Valgyti ar nevalgyti žuvį? Ir kokią?

Lankiausi Lietuvos gamtos fondo suorganizuotoje paskaitoje apie žuvų išteklius. Sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų. Jei norite sužinoti plačiau, kviečiu klausytis radijo laidos „Grynas gyvenimas“ (Laisvoji banga) kitą savaitę ketvirtadienį-penktadienį, 11:30.

Dabar keletas įdomiausių faktų:

  • Lietuvoje yra du šimtai tūkstančių mėgėjų žvejų. Iš jų valstybė per PVM ir visokius mokesčius per metus susirenka apie 80 milijonų litų. Neblogai? 🙂
  • Komercinė žvejyba tapo itin agresyvi. Naudojami visokie dugniniai tralai (jie sugeba „paridenti“ ir kelių dešimčių tonų svorio akmenis), kurie po savęs nepalieka jokios gyvybės. Naudojami tinklai iš nesuyrančių polimerų. Kartais tokie tinklai tiesiog pamirštami jūroje ir taip jie „žvejoja“ dar daugybę metų.
  • Be to, dar komercinė žvejyba yra subsidijuojama. Net kai jie turi puikius laimikius, jiems vis tiek mokamos visokios išmokos degalams kompensuoti ir pan. Kodėl?
  • Nelegali žvejyba – dar vienas smūgis žuvims. Pietų Afrikos valstybės paskaičiavo, kad nelegali žvejyba per kelias dešimtis metų padarė jiems nuostolių už beveik 30 milijonų dolerių. Nelegalūs žvejai dažniausiai naudoja visas nelegalias žvejybos formas – tinklus, cianidą, dinamitą.
  • Suvokiant, kad žvejai geresni nepasidarys, jiems rūpi tik dideli kiekiai laimikių, reikia su žuvų išteklių niokojimu kovoti iš kitos pusės. Perkant arba neperkant. Pavyzdžiui, tilapijos yra gausiai šeriamos hormonais ir antibiotikais – jų neverta rinktis dėl savo asmeninės sveikatos. Pangasijos Kinijoje auginamos norvegų įmonių. Ten liberalūs įstatymai leidžia jas auginti kanalizacijų grioviuose įforminant viską kaip žaliavos auginimą (lempų skysčiui), tačiau kol pangasijos iš Kinijos atkeliauja iki Europos jos virsta normaliomis žuvimis. Ir jų galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre.
  • Lietuvos gamtos fondo specialistai taip pat labai prašė nepirkti lietuviškų ungurių – jie yra nykstanti rūšis. Ir oto bei Baltijos lašišos. Pastaroji net įrašyta į Raudonąją knygą.
  • Yra toks tarptautinis darnios žuvininkystės sertifikatas Marine Stewardship Council (MSC), kuris byloja apie nekenksmingai aplinkai gaudomą žuvį. Lietuvos prekybos centruose žuvies su tokiu sertifikatu nerastume, tačiau mūsų kuprė, menkė, plekšnė ir stintos tokį sertifikatą nesunkiai gautų. Šias žuvis galite drąsiai rinktis.
  • Neverta vaikytis ir žavėtis žuvimi iš ekologinių ūkių. Lietuvoje ten augina plačiakakčius karpius, erškėtus. Štai karpiai pasižymi tuo, kad yra labai taršūs. Jeigu jie auginami uždarose tvenkiniuose po kurio laiko tvenkinį užželia ir jį reikia valyti – šis žuvies veisimo būdas mažiausiai nusižengia gamtai. Tačiau atviruose tvenkiniuose auginami karpiai, kai vanduo iš jų patenka į kitas vandens sistemas, sugeba „apdergti“ dar ir viską aplinkui. Tai nėra natūralu, nes gamtoje nebūna tokių didelių karpių koncentracijų kaip veisyklose. Aišku, kad ekologiškai veistos žuvys negauna visokių kenksmingų pašarų, tačiau ekosistemą tokie akvaūkiai gerokai žaloja. Tad ir šį kartą ekologija nėra jau tokia ekologiška.

Štai tokie savaitgalio pamąstymai apie žuvį 🙂 

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

4 komentarai apie “Valgyti ar nevalgyti žuvį? Ir kokią?”

  1. Gerai surinkti duomenys !
    Reiktų dar paminėti Norvegiškas lašišas, ir Lietuviškus upėtakius – kurių auginimas niekuo nesiskiria nuo kiaulių ar viščiukų ir jose nelabai berasi raudonosioms žuvims būdingų – gerųjų „omega“ Žinant Nemuno stovį, abiejose mariose taip pat nelabai kas…
    Na moliuskai nevisai „žuvys“ , bet ne visi žino , kad šios jūrų „gėrybės“ taip pat auginamos kaip kiaulės…

  2. Jeigu kalbėti apie moliuskus ir krevetes – tai čia dar atskira tema, nes jų žvejojimas niokoja ir griauna vandenų ekosistemą, į krevečių tinklus patenka ir delfinai, kurie, deja, žūna… O dar nepamirškime, kiek ilgai tos jūros gėrybės keliauja iš kitų kraštų, pakeliui paliekant didelį CO2 pėdsaką… Tad geriau rinktis žuvį lietuvišką ir tą, kuri nėra nykstanti 🙂

  3. Nežinau, ar čia į mano rašinį sureagavo, ar buvo dar publikacijų, tačiau Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba išplatino pranešimą, kad pangasijas valgyti saugu. Ilgi ten išvedžiojimai apie ES visokius normatyvus ir kelis šimtus patikrinimų, kur tik šeši atvejai užfiksavo pažeidimus. Nors žuvų atveža tūkstančiais, tačiau patikrina tik kelis šimtus. Juokingai graudu. Mano visą reikalą tik pro savo kiemo tvorą, o kas ten toliau vyksta su ta žuvimi? Kodėl ant žuvų etikečių nerašo, kaip ji gaudoma? Prekybos centre peržiūrėjus visas žuvis radau gal tik keturis produktus su užrašu, iš kur žuvis. Ir dažniausiai rašo tie, kurie žvejoja laukinę žuvį ir žvejoja teisingai. O visi nusižengėliai santūriai tyli. O dėl žuvies kokybės – tai galite pirkti tas pangasijas, tikėdami veterinarijos tarnyba. Aš asmeniškai ja netikiu, labiau tikiu nepriklausomais ekspertais iš Lietuvos gamtos fondo. Jie komercinio intereso neturi, nes nėra su nieko susisaistę įsipareigojimais. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba man tokio pasitikėjimo nekelia.

  4. Visiškai pritariu ir straipsniui ir komentuotojams. Visų pirma reikia saugoti išteklius; antra tiesiog negaliu valgyti glazūruotų, prieš pusantrų metų pagautų žuvų ir jūros gėrybių; toli gražu ne visi Lietuvos vandens telkiniai tikrai švarūs, o ir žvejų sugautos žuvies nevisada gausi. Tad aš perku iš afrikinissamas lt. Nepykit už reklamą, bet pats buvau jų augimvietei. Rodė kuo maitina, kaip gyvena. Žuvis visada šviežutėlė, niekada nešaldyta. Galima pirkti ir file, ir skrostą ir rūkytą ir dar kitų gėrybių nusiperki. Jau tris metus perku ir esu patenkintas. Pristato nemokamai į daugelį miestų. Galima užsisakyti ir nedidelius kiekius.

Parašykite komentarą