Jau kuris laikas gaunu pranešimus spaudai iš vienos pijaro agentūros apie kokliušo grėsmę vaikų sveikatai. Kurį laiką nekreipiau į juos dėmesio, nes mintyse greitai priskyriau šiuos pranešimus prie kategorijos “farmacininkų pijariniai įtikinėjimai”. Jie ten kažką tokio veikė, bandė atkreipti visuomenės dėmesį – leido kosinčio vaiko garsą centrinėse Vilniaus, Kauno ir dar kažkurio miesto aikštėse. Ai, pagalvojau, ta visuomenė nuolat drąskoma įvairių įstaigų komercinių norų, kad jie ką nors pirktų. Kaip nors atsispirsim dar vienam.

Tačiau keletą pastarųjų dienų vis lyg tyčia iš atsitiktinių žmonių, pažįstamų sulaukiu to paties klausimo – tai kaip ten su tuo kokliušu? Ir šiandien vėl gaunu pranešimą spaudai iš tos pačios pijaro agentūros, kuri kviečia mane į jų konferenciją. Pijarščikai nuo plačiosios visuomenės šiek tiek nusisuko, kad pasiimtų dar didesnį ruporą – žiniasklaidą.

Man, kaip nepatikliam žurnalistui, nuostabą sukėlė pirmos dvi lektorių pavardės:  Nicole Guiso, Pasteur instituto Molekulinės prevencijos ir žmonių ligų gydymo tyrimo skyriaus vadovė, Kokliušo ir kitų bordeteliozių centro direktorė (Prancūzija) ir Joel I. Ward, Kalifornijos universiteto pediatrijos profesorius (JAV).

Na nieko sau, nepatingėjo net iš Amerikos ir Prancūzijos dėl kažkokių maksimum 10-15 lietuviškų žurnalistų atgabenti profesūrą! Kita pavardė jau sukėlė šypsnį – Vytautas Usonis. Ir nors Usonis jau tapo Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos valdybos pirmininkas, man sunku pamiršti jo šiek tiek apipešiotą reputaciją.

Pamenat, čia viena garsi žurnalistė bandė sukelti skiepų nepasitikėjimo bangą? Aš tuomet jau buvau parašiusi straipsnį žurnalui Green’as apie galimą vakcinų pašalinį poveikį, apie kurį niekas vis dar nekalba, nenori kalbėti ir, matyt, nekalbės. Nes čia užgaunamos jautrios visuomenės stygos – vaikų sveikata. Nepaskiepysi – susirgs, numirs; paskiepysi – irgi gali susirgti, bet gerokai vėliau, kokia sunkia autoimunine liga ir niekas neįrodys, kad nuo skiepo. O jei nepaskiepijai – tai visuomet lengva pasakyti, kad pats kaltas, kad tavo vaikui taip nutiko. Savo tekste aš bandžiau rasti tą pusiausvyrą ir pasiūlyti visuomenei būti kritiškesnei, viską vertinti blaiviau.

Tai štai ta žurnalistė kalbino ir Usonį, pagarsėjusį skiepų šalininką (prastai jis tada pasirodė). Gal net reikėtų sakyti – fanatiką? Nes šalininkai girdi kritiką ir kartais atsitraukia, o šis gydytojas – ne. Fanatikų aš bijau, jie neprognozuojami. Jis apsidžiaugė, kai atsirado vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio, o farmacininkai tada visus įtikino, kad nuo šios ligos miršta labai daug moterų. Dabar jis pirmose gretose ir tikina, kad kokliušas irgi vertas turėti savo skiepą. O farmacininkai jam padeda sukelti tą visuotinės baimės atmosferą, kuri labai palanki atverti pinigines ir daryti tai, ką gąsdintojai liepia.

Kuo aš čia nepatenkinta? Gydytojų fanatizmu, farmacininkų “entuziazmu” ir pijarščikų parsidavėliškumu. Kai jie sueina į krūvą, jie visi praturtėja. O mes? O mes visi šiek tiek nuskurstame, nes prarandame dalį savo sveikatos, kurią jie, neva, saugo.

