Gyvenimas Kvailumo amžiuje

foto iš //ffffound.com

Ketvirtadienį buvau įdomioje diskusijoje, kurią organizavo „Ekoinstitutas“. Jis dabar organizuoja filmų peržiūrą kavinėje „Balti drambliai“. Tai po vieno filmo, buvo nuspręsta susirinkti padiskutuoti apie ekologiškumą, kaip Kvailumo amžiaus madingą reliktą.

Diskutavo:

prof. dr. Arūnas Bukantis, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas,

dr. Guoda Azguridienė, UAB „Sveiki produktai“ bendrasavininkė ir LLRI asocijuota ekspertė,

Žilvinas Šilėnas, LLRI vyresnysis ekspertas,

Silvinija Simonaitytė, visuomenininkė, „Ekoinstituto“ vadovė,

Artūras Necejauskas, nemokamo ekologiško kultūros gido ,,Ozonas” direktorius.

Diskusija prasidėjo nuo klimato kaitos temos. Tikrai įdomių ir vertingų minčių bei faktų išsakė profesorius Bukantis. Išsamesnį pokalbį apie tai kviečiu klausytis liepos 12 dieną 10 val. radijo laidoje „Grynas gyvenimas“ (Laisvoji banga).

Besiklausant diskutuotojų,neišvengiamai vieną akimirką kilo paniškas klausimas – tai ką daryti?? Mes visi mirsime nuo ekologinės, mūsų vaikai niekuomet nesulauks šimto metų!.. Ar bendrai gali ką nors padaryti vienas žmogus? Ypač, kaip išaiškėjo iš Šilėno kalbos, verslui nenaudinga būtų ekologišku. Priesakas – mažiau vartokime – jiems iš viso yra kaip peilis, nes mažesnis vartojimas sukuria visą grandinę pasekmių – nevartoja, nereikia tiek daug gaminti, žmonės atleidžiami i darbų, nustoja cirkuliuoti pinigai ir t.t. Šilėnas truputį užsiminė apie tai, kad ateityje gal žmonija pradės pirkti rečiau, bet brangesnius daiktus ir tai kompensuos tą visą masinio vartojimo psichodeliką. Tačiau, jo nuomone, visos gražios žmonijos idėjos vis tiek susiveda į žmogaus komformizmą, kurio jis nori net gyvendamas kaimo trobelėje. Ir visi ekologiški „navarotai“ (Led’iniai telikai, taupančios lemputės, A+A+A klasės šaldytuvai) yra tas pats vartojimas, tik su pakabinta ant kaklo gražesne lentele „aš rūpinuosi gamta“.

Čia diskutuotojai vėl grįžo prie diskusijos temos – kvailumo amžius. Visi sutarė, kad kiekvieną amžių iš laiko perspektyvos gali pavadinti kvailu, nes tik po kurio laiko tampa akivaizdžios klaidos ir kvailumai, kurie buvo amžininkų daromi rimtais veidais.

Tačiau ekologinė banga, vargu, ar kvailumo amžiaus rodiklis. Tai greičiau neišvengiamas reiškinys ir jeigu mes visi šios „mados“ neperiimsime, po kurio laiko būsime įrašyti į žmonijos istoriją kaip didžiausio per visą žmoniją kvailumo amžiaus atstovai. Nors teisingumo dėlei, reikėtų pasakyti, kad ne pastarieji dešimtmečiai daugiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, kai kas gamtoje vyksta nepriklausomai nuo žmogaus, o kai kuriuos savo darbelius žmonės pradėjo jau devynioliktame amžiuje ir dar anksčiau (vienkartinės prekės, pakuotės, žavėjimasis technologijomis, melioracijos, importavimai ir t.t.).

Grįžtant prie klausimo – ką gali kiekvienas iš mūsų? Galime tikrai nemažai:

  • vartoti mažiau. Ir tai nėra sudėtinga. Nuoširdžiai sau atsakykite, ar tikrai jums reikia šešiolikto rankinuko, ketvirtos basučių poros ir vėl naujo maudimuko? Mąstykite apie tai, kaip suteikti daiktui antrą gyvenimą, kaip jį galima perdirbti. Siūlau dažniau užsukti į padėvėtų rūbų parduotuves. Nepirkdami naujų daiktų, jus prisidedate prie mažėjančios pramonės, mažiau dirba gamyklos – mažiau teršiama aplinka. Laikantis šio priesaiko, jau padarysite daug 🙂
  • Galvoti apie alternatyvius energijos šaltinius ir jų pritaikymą savo buityje. Naudoti energiją tausojančias lenmputes.
  • Dažniau palikti automobilį namuose, naudotis dviračiais, visuomeniniu transportu, vaikščioti pėsčiomis.
  • Renkantis maistą, laikytis keleto svarbių principų – jokių pakuočių, jokių maisto priedų, jokių stambių gamintojų. Remti vietinius, ekologiškus ūkininkus ir t.t. (Daugiau informacijos apie šiuos principus ieškokite naujausiame žurnalo Green’as numeryje, ieškokite nuo liepos vidurio)

Žodžiu, diskusija tikrai buvo turininga, man asmeniškai labai patiko. Moderatorius dirbo puikiai, diskutuotojai turėjo argumentų, vieta puiki, net nusprendžiau grįžti į Dramblius paragauti jų vegetariškų patiekalų 🙂

Net jeigu ir gyvename Didžiausio Kvailumo Amžiuje, noriu tikėti, kad vienintelis protingas šio laikmečio dalykas – tai gyvenimas, tausojant planetą 🙂 Prisiminkite tą ilsėdamiesi gamtoje.

