Gyvenime vadovaujatės jausmais ar protu?

Anksčiau rašiau apie savo vizitus pas kūno psichoterapeutę. Vakar vėl pas ją buvau. Ir ji staiga manęs klausia, kaip tu gyveni? Keistas klausimas, jeigu tai ne šiaip pokalbio pradžia; ką į jį atsakyti?.. Gyvenu kažkaip, o ką?

Rasa Mažionienė (čia kūno psichoterapeutė) pasakė, kad gyvenime visą laiką vadovaujuosi tik protu. Iš pradžių šyptelėjau – daugybė žmonių, kurie su tuo nesutiktų 🙂 Bet pradėjus vartyti savo praeitį ir gilintis į dabartį, supratau, kad ji teisi.

Priimdami sprendimus ar tiesiog bendraudami su žmonėmis mes vadovaujamės emocijomis, intuicija ar protu. Sutinku žmogų ir mąstau, kokia jo nuotaika, ką turėčiau jam pasakyti, kad jis pasijaustų geriau. Matau nuliūdusi žmogų ir vadovaudamasi protu nusprendžiu, kad turiu pasakyti jam ką nors malonaus. Protas nusprendžia, o ne širdis.

Kartais vadovautis protu gerai, tačiau kartais jis gali būti blogu patarėju. Pavyzdžiui, aš dažnai apsigaunu vertindama pirmą kartą matomą žmogų. Mano protas skanuoja tai, ką mato ir daro išvadas. O intuicijai neleidžiu pasakyti, kad galbūt jis skleidžia kažkokią negatyvią energiją. Ir vėliau dažnai išaiškėja, kad nėra tas žmogus toks geras, kaip nusprendžiau.

Įdomiausias man buvo suvokimas, kad iš tiesų, bijau prarasti tariamą kontrolę. Kai mano protas viską analizuoja, stebi ir siūlo man protingus sprendimus, aš galiu tikėti, kad viskas bus gerai. O jei emocionaliai kažką nuspręsiu, tai tokio sprendimo pasekmės, mano nuomone, gali būti blogesnės.

Štai man dar viena sukrečianti išvada – turiu leisti sau kartais priiminėti sprendimus emocionaliai. Tačiau kaip tą padaryti? Juk visą gyvenimą neleidau emocijoms manęs užvaldyti. Maniau, kad nevaldomos emocijos atneša daugiau bėdos nei laimės…

O jus kaip gyvenate? 🙂 Kuo vadovaujatės? Kas valdo jūsų gyvenimą, sprendimus, mintis? Gal esate pasiekę tobulą pusiausvyrą, kai protas, intuicija ir jausmai ima veikti jiems tinkamiausiu laiku? Parašykit – baisiai įdomu 🙂

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

13 komentarų apie “Gyvenime vadovaujatės jausmais ar protu?”

  1. Kategoriškai – protas. Ir taip merginoms trūksta logikos, tad jei pradęčiau vadovautis emocijomis išvis palaida bala būčiau.

  2. kokios ievos, čia hauso nuomone!
    aš tai papasakočiau jai visas savo problemytes ir visą savo gyvenimo istoriją! man tai patinka, kai žmonės manęs šito klausia, aš iš karto pajuntu su jais ryšį tada 😀

  3. šiaip iš tikrųjų smagu, kai kažkas klausosi visokių nesąmonių, sklindančių iš tavęs 😀 ar čia mano nuomonė panaši į hauso? 😀

  4. visada stebėjausi, kodėl žmonėms nepatinka eiti pas gydytojus. Juk jiems gali pasakyti daug dalykų, ko nesakytum net ir draugui, o jis visai nesistebi 🙂 Dėl to man ir patinka ta kūno psichoterapija – tau lyg ir masažą daro, o paskui dar fainai pasišneki apie visokius savo sielos skaudulius 🙂

  5. Vidinis balsas. Štai ką turi mokintis išgirsti. Bet mes per daug „protingi“, kad reaguotume į jį. Štai kur mūsų bėda.

  6. Atsakant į klausimą, kas ta kūno psichoterapija, įdėsiu gabalėlį savo straipsnio, kurį rašiau apie vieną rusų kūno terapeutę Jeleną Šubiną. Susipažinus su ja, atradau ir lietuvius specialistus, kurie mokėsi pas ją. Straipsnis buvo publikuotas žurnale „Sveikas žmogus“. Manau, įvedus kelis paieškos žodžius išduotų pilną tekstą. Gal kelių pastraipų užteks įspūdžiui susidaryti 🙂

