Ar gydytojai ir žurnalistai kada susidraugaus?

//blogs.usatoday.com
foto http://blogs.usatoday.com

Vakar buvau tokio amerikiečio profesoriaus Jerome Aumente Rutgers paskaitoje. Aišku, sudomino paskaitos tema „Kaip tapti patikimu auditorijos gidu į sveikatos pasaulį?“ Galvojau, kad susirinks vien žurnalistai ir jiems labai specifiškai pasakos, kaip kokybiškiau dirbti rašant sveikatos temomis. Apsigavau.

Atėjo visų ligoninių, poliklinikų atstovai spaudai, medikai, žurnalistų buvo aš ir iš delfio. Na, bet nieko. Dar geriau – gausiu gal platesnį požiūrį, su lietuviškų realijų atspindžiais 🙂
O profesorius pageidavo diskusijos. Niekas to nesitikėjo, nes dauguma laukė kažkokios informacijos, kurios bus didelis kiekis, o paskui tik reikės ją sugrumuluoti 🙂 Diskusija nesimezgė. Nes, atvirai sakant, nemačiau vienos dominuojančios temos.
Pradėta buvo kalbėti apie amerikiečių žurnalistų iškapstytus faktus apie gydytojų daromas klaidas. Nugara jaučiau, kaip įsitempė po tokios temos visi salėje buvę gydytojai 🙂 Tos klaidos Lietuvoje per skaudi tema. Esame per maža vastybė, kad galėtume sau leisti bet kuriam nepatenkintam pacientui mokėti kompensacijas. Jie, aišku, bėga pas žurnalistus, o tie jau visada pasiruošę parengti graudžią istoriją ir neva – tyrimą. Tyrimo esmė pakalbinti „nukentėjusį“ ir „prisidirbusį“. Gerą dalyką, kurį ten išgirdau – neturime tų patikimų ekspertų, pas kuriuos būtų galima eiti užtikrintai profesionalios nuomonės. Gal ir turim, bet niekas nenori veltis į tokius konfliktus. Profesorius dar sakė, kad Obama su savo naujaja sveikatos reforma žada išsiaiškinti, kodėl iš milijardinių lėšų skiriamų sveikatos apsaugai, 30 milijonų kasmet išleidžiama kompensacijoms. Pas juos kas dešimtas pacientas patiria žalą atsigulęs į ligoninę.
Tai buvo pernelyg skaudi ir paini Lietuvos publikai tema ir ją greitai pamiršom 🙂 Nors profesorius vis įkyrokai siūlė vieną sprendimą – įkurti objektyvų tinklalapį, kuriame galima būtų pasitikrinti faktus. Ilgai nesupratau – kam to reikia? Mes per mažiukai, kad galėtų kažkas iš žurnalistų užsiimti faktų tikrinimu. Kas už tokį nelengvą darbą algas mokės? Dar jis sakė, kad tinklalapyje gali būti info apie gydytojus. Čia aš jau leidau sau pareplikuoti, kad mūsų švogerių krašte ten užvirs tikras karas, tipo „aš tave apšiksiu“-„aš tave apginsiu“. Tik po kurio laiko išgirdau vieną vertingą dalyką. Jis sakė, kad užsukęs į www.factcheck.org gali pagal gydytojo pavardę sužinoti, ar jis buvo teistas, ar jam kas nors kėlė bylą dėl kompensavimo, kaip baigėsi byla ir t.t. Taip, tai vertinga info. Lietuvoje tokios neturime.
Jau paskaitai baigiantis jis klausė, gal mes norėtume tokį tinklalapį kurti Lietuvoje, sakė, kad pasirūpintų finansavimu ir gal net nuvežtų kokį žmogų pasistažuoti ir pasižiūrėti, kaip tai daroma pas amerikonus. Viliojantis pasiūlymas 🙂 Bet mano anglų kalbos žinios leistų susišnekėti tik aerouosto lygyje…
Dar vienas dalykas, kurį užsirašiau kaip įdomų. Profesorius kalbėjo apie specialius kursus žurnalistams, kuriuos organizuoja jo valstijoje esančios gydymo įstaigos ar medicinos universitetai. Tie kursai nuo trijų savaičių iki metų. Ir jeigu žurnalistas nusprendė rašyti sveikatos temomis, jis gali profesionaliai specializuotis. Va čia tai super! Man tokio dalyko jau kuris laikas trūksta. Net buvau pradėjusi domėtis, kaip įstoti į visuomenės sveikatą. Na, bet kur tau humanitarui su trejetukais iš chemijos ir fizikos įstoti į tokius rimtus mokslus… 🙂 Tokie kursai būtų tobula išeitis. Įdomu, ar kas iš gydymo įstaigų atstovų, dalyvavusių paskaitoje išgirdo šitą dalyką? 🙂
Šiek tiek buvo prisiliesta prie žurnalisto misijos. Ar jis turi šviesti visuomenę apie ligų prevenciją, apie susirgimus, gydymo metodus ar vis dėlto tai gydytojų darbas? Atsakymo konkretaus nebuvo – vadinasi, vis dar diskutuoja ir amerikonai.
Dar vienu metu išryškėjo stipri diskusija dėl medikų ir žurnalistų bendradarbiavimo. Buvo sakoma, kad žurnalistai kiaulės, sensacijų ieško, gydytojus juodina. O gydytojai kaltinimų bent jau iš mūsų neišgirdo 🙂 Bet mintyse irgi kažką apie juos pagalvojau negero 🙂 Ir tada profesorius visų paklausė, kaip galima būtų rasti dialogą tarp gydytojo ir žurnalisto. Visi nutilo. Kaip?
Aš esu atvira pokalbiams su gydytojais ir mokymams. Žinau, kad yra žurnalistų, kuriems tai visai nerūpi. Tai gal nereikia į juos koncentruotis? Matykite tuos, kurie nori dialogo 🙂 Ir pabandykime kada susėsti prie vieno stalo pokalbiui apie… temą siūlote jus 🙂
Ieva
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daiva Ausėnaitė (Ieva)

