Ar gali žurnalistas būti tupas ir tendencingas? Taip!

Jūsų dėmesiui žemiau, mano nuomone, žurnalistikos profesionalumo „viršūnė“ – labai literatūriška, nuotrauka tokia graži, tekstas visai ne tendencingas, objektyvus ir kiek humanizmo rašančiųjų tekste… Provincijos spaudą reikia tyrinėti ir tyrinėti, galima net vieną kitą žurnalistą nušauti, kad galima būtų paimti mėginėlius tyrimams – gal jie kokie mišrūnai? Nes man nelabai suprantama, kaip galima rašyti tokius tekstus?

O tas pilietis, kuris sumedžiojo net neslepia, kad mėgaujasi vilkų medžiokle! Sezonas dar neprasidėjo – jau šaudo. Per šį sezoną išžudys kažkur trečdalį visų Lietuvoje esančių vilkų – AR TAI NORMALU? Pasaulyje šie metai paskelbti biologinės įvairovės metais, vadinasi, visi kalba ir rūpinasi, kad būtų išsaugota kuo daugiau gyvūnų rūšių. Lietuviams, atsiprašau, nusišikt – jie vilkus žudo!

O žurnalistams už tokius straipsnius dėčiau baudas už profesinės etikos pažeidimus. Konkursas žurnalistams – rasite dešimt etikos pažeidimų šiame tekste?

Vilkė krito po dviejų šūvių

Nušautas pirmas iš penkių vilkų, kuriuos biržiečiams leista sumedžioti išimties tvarka nelaukiant medžioklės sezono.

Per 20 Šilų būrelio medžiotojų spalio 30 dieną surengė planinę medžioklę Galvokų ir Šilų miškuose, talkinant varovams. Rudens diena buvo nuostabiai graži, palanki medžioklei. Medžiojo šernus, stirnas, elnių pateles ir jauniklius. Šūviai pakirto tik 4 stirnas ir 1 šerną. Laimikis ne itin džiugino būrį medžiotojų, bet gaivino nuotaiką gamtoje praleista puiki diena.

Medžioklė ėjo į pabaigą, laikrodžių rodyklės artėjo prie 16 valandos. Vyrai rinkosi Šilų miško pakraštyje aptarti rezultatų.

Tą dieną medžioklei vadovavo būrelio narys, Biržų girininkijos eigulys Dainius Prunskūnas. Jis su kitu draugu mindžikavo, laukdamas iš linijos grįžtančių kitų šaulių. Pamiškės lauke ganėsi stirnos, vyrai grožėjosi žvėreliais. Jos buvo toli, šauti nekilo pagunda.

„Staiga pamačiau nuo plento į Rokiškį atbėgantį pilką žvėrį. Kelias buvo gal už kokių 400 metrų, pilkis bėgo miško link. Iš toliau nesupratau, kas tai – šuo ar vilkas. Žvėries bėgimo kryptis ėjo šonu pro mus. Jau šautuvus buvome pasidėję mašinoje. Čiupau savo medžioklinį, paėjau kelias dešimtis žingsnių. Kai žvėris perbėgo griovį, supratau, kad tai vilkas. Nedelsdamas nusitaikiau iš savo graižtvinio karabino ir paleidau porą šūvių. Žvėris krito. Kai priėjau, išvydau nestambią vilkę. Geriau apžiūrėję netikėtą laimikį, pastebėjome, kad vilkė be vieno priekinio danties, o kiti smarkiai nudilę. Dantys aiškiai bylojo apie jos senyvą amžių”, – pasakojo medžiotojas „Šiaurės rytams”.
Dainius Prunskūnas 20 metų yra Medžiotojų ir žvejų draugijos narys, aktyvus Šilų būrelio medžiotojas. Jo sąskaitoje jau trečias nukautas vilkas. Prieš 11-12 metų pamečiui jis nukovė du vilkus Biržų girioje. Vienas jų buvo labai stambus patinas, kurio ilgis nuo snukio pradžios iki uodegos siekė 1,7 m, plėšrūnas svėrė per 50 kg. Tai buvo aukso medalio vertas trofėjus.
„Sumedžiotos vilkės kailio skiautė ir raumenų gabalėlis bus perduoti į Ekologijos institutą, kurio mokslininkai atlieka tyrimus dėl hibridų vilkšunių. Tvarkau kaukolę trofėjui, kailis dar šaldytuve, jį reikės išdirbti”, – kalbėjo Dainius.
„Šiaurės rytai” ne kartą rašė apie naktimis iš Kupreliškio gyvenvietės gyventojų kiemų paslaptingai dingstančius kiemsargius šunis, pririštus grandinėmis. Žmonės skundėsi dėl sudraskytų veršelių, avių. Ilgai spėliota, kieno tai darbas. Pirmas įtarimas krito ant vilkų, kurių šiemet jaučiamas pagausėjimas. Vėliau suabejota – o gal taip įžūliai elgiasi sulaukėję šunys ar vilkšuniai? Ekologijos institutas ėmėsi įminti šią paslaptį.
Pasak rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus Artūro Griškos, Aplinkos ministerija leido Būginių ir Šilų medžiotojų būreliams papildomai sumedžioti 5 vilkus varymo medžioklių metu, kas ankstesniais metais buvo draudžiama. Leidimas galioja iki gruodžio 1 d., o vėliau bus leista medžioti vilkus tik pagal bendrą visai šaliai patvirtintą šių plėšrūnų sumedžiojimo limitą.
Likėnuose gyvenantis 44 metų Dainius Prunskūnas džiaugiasi sėkminga medžiokle, nes vilką nušauti pavyksta ne kiekvienam. „Tai retas trofėjus. Yra medžiotojų, kuriems nėra tekę net šauti į vilką. Ir nenuostabu, nes tai vienas iš gudriausių žvėrių”, – sako medžiotojas. Anot jo, tik pasakose vilkas vaizduojamas žiopleliu, kurį apgauna lapė. Iš tiesų jis esąs itin atsargus bei jautrus. Todėl trečią vilką nušovusio medžiotojo neįtikina svarstymai, kad Kupreliškyje pririštus šunis drasko būtent šie žvėrys. Anot jo, į kaimą eiti gali tik nebent ligotas vilkas, negalintis pagauti grobio. Dainiaus įsitikinimu, šunis gali pjauti hibridai. Tuo tarpu į veršelius, avis ir kitus gyvulius vilkai iš tiesų gali taikytis.
Alfonsas Kazitėnas, Rasa Penelienė
Šaltinis: “Šiaurės rytai“

