškia tyras ir skaidrus, be priemaišų. Tai – pagrindinė projekto siekiamybė. Jis turi būti toks, kokia turėtų būti aplinka – švari ir skaidri, kaip vandenynai. (pareplikuosiu, su tokiu background’u jūsų vandenynas yra gerokai užš…as :))

Toliau – faktai. Atlikus visai nesudėtinga tyrimą, pasitelkus googl’ą matau, kad www.grynas.lt redaktoriumi paskirtas pilietis, kuris prieš tris metus buvo aplinkos ministerijos patarėju. Ar tai etiška?
Irgi beveik faktas – delfis visus metus sėdės suspaudęs uodegą ir nieko nerašys prieš ministeriją, nes po metų dėl savo nelojalumo gali prarasti finansavimą kitiems metams. Ar tai etiška iš žiniasklaidos pozicijų? Nes pagal šiuo metu egzistuojančius teisės aktus, jokios valstybinės institucijos negali turėti savo žiniasklaidos priemonių. O kaip vadinasi tokie sandoriai, kai akivaizdžiai matyti būsima įtaka?

Ir dabar jau leisiu sau pavaryti visiškai subjektyvių pamąstymų 🙂
Neseniai vienoje konferencijoje teko kalbėtis su tokiu arogantiškoku delfio fotožurnalistu. Jis samprotavo apie dvi žmonių kategorijas – kūrėjus ir parazitus. Kadangi parazitais išvadino visus tądien susirinkusius į konferenciją, supratau, kad ir aš į kūrėjus, pagal jo suvokimą, negalėčiau pretenduoti 🙂 Bet tai niekis, juokingiausia buvo, kai jis pradėjo samprotauti apie delfio nepaperkamumą ir tai, kad jie tarptautinis koncernas ir kad geriausia priklausyti nuo komercinių užsakovų, o ne kokių nors kitų. Jis taip varė, nes aš prisistačiau, kad esu iš www.bernardinai.lt. Jis sakė, kad religinės bendruomenės subsidijos yra blogiau negu komerciniai klientai. Kai leidau sau pasamprotauti apie tai, kad reta kuri žiniasklaidos priemonės spjauna į užsakovo ranką, kuri ją maitina, jis patikino, kad delfis spjauna 🙂 Įdomu toks lojalumas išugdomas didelio atlyginimo būdu ar tiesiog atrenkant iš anksto psichologiškai silpnesnius kandidatus į darbuotojus?

Belieka jiems palinkėti sėkmės, nes dabar jie kažkaip turės išspręsti vidinę etinę dilemą dėl vagystės, dėl tarnavimo valstybinei institucijai, dėl neskaidrių, bet perplautų žurnalistų. Kiek daug dilemų vienai žiniasklaidos priemonei! Gaila, Lietuvoje nėra wikileaksiuko, būtų puikios medžiagos 🙂 Juk kalba eina apie korupciją žiniasklaidoje – kas gali būti blogiau?

Ieva

 

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

10 komentarų apie “Ar etiška žiniasklaidai vogti?”

  1. Man atrodo, kad jiems nereikės spręsti etinės dilemos. Jiems ji išoperuota. Tikiuosi, kad neskaudėjo. 🙂

  2. Ieva,

    žaisdamas su google radau Jūsų komentarą apie projektą su kuriuo šiuo metu dirbu.

    Gaila, kad pristigote drąsos parašyti mums į redakciją. Rašote neblogai:).

    Noriu atsakyti, kad čia stabtelėję nesusidarytų klaidingo įspūdžio apie tai, kas piktai nurašyta į lankas.

    Ieva, pateikiate gan emocinį vertinimą, kuris yra būdingas daugelo šiuo metu rinkoje leidžiamų „žaliųjų“ leidinių pozicijai, t.y. vertinimas niekuo nesiskiria nuo tradicinio lietuviško vertinimo – „jei padaryta gerai ir padarei ne tu – tai yra blogai“.

    Lietuvoje iki šiol nebuvo ir kol kas nėra aplinkos (augos) žurnalistikos, juolab jos kultūros apraiškų. Tuo spėjome įsitikinti. Todėl Grynas.lt pamėginome sukurti kitokį – tokį, kuris pretenduos tapti šios srities žurnalistikos kalve. Galbūt ne iš karto, tačiau žingsnis po žingsnio taps.

    Ekologija, apie kurią Jūs kalbate, aplinka, darnus vystymasis, apie ką kalbame mes, yra kilni idėja. Idėja dėl kurios iš tiesų verta susitelkti ir mėginti padaryti viską, kad būtų pasiekta kuo didesnė auditorija. Kad būtų pasiektas maksimumas – atsirastų kultūra ir t.t. Būdais, kuriuos įvardinate savo pranešime, kultūros nesukursite.

    Tačiau čia, kaip ir visur kitur gali būti taip: kol vieni mėgina apiplaukti pasaulį, kiti – ieško metalo inkarui nulieti:).

    Tikiu, kad visi žali, ekologiški projektai gali susivienyti, o grynas.lt gali tapti to ašimi, nes tam yra tikrai pajėgus.

