Ar jau galvojat apie atostogas?

Mano kolegė rašo straipsnį apie darboholikų atostogas 🙂 davė paskaityt, tai kilo visokių minčių.

Dar prieš kurį laiką drąsiai galėjau pavadinti savo darboholike ir jeigu mane kas taip pavadindavo galvodavau, kad tai komplimentas 🙂 taigi darbštus žmogus – gražus žmogus 🙂 čia man vaikystėje taip mama sakė.

Buvau pavyzdinė darboholikė – keliesi prieš septynias, eini miegot gerokai po vidurnakčio. Savaitgaliais jokio atsiribojimo nuo darbo, nes per dvi laisvas dienas galima tiek visko padaryti!..

Kai draugės paklausdavo, kada eisim gerti kavos, tada suprasdavau, kad kažkas negerai, nes neturiu kada į savo darbotvarkę įterpti pusvalandžio kavai su drauge. Na, nėra laiko, dirbu…

Po pusmečio darboholizmo du vasaros atostogų mėnesius miegojau kai tik galėdavau 🙂 Bukai žiūrėjau teliką ir daug valgiau 🙂 Knygos pasidarė įdomios gal po mėnesio aktyvaus miegojimo 🙂

Apie darboholizmo periodo visokius sveikatos sutrikimus nenoriu ir kalbėti – viskas buvo blogai. Visur skaudėjo, maudė, nuolat buvau irzli, pavargusi ir galiausiai tapau labai labai nelaiminga… Kad būtų nors šiek tiek linksmiau gyventi – taškiau uždirbtus pinigus rūbams, kosmetikai, papuošalams ir kitokiems niekams. Galvojau, kad taip lepinu save ir suteikiu sau deramą atpildą už sunkų darbą.

Tas pusmetis jau seniai praeityje, esu pasveikusi 🙂 Ir kaip visi normalūs žmonės vos tik kelias dienas būna geresni orai imu svajoti apie atostogas 🙂 O jus galvojate apie atostogas? Kur norėtumėte pasipliuškenti? 🙂 Negalvojate? Tai gal jus darboholikai?! Tai ne komplimentas – tai rimtas perspėjimas susirūpinti 🙂

Ieva

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

4 komentarai apie “Ar jau galvojat apie atostogas?”

  1. Na taip, daboholiska istorija ir as galeciau pasipasakoti apie beveik metus trukusi maratona nuo ryto iki vakaro (beje, atsakingai konkuruojant su kolegomis – kas anksciau ateis ir veliau iseis: manasis rekordas – puse pirmos nakties, kai blaskiausi prie biuru pastato laukdama taksi, aplinkui slankiojant neaiskios kilmes katinams ir neblaiviems jaunuoliams). As vis dar sukausi tame paciame rate, kai mano drauges g y v e n o: lanke teatrus, kino filmus, ejo i pasimatymus, tuokesi, nestejo… Tad sorry – po tokio emocinio vakuumo – ISEINU ATOSTOGU! jauciuosi del to beproooootiskai laiminga… Joks darbas nevertas tikru dalyku – draugystes, nuosirdaus pokalbio su drauge, frappe kavos parke marstantis nuo vasarejancios saules spinduliu su mylimu zmogumi, neatsiskaitomos knygos vidurnakti ar su meiles ruosiamos vakarienes… G y v e n k i m!!!!! 🙂

  2. Man tai rekėtų klausimą šiek tiek perfrazuot: ar vis dar galvoji apie atostogas 🙂 Taaaaaip! Aš jų laukiu kaip išganymo nuo pat Kalėdų!

Parašykite komentarą