Ar jau tapote prosumeriais?

foto iš www.liveinternet.ru

Šitą terminą „prosumeris“ radau antrajame žurnalo Green’as numeryje. Tai anglų kalbos naujadaras, atsiradęs iš dviejų žodžių: „professional“ – profesionalus ir „consumer“ – vartotojas. Prosumeris – profesionalus vartotojas. Ką tai reiškia?

Prosumeriai  – tai mąstantys pirkėjai. Jie savo piniginėmis „balsuoja“ už vienas ar kitas prekes. O nebalsuodami verčia gamintojus peržiūrėti savo gaminamų produktų sudėtį. Vis atsimenu lietuvišką atvejį, kai tinklalapyje www.sveikasvaikas.lt buvo paskelbta apie kažkokio vaikams skirto produkto visai nevaikišką sudėtį. Ir tinklalapio kūrėjai, ir aš džiaugiausi, kai gamintojai atsižvelgė į pastabas ir išėmė kažkokią netinkamą sudėtinę dalį. Jeigu norite sužinoti tiksliau, užsukite į tą tinklalapį.

Jus galite save vadinti prosumeriu, jeigu:

  • Apsipirkinėdami skaitote produktų etiketes, o ne automatiškai dedate į krepšį iš reklamų atpažįstamus prekinius ženklus.
  • Apsipirkdami nekalbate mobiliuoju telefonu, o atidžiai žiūrite, ką perkate.
  • Įvertinate produktų kokybę.
  • Nesivaikote garsių prekinių ženklų.
  • Norite sužinoti, koks buvo produkto kelias iki parduotuvės lentynos.
  • Renkatės vietinę produkciją. Ir suvokiate, kad tikrų braškių žiemos metu nebūna.
  • Nevengiate apsilankyti nedidelėse parduotuvėlėse, kur turite kontaktą su pardavėjais, o gal net už prekystalio stovinčiais gamintojais.
  • Neperkate tik dėl to, kad dabar akcija ir kažką galima nusipirkti pigiau, nors to produkto jums gal visai ir nereikia.

Iš tiesų, galima būtų vardinti be galo. Aš tik norėčiau papasakoti savo prosumeriavimo truputį komišką atvejį 🙂 Nusprendžiau apsilankyti Tymo turgelyje (čia Vilniuje yra toks garsusis ūkininkų turgelis, kuris pirmasis pasiskelbė parduodantis ekologišką produkciją). Teko skaityti apie ekologiškuose ūkiuose humaniškai auginamus gyvulius, todėl norėjau įsigyti tokios „šiek tiek mažiau blogos“ vištienos ar jautienos. Taip pat girdėjau, kad Tymo turguje jau mažai liko tikrai ekologiškų ūkininkų. Nemažai prekybininkų turi tik ūkininko pažymėjimą, kuris negarantuoja, kad jie į savo gyvulių pašarus nededa augimo hormonų. Taigi, ėjau rimtai nusiteikusi susirasti tą teisingiausią ūkininką. Mėsa prekiavo vos keli ūkininkai. Tad pradėjau rinktis. O rinkausi klausinėdama tokių dalykų: „Kaip yra auginamos jūsų vištos? Ar jos eina pasivaikščioti į lauką? Kas nutinka, kai jos suserga? Kaip gydote savo jautukus? Kokius jie geria vaistus?“…

Tik po kurio laiko, kai kažkam papasakojau šią istoriją, supratau, kaip juokingai atrodžiau iš šalies 🙂 Tačiau iš tiesų nemažai sužinojau. Vienas ūkininkas dievagojosi, kad jo vištos lesa natūralius lesalus iš visokių grūdų, buvo paminėti kukurūzai. Na žinote, kukurūziniai pašarais nepatikės niekas, kas skaito spaudą! Didesnė dalis kukurūzinių pašarų yra genetiškai modifikuoti. Ir jeigu ūkis neturi ekologiško ūkio pažymėjimo, tai niekas ir nekontroliuoja, kad tokie pašarai nebūtų naudojami.

Vyras, kuris prekiavo jautiena, apie gyvulių gydymą pasakė, kad jautukus paskerdžia dar pakankamai jaunus, tad jie niekuo nespėja susirgti. Gal ir gerai, bet nuo žodžio „skersti“ kažkaip dingsta noras valgyti mėsą… Kitą kartą galvoju eiti pirkti žuvies. Juolab, kad sostinėje jau yra keletas vietų, kur klaipėdiškiai parduoda žuvį. Neseniai, beje, sužinojau, kad Lietuvoje nėra tokio dalyko, kaip ekologiškas upėtakis. Mūsų šalyje nėra visai (ar vienas koks) ekologišką sertifikatą turintis žuvų ūkis. Tad visai tikėtina, kad žuvų prekeiviai užsiima „green washing“ – smegenų plovimu 🙂

Man kaip pradedančiajam prosumeriui, reikėtų apsilankyti tikrų, ekologiškų prekių turguose. Tatūlos turgeliai – tikriau nebūna. Šioje programoje dalyvaujantys ūkininkai turi sertifikatus, todėl jais pasitikėti galima labiau nei ekologiškų upėtakių prekeiviais. Kai apsilankysiu tokiame turgelyje, būtinai parašysiu 🙂

Svarbiausias klausimas – kodėl reikia būti prosumeriu? Mano asmeninis atsakymas – nenoriu būti mulkinama. Kodėl turiu nemąstydama pirkti labai reklamuojamą dešrelę, nors jos sudėtyje yra nuostabiausiojo E621 penktojo elemento, kuris net užbarstytas nat gumos sukurtų nuostabų skonį? Kodėl turiu pirkti prekę, kurios sudėties nesuprantu, išskyrus žodį „vanduo“? Kodėl turiu pirkti duoną, ant kurios parašyta „ruginė“, o pradėjus skaityti sudėtį pirmasis žodis būna „kviečiai“?..