Daugiau nei pusę gyvenimo žurnalistauju. Ir didesnę dalį laiko praleidau filmuodama/kalbėdama/ rašydama apie sveikatą, sveiką gyvenseną, ligas, vaistus, maisto papildus, ekologiją ir t.t.

Informacijos mano galvoje prikaupta gerokai daugiau nei reikia vienam žmogui. Todėl neišvengiamai įvyksta pasvarstymai dėstant kartais kategorišką, kartais išmintingą, kartais tolerantišką nuomonę.

Patinka vienai iš pirmųjų sužinoti apie naujoves, todėl nuolat eksperimentuoju su kosmetika, maistu, taupymu, knygų pasirinkimu, tvarkymusi, darbu namų ofise, pomėgiais.

p.s. kodėl Ieva? Nes tai mano antras vardas. Jis man simbolizuoja moterišką išmintį, stiprybę ir, be abejo, išskirtinai moterišką smalsumą.

Norėsit susisiekti, rašykite daiva@ievosnuomone.lt
Daiva Ausėnaitė (Ieva)

2 komentarai apie “Ar gydytojai ir žurnalistai kada susidraugaus?”

  1. Profesorius tam ir yra, kad protingai kalbėtų 😀
    Aš žinau, kada gydytojai suklydo, kai man reikėjo asmeniškai gydytis.
    Tarkim – nematė lūžio rentgeno nuotraukoje.
    Tik niekaip neįrodysiu 😀
    Net ir neįrodinėsiu – nes su gydytojais pyktis tai gyventi nenorėt 😀
    Na, gydytojai klysta, ir kas?! Yra pasirinkimas?! 😀
    Sukūrus tinklapį – kas keisis?!
    Komikas tas profesorius 🙂

  2. Kur jau ten žurnalistai su gydytojais draugauti gali.
    Ypač su tais kur teisybę rašo. Kaip ten jie žmonės žalos pridirba o po to kaip kokie besmegeniai išsisukinėja nuo atsakomybės. Tuos gydytojus pačius reiktų dar pagydyti jų metodika, kad pajustų skonį.

Parašykite komentarą