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

7 komentarai apie “Gyvenimas Kvailumo amžiuje”

  1. Na visų pirma, kad vartoti mažiau reikia mažiau žiūrėti reklamų 🙂
    Alternatyvus energijos šaltiniai yra brangūs ir neatsiperka, maistas be pakuočių greičiau genda, ekologiškas maistas brangus, dviratis lėta transporto priemonė – laikas pinigai. Žmonės nekvaili, o tiesiog nemoka rasti „aukso viduriuko“ ir dažnai tokiems dalykams reikia būti finansiškai stabiliu, nėra viskas taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio 🙂

  2. Atrodo, kad tai daugiu mados reikalas ir būdas pritraukti finansų savo veiklai. Vartoti mažiau naudinga jau vien dėl taupymo. Čia kaip kvailose reklamose – pirk ir sutaupyk ten kažką 🙂 Nepirk, tai tikrai sutaupysi. Alternatyvūs energijos šaltiniai? Kol jų neužgrobs dabartinių energijos šaltinių turėtojai, nieko ir nebus, neleis. Be to, jie turi būti pigesni ir visiems prieinami, kitaip irgi nė iš vietos. Dviratis? Aha! Tik ne dėl kokios tai ekologijos, o dėl pačių sveikatos tiesioginiu judėjimo būdu 🙂 O dėl lempučių, tai čia kaip tik pavyzdys iš serijos, norėjom kaip geriau, išėjo kaip visada, nei jos ekologiškos, nei taupios per kurį nors galą.

  3. mažiau vartoti – tai reiškia, mažiau pirkti nereikalingų daiktų 🙂 sutikite, kad jeigu būtų tokia mada užsukta, visiems tik į naudą išeitų. ir susitaupytų, ir namuose šiukšlės nesikauptų, ir prisidėtume prie aplinkos tausojimo. neriekėtų kurentis milžiniškoms gamykloms, gaminančioms plastmasinius niekučius. nebūtų teršiama aplinka, nereikėtų tų niekučių iš tolimosios Kinijos vežti, pakeliui viską teršiant ir t.t.

  4. Aš nemanau, kad bent jau Lietuvoje yra daug žmonių kurie perka nereikalingus daiktus, nes nesam mes tokie turtingi, nors galbūt mes su tavim skirtingai suvokiame žodį nereikalingas. Manyčiau labiau reikėtu saikingai vartoti kasdieninius produktus, o dėl pasaulinės ekologijos tai net jei Lietuva dingtu nuo žemės paviršiaus ekologijai tai įtakos beveik neturėtu, visgi aš už ekologiją, nes mes galime būti pavyzdys kitoms valstybėms.

    O dėl lempučių, tai čia kaip tik pavyzdys iš serijos, norėjom kaip geriau, išėjo kaip visada, nei jos ekologiškos, nei taupios per kurį nors galą.

    Kas dėl lempučių tai jos ekologiškos dėl to, jog taupo energiją, o taupyt jos tikrai taupo,

  5. Nereikalingas daiktas – tai daiktas be kurio puikiai gyventum 🙂 pavyzdžiui, žmonės perka kažką, nes „dabar puiki proga įsigyti pigiau“. O toks pirkimas vardan pirkimo būdingas ir nelabai pasiturintiems, čia reikia tiesiog sąžiningai sau pripažinti. Moterys – tai lyderės tokių nereikalingų daiktų pirkimo. Ir tai vyksta nežiūrint to, kad siaučia ekonominis sunkmetis 🙂 o dėl tų lempučių – nelabai turiu tvirtos nuomonės… Reikės pasidomėti 🙂 pavyzdžiu mes tikrai galėtume būti, nes dar ne viską sudirbome, dar turime gamtą 🙂

  6. Manau lyderiai yra ne moterys ir ne vyrai, o vaikai bei paaugliai, pabandyk kokiam išaiškint, jog jam nereikia dar vieno ifone ir naujausios nokios to pačiu metu 🙂

  7. Mes dabar tokie vartotojiški, kad pamirštam gyventi, mėgautis akimirkomis. Kodėl nepaėmus dviračio ir neišvažiavus tiesiog kur akys mato, grožėtis gamta? Mes visur tik skubam skubam, bet pamirštam gyventi.

Parašykite komentarą