    „Ką reiškia kūno terapija? Ką daro kūno terapeutai?
    Mūsų mintys veikia mūsų kūno sveikatą, daro įtaką mūsų gyvenimo būdui ir visa tai atsispindi mūsų kūne. Kūno terapeutas stengiasi pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, mokydamas jį būti labiau jautriu, gyvybingesniu ir labiau reaguojančiu, adekvačiu vykstantiems reiškiniams. Moko gilinantis į save ir suvokiant priežastis vieno ar kito susirgimo, padėti sau gyti.
    Kūno terapija – tai didelis judėjimas, sakyčiau, metodų visuma. Užregistruotų metodų yra virš 600. Kūno terapijos metodai plačiai taikomi terapijoje, psichologijoje, reabilitologijoje, sporte. Kūno terapeutas atranda tam tikrose kūno vietose esančius blokus, jie turi emocinę prigimtį. Dirbant su emocijomis, jų išlaisvinimu, suvokiant su kuo susijusi viena ar kita kūno dalis galima padėti žmogui pasiekti norimų rezultatų.
    Kūno terapija nėra XXI a. prasimanymas. Šios žinios yra senos kaip ir žmonija, jos atėjo iš Rytų. Europiečiai tik viską pritaikė pagal savo tradicijas, sugalvojo savo terminus, tačiau iš esmės tai yra atradimas seniai pamirštų gerų dalykų.
    Kūno terapija yra tai, kas vadinama holistine medicina. Tai yra visuminis žmogaus suvokimas, jis nėra atskiri organai, tai bendra visuma.

    Kuo skiriasi kūno terapija nuo paprasto masažo? Juk čia tokie patys prisilietimai prie kūno.
    Kūno terapija vyksta sąmoningai suvokiant, kad prieš tave guli gyvas žmogus, kuris turi jausmus, kuris išgyvena, reaguoja, turi kūno susirgimus ne vien dėl to, kad kreivai sėdi ar kažkaip ne taip vaikšto, o todėl, kad kažkur save varžo, kad jo gyvenime yra emocinė sfera, su kuria jis nesusitvarko. Visa tai suvokiant atliekamas ne šiaip paprastas masažas.
    Kūno terapeutas kalbasi su kūnu ir iš jo sužino, kokia yra žmogaus psichinė savijauta. Yra atitinkamos kūno vietos, kurias reikia paliesti, atitinkamas rankų padėjimas – visa tai leidžia daug sužinoti apie tam tikrus žmogaus susirgimus.
    Jeigu masažistas turi tam tikrą rankų judesių schemą, tai kūno terapeutas stebi kūną. Jis žiūri kaip kūnas reaguoja į jo prisilietimus: keičiasi kvėpavimas, kažkur atsiranda įtampa ar atsipalaidavimas, galiausiai, kūnas ima šnekėtis su terapeutu. Kartais emocijos taip sukyla, kad žmogus gali nuliūsti, ima verkti. Dialogas nėra svarbiausias dalykas šios terapijos metu, nors kartais gali būti užduodami klausimai.
    Kartais išlenda užgniaužtas pyktis, agresija, užgniaužtas ”aš”, gėda, skausmas. Žmonės blokuoja savo norus, jausmus ir visa tai išlenda kūno terapijos metu.
    Žmonės pas mus ateina dėl įvairių priežasčių: kažką skauda, blogai emociškai jaučiasi. Kaip vėliau išaiškėja blogos sveikatos ir vidinės savijautos priežastys gali būti santykiai su tėvais, draugais, savimi, aplinkine erdve. Kartais žmogus kreipiasi turėdamas labai konkretų tikslą – jis nori išmokti būti labiau komunikabilus ar atsikratyti kažkokios baimės. Kiekvienas tikslas diktuoja tam tikrų technologijų pasirinkimą.“

  7. Evaldai, parašyk truputį daugiau, ką pasakosi savo knygoje 🙂 Ir smalsu, ką tu veiki šiuo metu, nes radau info apie tavo praeitį, o kaip tu gyveni dabar? 🙂

  8. Aurimai, protas nebūna lėtas 🙂 Tiesiog, matyt, mėgsti ilgiau pamąstyti – čia gera vyrui savybė 🙂 Manau, niekada nereikia skubėti.

  9. Užtat blogai, kai nespėji į laiką, o Tavo rašinys labai svarbus. Negaliu normaliai gyventi jau dvi dienas, negaliu susikaupti. Vien mintys apie lietuvių. 🙂

Parašykite komentarą