Pasvarstymai apie erkes

foto iš www.nobochamp.de/bilder/

Faktai: pernai nuo erkių įkandimo sukeltų ligų mirė keli šimtai lietuvių. Lietuva – padidinto erkių aktyvumo zona. Nuo Laimo ligos vaistų nėra, įkas erkė – pasekmes jausite visą gyvenimą.

Kontrafaktai: kiek erkių Lietuvoje gali būti erkinio encfalito ir kitų ligų platintojos?

Tik 2 proc. įkandus erkėms suserga kokia nors liga.

Kas renka informaciją apie mirties nuo erkių sukeltų ligų atvejus? Kas ją viešina?

Pasvarstymai. Lietuvoje pastebėjau, yra labai skirtingai pateikiama informacija apie erkių prabudimo pradžią. Vieni rašo, kad kovo mėnesį, kiti, kad tik birželį. Aš asmeniškai jau iš savo šuniuko vieną ištraukiau, vieną pastebėjau ropinėjančią po ranką, o kitą radau vonios kamabryje, ropinėjančią po grindis – neatrodė, kad jos norėjo įsisiurbti, kaip turistės atrodė 🙂

Visos sėkmingai žuvo. Bet aš gamtos apsupty gyvenu, mes po pievą ir mišką vaikštom tris kartus per dieną.

Emocijos: labai bjauriai atrodo tos erkės. Ir kai jos įkiša savo galvytę į odą, nuo tokio vaizdelio galima mažų mažiausiai nualpti.

Dar neseniai per teliką pradėjo rodyti reklamą apie erkes, kurios gali ant tavęs užlipti net tau ramiai sėdint miesto parke ant suoliuko. Taip, užlipti gali, bet jeigu užlipo ant kelnių, tai ir nulipo, nes ką jai veikti ant rūbo? Be to, ta teliko reklama labai per emocijas kerta – iš karto pasidaro baisu ir norisi skiepytis.

Skiepai kainuoja apie šimtą litų ir reikia kelių skiepijimų. Nėra jokios informacijos apie tai, kas yra tame skiepe, iš ko jis padarytas, kaip veikia suleistas į organizmą. Tad man asmeniškai pasitikėjimo nekelia.

Sprendimai: mąstykite blaiviai, nesivadovaukite emocijomis. Ir nevaikščiokite po nešienautas pievas (o jeigu tai neišvengiama – gal imkite ir nušienaukite tą pievą). O į mišką geriau eiti apsirengus atitinkamai: ilgaauliai guminukai, ilgos rankovės, kepurė. Bent jau aš tokio dress kodo laikausi 🙂 Ir masinei panikai nepasiduodu.

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

7 komentarai apie “Pasvarstymai apie erkes

  1. Aš irgi visuomet skeptiškai žiūrėjau į tuos visus skiepus, bet dabar, kai nusipirkom sodybėlę, apsuptą miškų, ir po porą kartų per savaitę ten važiuojam, bei kai vien šį savaitgalį iš šuns ištraukiau apie 20, o iš savo kūno – 2 įsisiubusias parazites, nusprendžiau nebegyventi baimėje bent dėl erkinio encefalito ir pasiskiepijau.
    Dress kodo, atrodo, laikiausi…

  2. gal yra kokie aktyvesnių erkių rajonai? 🙂 aš su šuniu kasdien į mišką žingsniuoju ir po pievas vaikštau ir prie jo prikibo tik dvi… Tačiau baimė, aišku, lemiamas faktorius skiepytis ar ne. sutinku…

  3. Erkės reikalingos, kaip ir visi kiti gyviai. Kelia paniką daugiausiai tie, kas nori iš to užsidirbti. Įkandus erkei, nebūtinai susirgsi. Įkandus užkrėstai erkei, irgi nebūtinai susirgsi. Susirgus, nebūtinai bus pasekmės, tuo labiau visą gyvenimą. Netiesa, kad nėra vaistų, reikia tik juos susirasti. Dažnas suserga ir išgyja visai nesigydydamas. Neturiu jokios baimės. Radęs erkę, ne pribaigiu ją, o paleidžiu.

  4. Taip, yra ne tai kad aktyvesnių, bet užkratą aktyviau nešiojančių erkių rajonai, visą knygelę apie tai klinikoje, kur skiepijausi, pasiėmiau.

  5. Aš irgi tokios didelės baimės dėl erkių neturiu, nes iš principo pradėjau skeptiškai vertinti raginimus skiepytis nuo visko, nuo ko tik įmanoma. tačiau tokio meistriškumo, kad paleisti erkę dar nepasiekiau 🙂 vis dėlto vertinu ją kaip per greitai plintantį parazitą. ir natūraliai gamtos cikle jaučiu pareigą šiek tiek apmažinti jų gretas 🙂

  6. Netikras baubas, jau daugiau nei 10metų gyvenu kaime, giminaičiai ir pažįstami kasdien po 10 ar daugiau pasigauna(išsitraukia), apie šunis patyliu (erkių viešbučiai) ir dar niekas nesusirgo, bet va draugo sesė Kaune gyvendama sugebėjo pasigauti kažkokį virusą.
    Beje manęs kažkodėl nemėgsta jos (neskanus). Kiek dirbęs miške, pavarges išsimiegi pievoi, kad nors viena užliptu… 😀
    Su šuniu po miškus vos ne kasdien vaikštau, o per gyvenimą tik 2x erkė buvo įsisiurbus 🙂

  7. Dėl to nemėgimo, tai tikrai įdomu 🙂 Vienam straipsny skaičiau, kad prie kai kurių žmonių erkės nelenda ir neįsisiurbia, o jų atrankos kriterijai visiškai neaiškūs 🙂

Parašykite komentarą