Noriu tikro, gero, sveiko maisto. Sveiko ne ta prasme, kad ten pridėta vitaminų, karotinų (ar Omega-3 į rūkytas dešras – sveikatos lašelis į iš principo nesveiką produktą?), o ta, kad nuo to maisto aš nesusirgsiu. Man nepūs vidurių, neskaudės pilvo ir nepradės vystytis kokie augliai nuo visos gausybės maisto priedų ir genetiškai modifkuotų sudėtinių dalių. Aš noriu žinoti, ką valgau 🙂 O jūs?

Ieva

P.S. beje, apie naujas valgymo tendencijas išsamiau pasiskaityti galima žurnalo Green’as pirmajame ir antrajame numeriuose.

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

10 komentarų apie “Ar jau tapote prosumeriais?”

  1. Jei pirkėjai keltų didesnius kokybės reikalavimus pardavėjams, tai manau, kad visur atsirastų kokybiškesnių maisto produktų… O dabar žmonės tyli ir perka viską iš eilės. Aš viena iš tokių… Iš tiesų tikrai laikas kalbėti apie tai, ką dedame į burną. Vis dėl to įrodyta, kad virškinamojo trakto navikai (skrandžio, storosios žarnos) atsiranda dėl netinkamos mitybos.

  2. Man kaip žurnalistei labai reikia tikslių tokių įrodymų 🙂 Gal žinai, kur galima būtų pasiskaityti apie kokį tyrimą? būčiau labai dėkinga 🙂

  3. Na, mano chirurgijos vadovėlyje rašė… Skrandžio vėžį sukelia rūkyti gaminiai, o storosios žarnos – riebūs produktai. Be to daugelio rūšių vėžius atsirasti skatina nutukimas.

  4. Su sveiku maistu nėra taip paprasta, bandžiau (vis dar bandau) galvoti ką kišu į skranduką, netgi ant puse skrandžio vegetaras esu, nevalgau visokių neaiškiu dešrų, nebent retkarčiais gamtoje prie alaus 🙂 Kasdienineme racione pas mane nėra mėsos produktų.

    Bandžiau valgyti daugiau vaisių, bet kai nuo greipfrutų apsinuodijau skrandį, (o nuo bananų man labai pakyla skrandžio rūgštingumas), pradėjau domėtis ar tikrai tie vaisiai sveiki, kaip jie atkeliauja pas mus, kaip prinokinami, pašnekėjau su pažįstamais, kaip auginami apelsinai ir dingo bet koks noras juos vartoti, nes greičiausiai sasyska su kalnu E yra sveikiau. Vienintelė mano paguoda, kad vasara,rudenį savo vaisių,uogų ar daržovių užsiauginu.
    Kas dėl buitinių prekių, tikrai nieko neturiu iš serijos „must have“ arba nebūsi kietas, nei ipad,ifone,ipod ar kokio kito i, nereikia man ir visokių skaityklių ar kitokių „naujų“ pavienių išmislų kurių visas funkcijas gali rasti pvz laptope.
    Tad beveik esu prosumeris (keistas žodis) 😀

  5. o kas ten su tais apelsinais? 🙂 rūgštingumas – tai čia individuali jūsų skrandžio reakcija, nebūtinai bananas kaltas 🙂 mano skrandis, pvz, gali ištverti tik nedideles juodos duonos dozes, paskui irgi ima prieštarauti :)))

  6. Na apelsinai kiek pažįstamas pasakojo, tai netgi vietoje apdorojami kažkokia chemija ir net kažkaip išvaškuojami, kad tampa tokie gražus, jog atrodo, kad jie nupiešti, auga kažkokiam žvyre su visokiom cheminem trašom, be abejo yra ir eko plantacijos, tai palyginimui, tas eko niekaip neužaugtu tame žvyre ir nebūtu toks gražus, o kai dar pagalvoji, kad reikia exportuot į kokią lietuvą apipurškus kažkokiais konservantais ir išlaikyt mėnesius parduotuvei ta apelsiną, kuris nepraranda savo grožio ir negenda… tikrai apima paranoja 🙂 Kas dėl bananų tai jie vietoj prinokinami kažkokių dujų pagalba ir apipurškiami.
    Kitas pažystamas dirbo maxsimoi (prie valdžios) ir pasakokjo, kaip tie maisto produktai išlaikomi ilgą laiką, kaip pažeidžiamos šviežumo taisyklės, kuo purškia, kaip ir kodėl produktas tampa šaldytu , rūkytu ir tt, kas yra iš tiesų ta šviežia žuvis. Pasiklausius jo tada iš vis nutariau mesti valgytį, deja nepavyko 😀

  7. jooo… mesti valgyti būtų gal pats protingiausias sprendimas 🙂 bet nenuleiskime rankų! aš tikiu, kad ir mūsų maximų subjaurotoje šalyje galima įsigyti ekologiškų produktų. tuo artimiausiu metu ir užsiimsiu – paieškomis 🙂

Parašykite komentarą