Praeitų gyvenimų prisiminimai

vaizdas iš sventykla.blogas.lt
vaizdas iš sventykla.blogas.lt

Šventinis periodas ypatingas tuo, kad staiga liaujasi visas judėjimas: gatvėse nelieka automobilių ir žmonių, niekas niekur neskuba, per teliką nerodo žinių (ir ačiū Dievui), todėl atrodo, kad visas tas pašėlęs judėjimas pagaliau liovėsi. Šiek tiek nurimsta ir galvoje 🙂
Dingsta visi planavimai, svarstymai apie artimiausius ir dar būsimus darbus, apie bjaurius klientus, kartais tokius pačius bendradarbius 🙂
Pagaliau leidi savo mintims keliauti kokia tik joms patinka vaga. Maniškės kažkodėl priminė apie reinkarnaciją. Nežiūrint to, kad esame katalikai, dažnas kartais tarsteli „matyt, praeitame gyvenime tai teko patirti; tai mačiau; kažką blogo pridariau“ ir t.t. Reinkarnacija pats viltingiausias dalykas visuose tikėjimuose, kur tik ji pripažįstama. Iš kitos pusės, kartais vieni ar kiti dalykai paskatina galvoti, kad praeiti gyvenimai vis dėlto egzistuoja.
Labiausiai apie tai susimąstau, kai sutinku žmones, kurie pasišvenčia kokiam nors vienam darbui ar užsiėmimui ir tvirtai žingsniuoja tuo keliu. Apie tai susimąstau, kai atsiduria kokiose nors vietose, kur gerai jaučiuosi ar kai ima per nugarą eiti kažkokie šiurpuliukai. Ypač dažnai toks jausmas mane apima bibliotekose, prie senų knygų. Dar pilve kažkas ima plazdenti, kai girdžiu bažnytines giesmes ar pro šalį praeina vienuolis ar vienuolė. Jau ima tikėti, kad buvau vienuolis, kuris dirbo vienuolyno bibliotekoje ir perrašinėjo knygas. Dar ir dėl to, kad mėgstu nedideles erdves, visai kaip celės 🙂
Nežinau, ar galima hipnoze ar kitomis priemonėmis pažadinti žmogaus praeitų gyvenimų prisiminimus. Gal ir nereikia, nes kartais visai smagu apie tai tiesiog galvoti, analizuoti savo potyrius ir pojūčius, svarstyti, kodėl tavo šis gyvenimas pasuko vienu ar kitu keliu, kodėl esi toks, o ne kitoks, kodėl kartais elgiesi taip, kad net stebini pats save.
Kartais žmogui nutinka visokių dalykų, kartais juos sunku paaiškinti ir kartais to net nereikia daryti 🙂 Stebuklai yra stebuklai. Jie vyksta norime mes to ar ne. Klausimas tik, ar norime tai matyti.

Švenčių proga, kai ore plevena stebuklingi dalykai, linkiu jums kuo dažniau matyti stebuklus jūsų kasdienybėje. Jų būna kasdien, tik išmokite matyti 🙂

Gerų švenčių, gerų kitų metų ir būkite sveiki!
Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

2 komentarai apie “Praeitų gyvenimų prisiminimai”

Parašykite komentarą