Mano virtualieji aš :)

www.eugrimas.lt

Šiuo metu beveik be pertraukos skaitau knygą „Mano virtualieji aš“ 🙂 (autoriai – Matthew Fraser, Soumitra Dutta) Ir turiu prisipažinti „užsikabliavau“ ant socialinių tinklų 🙂 Ne ta prasme, kad nuo ryto iki vakaro sėdžiu Facebooke, o ta, kad labai smagu į socialinius tinklus pažvelgti iš teorinės, medijų studijų pusės.

Akivaizdu, kad socialiniai tinklai stoja į vieną gretą kartu su kitomis medijomis: TV, radijas, spauda, internetas, kinas ir t.t. Lietuvoje jau vartojamas terminas socialinė žiniasklaida. Čia man norėtųsi pasidalinti savo įžvalga, nes matau, kad vis bando vykti kažkokios diskusijos, tačiau dėl tvirtų nuomonių nebuvimo tos diskusijos niekur nenuveda. Žurnalistų sąjunga savo tinklalapyje bandė išsiaiškinti, kokia yra žurnalistų nuomonė apie tinklaraštininkus, ar juos galima būtų vadinti žiniasklaida ir mesti ant jų visą žurnalistinę atsakomybę. Iš principo, manau, pradžioje reikėtų pabandyti ištirti ir susegmentuoti Lietuvos tinklaraštininkų rinką. Tokiose platformose kaip www.blogas.lt gimsta daug tinklaraštininkų, tačiau 95 proc. jų yra paprasčiausi „pisarsčiukai“, neretai iš one.lt išėję paaugiai vaikučiai. Tie, kas suvokia, kad šita platforma riboja, perkasi domenus ir ima rašyti šiek tiek profesionaliau. Ką reiškia profesionaliau? Pirmiausia, ne po vieną pastraipą per dieną, be grubių gramatikos klaidų ir keiksmažodžių ir tuomet, kai turi ką parašyti. Aš įžiūriu stiprėjantį pastarąjį tinklaraštininkų segmentą, kuris, manau, po kurio laiko ir suformuos Lietuvoje stiprią socialinę žiniasklaidą. Tinklaraščių autoriai po kurio laiko taps svariais „nuomonės lyderiais“ siaurose, jų domėjimosi srityse. Tokiai socialiniai žiniasklaidai jau galima bus kelti klausimus apie etiką ir atsakomybę. O kol kas, kol į tinklaraštininkų sąvoką patenka ir visokie vienos dienos rašinėtojai, kurie kuria bendrą „triukšmo“ foną, nėra reikalo kelti klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų.

Labai norėtųsi, kad pas mus nusibrėžtų aiški takoskyra tarp socialinės žiniasklaidos ir socialinių tinklų. Bent jau man, kaip žurnalistei to norisi 🙂 Socialinis tinklas yra socialinio elgesio fenomenas, vykstantis interneto erdvėje. Socialinė žiniasklaida – tai medijos forma, kurią kuria žmogus internete, tačiau jis operuoja informacija, todėl kaip informacijos skleidėjui, dalyvaujančiam nustatytam formate, jam turi būti keliami kiti reikalavimai.

O socialinius tinklus labai smagu studijuoti kaip reiškinį. Nes čia egzistuoja daug skirtingų sričių mokslininkams įdomių reiškinių: viešumo-privatumo santykių pokyčiai, reputacijos kūrimas, prestižo siekis, segmentavimasis, tapatybės paieškos, ryšių mezgimas. Visus juos labai įdomiai ir analizuoja mano skaitomos knygos autoriai. Aš asmeniškai gyniausi diplominį darbą analizuodama viešas ir privačias erdves TV realybės šou. Tuo metu, kai rašiau tą darbą, tai buvo labai novatoriška TV medijos sritis, dabar nėra nieko novatoriškiau už socialinius tinklus 🙂 Ir mano narpliotos temos (sakyčiau, beveik amžinos, kaip meilė ir neapykanta) „perbėgo“ į šitą erdvę, kad čia įgytų naujas formas ir keltų naujas dilemas.