    Kalbant apie konkurenciją – ji yra sveikiausias dalykas net ir vienybėje. Nuo šiol eka’i reikės pasistengti, galėsime vieni iš kitų mokytis. Dėl to laimės skaitytojai, klausytojai, žiūrovai ir, žinoma, Jūs pati. Galbūt žurnalas atpigs, gal bus priežasčių jį padaryti nemokamu?:)

    p.s. Sakoma, žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta:). Tikrai žurnalistikai turėtų būti būdinga „apsiginkluoti“ faktais.

    Keli faktai apie grynas.lt:
    per 1 parą – 60.000 unikalių skaitytojų, per 100.000 kartų perskaityti straipsniai, keliasdešimt teigiamų atsiliepimų ir sveiikinimų ir nė vieno susipainiojusio:).

  3. Justinai, jūsų projekto net nepradėjau vertinti 🙂 rašau tik apie jūsų vagystę, kurią jus gražiai vadinate konkurencija 🙂 rašau apie jūsų asmenines sąsajas su Aplinkos ministerija. Šiuo metu Lietuvoje yra keletas žurnalistų, jau besispecializuojančių ekologijos temoje. Kad kultūros visuomenėje nėra – tai faktas, juolab ir pagrindas rastis tokioms žiniasklaidos priemonėms kaip jūsų.
    Pasitempti žurnalui Green’as tikrai nereikia. Jo rašantieji specializuojasi šioje temoje ne vienerius metus, tekstai rašomi ne per pusdienį. Pasitempti reikėtų jums, nes jau turite į ką lygiuotis 🙂 ir būkite geri – bent jau temų nevokite! 🙂

  4. Įdomiai tamsta faktus dėliojat.

    Pripažįstu, kad dėl Grynas.lt nieko nežinau ir negaliu teigti, kad pavogė ar nepavogė.

    Bet ar vieno fotografo charakteris/nuomonė atspindi visos redakcijos? Ir ar dėl to galima susidaryti neigiamą nuomonę apie VISUS?

    O lojalumas išugdomas darna ir skaitymusi.

    P.S. Susijęs su delfiu buvau tik praktika.

  5. Artūrai, aš pabrėžiau, kad dalis apie pažintį su vienu darbuotoju yra labai subjektyvi mano nuomonė. čia jau ne faktai. be to, žinau, kad delfyje dirba duagybė puikių žmonių, nesakau, kad visi tokie kaip mano minėtas asmuo. tik jis pasirodė man be galo keistas 🙂

  6. Ieva, apmaudu, tačiau Jūs vis tiek neišvengiate vertinimo ir vėl mėginate ieškoti priekabių – kad ir dėl Aplinkos ministerijos.

    Joje dirbau. Manau, kad darbas ten buvo neįtikėtinai gera dalyko mokykla (už pamokas esu dėkingas žmonėms, kurie ten jau seniai nebedirba), o darbą su aplinkos informacijai skirtu portalu laikau profesionalia ir sąmoninga savęs tobulinimo šioje srityje tąsa.

    Jokie įstatymai, kiti teisės aktai, etikos normos dirbti tokio darbo, kurį dirbu dabar, dėl to, kad dirbau ministerijoje, man dabar dirbti nedraudžia, todėl Jūsų teiginiai yra ganėtinai neatsakingi. Aš taip nerašyčiau – vien iš pagarbos nepažįstamam žmogui:). Taip nebūčiau sakęs ir apie fotografą – jis velniškai gabus žmogus. Jau prieš tai buvusiam savo komentare išsakiau nuostabą dėl „žalių“ žmonių piktumo:).

    Kalbant apie veiklos specifiką, tai portalas niekada negali lygiuotis į žurnalą ir atvirkščiai, nes tai yra absoliučiai skirtingi produktai. Juoba, kad grynas.lt neapsiribos tik naujienomis…

  7. Justinai. o ko jus skaitote piktų žaliųjų rašliavą? čia mano erdvė, kur turiu teisę rašyti, ką noriu ir dalintis su savo skaitytojais savo samprotavimais. Jeigu jiems kažkas nepatinka – jie daugiau čia nesilanko. Paskaitykit Račo tinklaratį, ten vyrukas dar ne taip pavaro 🙂 turiu savo nuomonę ir ją reiškiu, nes galiu 🙂 jus neprivalote čia teisintis, viskas, kas vyksta jūsų gyvenime, jūsų darbe – yra jūsų ir jūsų sąžinės asmeninis reikalas. Su visa derama pagarba jums linkiu geros kloties kapstantis po lietuvišką aplinkosaugą, jums turėtų būti nesunku, nes kai ką matėt „iš vidaus“. Ir su visa derama pagarba man, reikia pabrėžti, kad rašau aš ne tai, kad neblogai, rašau aš puikiai 🙂

  8. Kažkaip nesupratau, tai patentas jau priklauso delfiui?

    Kas dėl fotografo, tai suprantu jį, bernardinai nėra objektyvus portalas, ten daug religinės demagogijos, jis išsakė savo nuomonę, tu savo. Ir nesileisk, kad kažkas varžytu tavo nuomonę, domenas ievosnuomone viską pasako, tai vadinama žodžio laisvę, kada gali išsakyti savo mintis. Toks vaizdas, kad Justinas duoda suprast, kad žurnalistai negali turėti savo nuomonės 🙂

Parašykite komentarą