Dar kartą apie narkotikus

Gavau puikų pranešimą spaudai iš Narkotikų kontrolės departamento. Iš tiesų, jau ima pyktis, kai BNS spausdina melagingą informaciją, pavyzdžiui, neseniai jie rašė, kad naujai patvirtintoje ŽIV-AIDS programoje nurodyta, kad tarp narkomanų yra tik 8 proc. ŽIV infekuotų. Juokinga! Kaip gali žiniasklaidos priemonė rašyti politikų skleidžiamą melą? – Klausiu grynai retoriškai 🙂

Perspausdinu pranešimą, nes jame atskleista visa š… Lietuvos situacija. Nepykite už grubumą, bet vieną kartą reikia liautis gyventi saviapgaulėje ir leisti kitiems mus apgaudinėti.

2010 m. liepos 12 d. Vilnius Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) skelbia, kad Europoje iš tūkstančio 15-64 m. amžiaus gyventojų švirkščiamuosius narkotikus gali vartoti net iki 15 žmonių. Europos vidurkis – 2,5 švirkščiamųjų narkotikų vartotojo vienam tūkstančiui gyventojų.

Kalėjimuose švirkščiamuosius narkotikus teigia vartojantys nuo 1 iki 31 proc. įkalintų asmenų.

Probleminiai narkotikų vartotojai Lietuvoje

Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, švirkščiamųjų opioidų ir kelių narkotikų vartotojai sudaro probleminių narkotikų vartotojų grupę. Lietuvoje vienam tūkstančiui 15-64 m. amžiaus gyventojų tenka 2,4 probleminiai narkotikų vartotojai (2007 m. duomenys). Mūsų šalyje priskaičiuojama iki 7 000 tokių asmenų.

Panaši statistika pastebima ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Graikijoje bei Kipre. Lenkijoje ir Latvijoje paplitimas – nuo 4 iki 7 atvejų, o Estijoje yra vienas iš didžiausių – daugiau nei 8 atvejai tūkstančiui gyventojų (15-64 m.).

Lietuvoje dažniausiai probleminiais narkotikų vartotojais yra jauni, darbingo amžiaus asmenys. 2007 m. beveik pusės jų (40,9 proc.) amžius – 25-34 metai ir kas penkta iš jų yra moteris.

Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų gydymas

ENNSC duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 90 proc. asmenų, užsiregistravusių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas vartotojo švirkšdamiesi. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Nyderlanduose tokių asmenų yra apie 2 proc.

Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, trečdalis ŽIV infekcijos atvejų pasaulyje yra nustatyta tarp narkotikų vartotojų, kurie dalinasi ir naudojasi ta pačia užkrėsta narkotinių medžiagų švirkštimosi įranga. A. Astrauskienės aiškina, kad dėl šios priežasties švirkščiamųjų narkotikų vartotojams turi būti teikiamos jiems skirtos paslaugos, kurios mažintų infekcinių ligų paplitimą, nusikalstamumą ir paskatintų juos gydytis.

ŽIV prevencija ir gydymas

Jungtinių Tautų institucijos, pasitelkusios įvairių šalių (tarp jų, ir Lietuvos) ekspertus, apibrėžė švirkščiamųjų narkotikų vartotojams rekomenduojamas teikti ŽIV prevencijos ir gydymo paslaugas, dažnai vadinamas „žalos mažinimu“. Jos yra teikiamos visoje Europos Sąjungoje ir 77-iose pasaulio šalyse. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikiamos visos šios paslaugos įvardijamos ne „žalos mažinimo“ terminu, bet kaip socialinės sveikatos priežiūros pagalba.

Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras bei Jungtinių Tautų AIDS programa 2009 m. šalims parengė Techninį vadovą, kuriame yra aiškiai apibrėžta, kokios paslaugos turėtų būti teikiamos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams. Yra išskiriamos 9 svarbiausios ŽIV prevencijai skirtos priemonės:

  • Adatų ir švirkštų programos;
  • Farmakoterapija opioidiniais vaistiniais preparatais bei priklausomybės nuo kitų narkotinių medžiagų gydymas;
  • ŽIV konsultavimas bei testavimas;
  • Antiretrovirusinė terapija;
  • Lytiškai plintančių infekcijų prevencija ir gydymas;
  • Prezervatyvų programos švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei jų lytiniams partneriams;
  • Tikslinė informacija, mokymas bei komunikacija su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais ir jų lytiniais partneriais;
  • Virusinių hepatitų diagnostika, gydymas bei vakcinacija;
  • Tuberkuliozės prevencija, diagnostika ir gydymas.

Ribotus išteklius turinčioms šalims rekomenduojama taikyti bent 4 priemones iš 9 – t.y. adatų ir švirkštų programas, farmakoterapiją opiodiniais vaistiniais preparatais, ŽIV konsultavimą bei testavimą, antiretrovirusinę terapiją.

Paslaugų prieinamumas Lietuvoje

Siekiant sumažinti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamas sveikatos, socialines, ekonomines bei teisines pasekmes asmeniui ir visuomenei, Lietuvoje kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams keičiami švirkštai/adatos, suteikiama informacija, vykdomos konsultacijos ir pan. 2009 m. Lietuvoje veikė 12 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, tačiau šių paslaugų prieinamumas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dar yra ribotas. Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra iki 7 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių apie 50 proc. lankosi žemo slenksčio kabinetuose.

Farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais priklausomybės nuo opiodų gydymui 2004 m. taikė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio priklausomybės ligų centrai ir 7 psichikos sveikatos centrai. Pastaraisiais metais šių paslaugų prieinamumas didėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas – ne kiekvienas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas jam reikalingas paslaugas gali gauti savo gyvenamoje vietoje. Farmakoterapija opioidiniais preparatais šiuo metu taikoma daugiau nei 500 asmenų.

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

1 komentaras apie “Dar kartą apie narkotikus”

Parašykite komentarą