Kaip išsaugoti stiprybę praradus darbą?

//hr.ucsb.edu
foto iš http://hr.ucsb.edu

Pastaruoju metu vis apie ligas ir ligas rašau 🙂 Laikas būtų ką nors linksmesnio, įdomesnio ar pikantiškesnio… 🙂 Bet kad mano aplinkoje šiuo metu tokių žinių nėra 🙁 gaila… Tikiuosi, greitai kas nors atsiras, tuomet būtinai parašysiu 🙂

O dabar vėl ne itin linksma, bet aktualia tema. Šiandien gavau tokią žinutę:

Tyrimai rodo, kad nedarbas neigiamai veikia imuninę žmogaus sistemą kaip ilgalaikis stresorius. Taip pat nustatyta, kad darbą praradusiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus asmenims rizika patirti miokardo infarktą statistiškai didesnė lyginant su darbo nepraradusiais tokio paties amžiaus asmenimis.

60-80 proc. bedarbių save prisikiria prie sergančių asmenų. Jie du kartus dažniau nei dirbantys asmenys linkę sirgti lėtinėmis ligomis. Bedarbių rizika patirti sveikatos pablogėjimą dėl depresijos, nerimo ar somatinių ligų didesnė, o naujai įsidarbinus ši rizika mažėja net 70 proc., taip pat suradus darbą stebimas imuninės sistemos stiprėjimas.

Ir be tyrimų aišku, kad darbo praradimas yra blogai. Mane labiau domina klausimas, kaip išsaugoti dvasinę stiprybę praradus darbą? Turiu blogą įtarimą, kad vienam artimam žmogui greitu laiku taip gali nutikti ir aš nežinau, kaip jį palaikyti… Banaliai sakyti, kad viskas bus gerai? Nepanašu, kad bus, nes jau ne tie laikai. O netgi jeigu ir susiras jis darbą, tai vis tiek bus laikotarpis, kai viskas jam atrodys pilka ir niūru.

Iš viso, ar gali bedarbiui padėti kažkas kitas, o ne jis pats? Kiekviena sunki dvasinė situacija yra mums duodama kaip išbandymas. Tad ir turime jį atlaikyti, ištverti, gal net palūžti, bet po to pakilti ir gyventi toliau, jaučiantis truputį tvirtesniu, stipresniu, išmintingesniu. Tik kad žmogus, esantis juodoj nevilty tokių dalykų nesuvokia. Jis panyra į giliausią savigailą ir murdosi ten savotiškai mėgaudamasis.

Vieni pakyla, nusipurto ir priima naujus iššūkius. Kiti lieka murdytis… Ar tai normalu? Ar tokios šio gyvenimo taisyklės? Nežinau…

„Šiam pasauly visko būna, šiam pasauly bus dar visko…“

Būkite stiprūs, atsilaikysim! 🙂

foto iš www.loo.lt
foto iš www.loo.lt

Ieva

Slenkančios aliuminio sistemos suteikia daugiau galimybių

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

6 komentarai apie “Kaip išsaugoti stiprybę praradus darbą?”

  1. Draugų buvo bedarbių nemažai neseniai, ir liko keli – svarbiausia tinkamai planuotis išlaidas, nebijoti prašyti pagalbos draugų, daugiau bendrauti, būti gamtoje, skirti laiko savišvietai ir šviesiems dalykams, o ne sėdėti užsidarius ir graužti kiekvieną bedarbystės dieną…

  2. Iš tikro Aurimai tavo patarimai labai geri, bet ne visi turi draugų, kuriems gali padėti. Kitas dalykas, kad ir turi, bet mes nemokame pripažinti, kad turime bėdų, ir kad mums reikia pagalbos. Kaip bebūtų nedarbas labai atsiliepia mūsų sveikatai…nekalbu vien apie depresijas, bet ir paie imuninę sistema, nes nustatyta, akd žmogus netekęs darbo turi silpnesnę imuninę sistemą už žmogaus, kuris turi darbą.

    Kitas dlaykas, kaip šiandien žmogų atleidžia iš drabo. Jam pasako tą pačią dieną kai privalai parašyti prašimą apie atlediimą iš darbo.
    Teko buvoti konferencijoje, kalbant būtent apie šią problemą, tai savo patirtimi dalinosi Ericson firmos atstovė. Tai būtent šioje firmoje, jei planuojama atleisti kelis dešimt darbuotojų, iš anksto yra pritaikoma tam tikra programa, kuri skirta atleistiems darbuotojams – jiems netgi siūloma papildomos darbo vietos, kitose įmonėse, galų gale leidžiama persikvalifikuoti. Kokia nauda kompanijai? Tai visų pirma jos įvaizdis darbuotojų akyse nepakinta, nėra blogų atsiliepimų, jei reikia gali susigrąžinti buvusius specialistus…

    Niuansu labai daug 🙂

  3. Man rodos, paskui buvo žiniasklaidoje žinutės apie tą konferenciją… Lyg tai skaičiau kažką apie tą susilpnėjusį imunitetą 🙂 Iš tikrųjų, manau, darbo santykiai turi būti išsaugoti kuo gražiausi, deja, visokių žmonių būna, viršininkų tarpe kažkaip dažniau blogesnių pasitaiko 😀 Ir paskui kankinamės, kad likom neįvertinti, neišsaugoti, nesuprasti ir neatrasti… Bet šiandien aš tikiu, kad kiekvieno mūsų gyvenime anksčiau ar vėliau atsiranda Nuostabus darbas 🙂

Parašykite komentarą