Kiek trunka meilės romanas (psichoterapeuto nuomonė)

//blogs.smh.com.au
foto iš http://blogs.smh.com.au

Man labai patinka kartais pašnekėti su psichologais ar psichoterapeutais. Atrodo, jie turi atsakymus į visus sunkiausius klausimus 🙂 Pavyzdžiui, kaip toliau gyventi, kodėl visi mane skriaudžia ir niekas nemyli, kaip susitvarkyti santykius su mama… 🙂

Su psichoterapeutu Viktoru Šapurovu susitinku pakankamai dažnai, man patinka jį kalbinti įvairiems straipsniams, filmuoti tv siužetams. Jis ramus, jis platesnio požiūrio, nėra kategoriškas. Be to, mėgsta pajuokauti 🙂

Šiandien prie kavos puodelio ir kelių šokolado gabaliukų, kažkaip užėjo kalba apie vyro ir moters santykių ilgumą, įprasminimą ir panašius dalykus. Buvo įdomu sužinoti, kad psichoterapiniu požiūriu meilės romanas trunka pusantrų du metus. Paskui santykiai turi pereiti į kitą etapą. Tas kitas etapas – tai santuoka, vaikas arba… skyrybos. Kodėl? Šapurovas sako, kad vyras ir moteris negali tiesiog draugauti be galo be krašto. Kiekvienas iš jų kažko tikisi iš santykių. Nori kažkokio jų užtvirtinimo, tąsos garantijų, įprasminimo. Vaikas – puikiai įprasmina dviejų žmonių meilę.

Puoliau prieštarauti. Kaip taip galima visus pagal vieną kurpalių matuoti? Aš asmeniškai nesijaučiu gerai pažįstanti žmogų, nors mes ir keletą metų kartų. Kas čia per keista taisyklė? „Du metai ir vaikai“.

Gydytojas šypteli. Taip, šiuolaikinė moteris gali taip samprotauti. Esame labiau egoistiški, neskubame, norime suteikti sau visus savirealizacijos variantus.

Mano nuomone, ne kiekvienai moteriai kūdikis yra savirealizacija. Sakau gydytojui, paskui dėl tokio visuomenės spaudimo susilaukti kūdikio, jie auginami mamų, kurios visai negimė būti mamomis. Jos palieka daug nuoskaudų vaiko širdyje ir toks vaikas paaugęs nepaliauja varstyti psichoterapeuto kabineto durų.

Gydytojas Šapurovas ištaria puikias frazes:

„Turime matyti plačiau. Pasaulyje daugybė skirtingų žmonių. Visi jie turi teisę į tokį gyvenimo scenarijų, kokio patys pageidauja. Visaip būna. Yra ir senmergių, ir senbernių. Ir porų, kurios susilaukia vaikų po dešimties metų draugystės. Yra tokių, kurie nugyvena ilgus dešimtmečius ir vaikų neturi. Neturim teisės nieko smerkti. Tai yra mūsų gyvenimai, gyvenkim, kaip manom esą tinkama. Taps per sunku žingsniuoti gyvenimo keliu – ateikit pas psichoterapeutą. Pasikalbėsit :)“  

Ėjau namo ir vis galvojau apie vyro ir moters santykius, apie vaikus ir meilę. Aš naiviai tikiu, kad meilės romanas gali trunkti visą amžinybę. Net tada, kai neliks mūsų fizinių kūnų, kažkur erdvėje plasnos dviejų žmonių gražus jausmas. Ir jis nebus naiviai rožinis, myliu ir tiek. Ne. Meilėje visko būna – pykčių, barnių, ašarų, nuoskaudų ir susitaikymų. Ir visa tai vis tiek yra meilė. Stipri, atlaidi, laiko tėkmę nugalėjusi meilė. Tokios ir jums linkiu 🙂

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

4 komentarai apie “Kiek trunka meilės romanas (psichoterapeuto nuomonė)”

  1. Išimtys tik patvirtina bendrą dėsningumą. Visiškai sutinku, kad reali vyro ir moters meilės fazė keičiasi nuo įsimylėjimo, aistros iki dvasinės brandos, dažniausiu įprasminimu kurios yra vaikai. Neužsimezgęs vaisius – nudžiūvęs žiedas, t.y. išsiskyrimas, meilės jausmo baigtis.O efemeriška kosminė nereali bekūnė meilė – poetų gyvastis… Tarp kitko, psichoprofesionalas man ne Dievas. Kai sunku, einu tik pas JĮ.

  2. jei butu tik statistika ir fiziologija ir tie keli metai,neturetu pasaulis nei graziu eilerasciu, nei siela jaudinanciu romanuir pan. Fizikos desnis teigia- niekas is nieko neatsiranda ir niekas niekur nedingsta.

  3. Tai žiūrint ar tas romanas buvo kuriamas su kažkokia mintim į ateitį ar ne.. Jei vyrukas galvoja apie sužadėtuvių žiedo pirkimą, tai jau planuok tu neplanavęs, bet romanas turbūt turi būti ilgesnis..

Parašykite komentarą