Kai nusprendžiau susikurti tinklaraštį, man iš karto kilo klausimas, ar atvirai demonstruoti savo tapatybę. Juk galėjau rašyti blog’ą daivosnuomone.lt 🙂 Tačiau jau pirmajame LOGIN’e iš Račo, berods, išgirdau teisingą pastebėjimą apie asmeninį įvaizdį internete. Vos tik atverti visas kortas ir imi rašyti atvirai, neslėpdamas savo tapatybės, tampi atviras, pernelyg atviras. Ir todėl turi galvoti, ar reikia, kad internete būtų tavo tikrasis aš, ar gali sukurti dar vieną 🙂 Kam ta konspiracija? Pirma, gyvenam labai mažoje šalyje, tapti garsiu čia galima per pusdienį (garsusis „Noriu šventę švęsti“ atvejis). Antra, pasakyti kaimynui, kad kitas kaimynas debilas yra nesunku ir jeigu pirmasis kaimynas pritaria tai nuomonei, tai dar turi gerą pokalbį ir puikų socialinį ryšį 🙂 Tačiau reikšti savo nuomonę internete, tai jau prisiimta atsakomybė už kiekvieną žodį virš ar po tavo pavarde. Nes internetas – tai galinga, plačiai paplitusi ir lengvai visiems prieinama medija, žiniasklaidos kanalas. Tad jeigu rašai savo pavardę ir varai savo nuomonę, galima manyti, kad darai tą tikslingai. Investuoji į savo įvaizdžio ir reputacijos kūrimą.

Dar viena asmeniškai mano priežastis susikurti internete dar vieną Aš – galimybė virtualioje erdvėje turėti atskirą tapatybę. Tai savotiškas žaidimas. Socialinis žaidimas. Nes mano komentatoriai taip pat turi savo internetines tapatybes, o gyvenime jie kiti žmonės. Kai su jais bendrauju gyvenime, jie elgiasi kitaip ir gal net kalbasi kitaip.

Socialiniam tinkle, pavyzdžiui, Facebook, kūriau dar vieną virtualų Aš 🙂 Nes kažkaip iš karto pajutau, kad beribėje erdvėje, kur prarandi privatumą tik ten patekęs, nenorėčiau rodyti savo tikrojo Aš. Tačiau ir nenorėjau susikurti kažkokio keisto vardo, kaip pavyzdžiui, teko matyti Antaną Benzopjūklą ar Kiaulė Taupyklė. Tai jau personažai, kurių poreikio ten BŪTI nelabai suprantu, bet čia jau kita tema. Socialiniam tinkle noriu „pusiau privato“. Manau, tą pasiekiau dėdama nuotraukas, tačiau turėdama Ievos tapatybę 🙂

Pasvarstymus apie virtualiuosius aš norėčiau baigti viena citata iš knygos. Rašo žiniasklaidos kritikas Jeffas Jarvisas savo tinklaraštyje:

„Jaunimas turi kitokį požiūrį į privatumą ir viešumą, nes jie supranta, kad jūs negalite užmegzti ryšių su žmonėmis, jei neatskleidžiate kažko apie save patys: nesusirasite bičiulių slidininkų, jei nepasakysite pasauliui, kad jūs taip pat slidinėjate. Privatumo gynėjus pritrenks tai, kad aš atskleidžiau tinklaraštyje savo asmeniškiausią informaciją: sveikatos duomenis. Bet rašydamas apie savo širdies ligą aš išgyvenu fibriliaciją kartu su Tony Blairu, gaunu kitų žmonių patarimų ir palaikymą. Viešumas turi savo naudą.“

Nepameskite savo tapatybių 🙂

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

6 komentarai apie “Mano virtualieji aš :)”

  1. Neturiu aš virtualiųjų aš 🙂 Tiesa kažkam gali pasirodyti, jog internete tu visai kitas žmogus, pvz bloge rašai apie kažką, ko realiam gyvenime bendraudamas su žmonėmis nemini, nes galbūt matai, jog su jais nerasi bendros kalbos. Virtualioje erdvėje gali būti kartu ir labiau savimi ir totalus apsimetėlis, kas antru atveju greitai yra pastebima, nes pradedi daryti logines klaidas apsimetinėdamas tuo kuo nesi 🙂 O kas dėl privačios informacijos viešinimo, tai mano manymu to geriau nedaryti, nors gal čia tik pas mane oldscool paranoja prieš didyjį brolį 😀

  2. Didysis Brolis jau seniai mus stebi 🙂 visur ir nuolatos 🙂 o dėl privačios informacijos viešinimo, tai, manau, kad asmeniškai kiekvienam itin sunku atskirti ir nubrėžti ribą tarp viešumo ir privatumo. Todėl čia kiekvieno asmeninis reikalas. O iš to gimsta visokie nutikimai, kai vienas žmogus paviešina kažką, kas jo nuomone ne itin vieša, o paskui tai grįžta pas jį dideliu sniego kamuoliu.

  3. Noriu šitos knygos. Gal kas jau perskaite ir norit parduot pigiau nei knygyne, arba bent paskolint paskaityti?

    P.s. Ieva, vos neišpostinau jūsų vardu. (LOL)

  4. sveika,

    bandziau ieskoti Zurnalistu sajungos puslapyje tavo minetos diskusijos del tinklarastininku, bet nesekmingai. gal netycia pameni ir galetum mestelti nuoroda?

    buciau labai dekinga:]

Parašykite komentarą