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

4 komentarai apie “Ar gali žurnalistas būti tupas ir tendencingas? Taip!”

  1. „Šūviai pakirto tik 4 stirnas ir 1 šerną.“ TIK… !
    juos pačius pamedžiot su varovais…

  2. Baisus straipsnis! Nieko baisesnio nesu skaičiusi. O kur žurnalistinis objektyvumas, juk jau porą savaičių žaliųjų organizacija triukšmą kelia, kad uždraustų vilkus medžioti, nedaug jų liko. Kodėl žurnalistai nerašo apie priešingą nuomonę? Akivaizdžiai džiaugiasi kartu su medžiotojais…

  3. Dėl žurnalistų rašymo stiliaus nediskutuosiu – kai kur jis ne visai tobulas. Tačiau norėčiau pastebėti, kad publikacija nėra tokia jau siaubinga savo esme, nes: „Nušautas pirmas iš penkių vilkų, kuriuos biržiečiams leista sumedžioti išimties tvarka nelaukiant medžioklės sezono“. Panagrinėkite ir kontekstą:

    http://kriminalai.atn.lt/straipsnis/60556/birzu-rajone-vilku-atakos-pries-sunis-kelia-siauba-zmonems

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-07-29-baltijos-vilkas-tirs-kas-pjauna-sunis-birzu-rajone/48201

    http://www.siaure.lt/index/1/4400

    Štai kelios citatos iš paskutiniojo straipsnio: „Aplinkos ministras buvo leidęs nušauti penkis vilkus šalyje genetinių tyrimų tikslais.“ “ Nuo 1986 metų medžiojantis R. Badaras sakė, kad tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas jo gyvenime, kai medžiojant buvo galimybė matyti vilką ir į jį šauti.“

    Taip kad gali būti ir taip, kad ne toks velnias baisus, kaip piešiamas:)

  4. Gamta yra arčiau mūsų nei mes galvojame – varnos ėda mažus kačiukus mieste, šunys miške pjauna mažus gyvūnus ir pan. Tačiau kas nusprendė, kad virš visų šių procesų pats teisingiausias yra žmogaus sprendimas? Kad jis vienintelis geriausiai žino, ką nuo ko reikia ginti ir kam leisti gyventi? – čia šiaip pamąstymai į temą.
    Tačiau grįžtant prie žurnalistinio teksto – vis tiek, manau, kad tai sunkiai suvokiama publikacija, kuri galbūt gali būti toleruojama tik regiono žiniasklaidoje, kur dar ne tokių dalykų būna. Vis tiek turėjo ką nors pakalbinti iš kitos pusės, iš vilkų gynėjų, kad tekstas nors kažkiek būtų objektyvus.

Parašykite komentarą