Asmeninė eko akcija

prieš keletą mėnesių įsigijau šuniuką ir kelis kartus per dieną mes kartu žingsniuojame į šalia namų esančią pievelę. Mano šunelis smalsus ir stengiasi suėsti viską, ką randa žolėje. Po kurio laiko mane ėmė nervinti jo surasti „lobiai“ – cigarečių nuorūkos, alaus buteliai, skarbonkės, visokie celofaniniai maišeliai, baterijos, kažkokie kaulai ir dar bala žino kas. Kurį laiką dėmesingai stebėjau šuniuko pažintį su aplinką ir visą brudą traukiau iš jo burnos, numesdama toliau. Po kurio laiko pamačiau, kad gudrusis mano augintinis randa į kitą vietą numestus savo radinius ir mielai juos šlamščia toliau 🙂

Tad bevaikštant pievele man kilo mintis surengti savo asmeninę ekologišką akciją! Nusprendžiau – pasiimsiu maišelį ir krausiu Ogio (čia toks mano šunelio vardas) radinius į jį. Apsaugosiu savo augintinį nuo nevirškinimo problemų 🙂 ir tuo pačiu apvalysiu kažkokį gamtos lopinėlį vidury miesto 🙂

gerai sugalvojau, kaip galvojate? 🙂

Ieva&Ogis 🙂

Daiva Ausėnaitė (Ieva)
Latest posts by Daiva Ausėnaitė (Ieva) (see all)

5 komentarai apie “Asmeninė eko akcija”

  1. kažin ar be šunelio būčiau pamačiusi, kad ta pievelė tokia šiukšlina… 🙂 o po patvarkymo tikiuosi, kad bus galima net ir ant žolės pasėdėti 🙂

  2. šaunu, kad taip darai 🙂 tik vat būtų labai gaila, jei kitas iš paskos eitų ir vėl numestų tą nuorūką ar popierių.

  3. Tai yra samoningumas! Kuo daugiau samoningu pilieciu, tuo labiau patys galesime dziaugtis grazia ir jaukia aplinka, kai pievuteje bus malonu ir uztiesaleli pasitiesti, nebijant uzuosti nuoruku ar kito „gerio“ smarves, ar basomis zoleje pasivaikscioti, nesibaiminant tapti XXI amziaus undinele, kuriais kiekvienas zingsnis – lyg vaiksciojimas sukemis, tik sioje situacijoje zodeli „lyg“ ismeskime :P…
    Saunuole! Ne zodziai, o asmenines iniciatyvos pavyzdys privercia sukrusti. Pasakojo viena pazistama, kaip i ju daugiabuti atsikrauste jauna seima. Jaunute naujoji kaimyne nepraejus net savaitei po ikurtuviu viena diena su sluoste ir valiklio buteliuku isejo i laiptine ir pradejo valyti laiptines langus… Neitiketina, taciau netrukus prie jos prisijunge ir sengyventojos (keistokas terminas, bet supratot 😀 ), kurioms staiga irgi „atsivere“ akys, kad saules „akiu“ pro tuos langus nematyti :D… Arba vienas draugas, karts nuo karto su dviraciu aplakstantis vietini parka ir surenkantis, deja, pernelyg ilgai kaupiamas siuklsles is siukliniu deziu. Pasak jo, zmones stebisi, kaip cia taip nemokamai, uz dyka, savu noru…. Taciau mielai imasi padeti… Va taip…
    Tokie dalykai ugdo ir bendruomeniskuma. Bruoza, kuris neretai itin ryskus uzsienio valstybese. Kolege pasakojo apie ju name uzupyje apsigyvenusi amerikieti, kuris ziema niekieno neprasytas nukase visa sniega kieme… Ir tai jam – savaime suprantama. Budamas bendruomenes narys privalai gerbti kitus tos bendruomenes narius ir aplinka, kurioje esi.
    Man gera gyventi samoningu bendruomenisku zmoniu visuomeneje… 🙂
    Aciu Ievai! 🙂

Parašykite komentarą