Išsaugokim sveiką protą

Ieva

paveiksliukas ir puikus straipsnis, demaskuojantis realų skiepų nuo kokliušo poreikį Dėkui, kolegos, už šventą pyktį

Buvau neblogoje paskaitoje apie atsakingą vartojimą. Aplinkosaugininkas Linas Vainius pateikė tokių susimąstyti verčiančių skaičiukų.

Ar žinojote, kad 20 proc. turtingiausių planetos gyventojų (į jų tarpą patenkame ir mes, kai įstojom į ES) suvartoja 76,6 proc. pasaulio išteklių?

Tuo tarpu, kai 20 proc. skurdžiausiai gyvenančių žmonių suvartoja vos 1,5 proc. pasaulio išteklių?

Esant tokiam nenormaliam vartojimui vienoje žemyno pusėje, šioje pusėje vis dažniau kyla klausimai, tai ką daryti? Akivaizdu, kad būtent vartojimas yra pasaulinio atšilimo priežastis. Kam dar tuo nesitiki, štai keletas argumentų. Dėl klimato kaitos:

• kyla vandenynų lygis
• tirpsta ledynai (o ten gėlo vandens atsargos)
• plečiasi dykumos
• trumpėja žiemos sezonai
• didėja klimato ir orų ekstremalumas
• vyksta globali aplinkos kaita
• energijos poreikiai šildymui žiemos metu mažėja, o vasarą vėsinimui didėja
• vis dažniau kyla miškų gaisrai (nuo savęs pridėčiau – audros, uraganai ir škvalai, kurie suniokoja miškus, taip pernai buvo ir Lietuvoje – iki šiol tvarkosi su uragano padariniais Lietuvos miškininkai)
• atsiranda vis daugiau kenkėjų žemės ūkyje (tą irgi mačiau savo akimis, teko bendrauti su Lietuvos miškininkais, tai didelė problema ir kova su jais – tai dar vienas iššūkis aplinkosaugai, nes juos sustabdo tik chemikalai)
• stiprėja jūros krantų erozija
• didėja senyvų žmonių susirgimai ir mirtingumas dėl karščio bangų sukeliamo šiluminio streso

Vardinti galima būtų ilgai. Pagrindinė to seminaro tema buvo – tai ką mes galime padaryti? Nevartoti negalim, nes ekonomikos visų šalių laikosi “ant vartojimo”. Buvo lyg ir rastas sprendimas – vartoti kokybiškai, renkantis mažiausiai teršiančius aplinką produktus. Apie tai prirašyta yra tikrai labai daug

Būkime atsakingo vartotojai

Ieva

paveiksliukas

Betvarkant savo popierius, radau vieną užrašą. Kažkur internete radau informaciją apie išsėtinę sklerozės ir mitybos ryšį. Vis kažkaip neprisiruošiau čia surašyti

Prof. Roy Swank iš Oregono Medicinos mokyklos, neurologas stengėsi įrodyti, kad dieta, kurioje yra mažai sočiųjų riebalų, sutrukdo IS procesą, sumažina atakų skaičių. Jis savo pacientus tokia dieta gydo nuo 1948 m.

• Sočiųjų riebalų mažiau kaip 10 g per dieną.
• Kasdien suvartoti polyunsaturated (čia gal polinesočiosios rūgštys?) oil 40-50 g (margarinas ir hidrintas aliejus netinka)
• Bent 1 arb. š. menkių kepenų aliejaus per dieną
• Gauti baltymų 0,8 g – vienam kilogramui svorio
• 3 ar daugiau kartų per savaitę valgyti šaltų vandenų žuvį (lašiša, skumbrė, silkė), kad organizme būtų daugiau Omega-3.

Šiaip dabar būtų sunku ginčytis su šio profesoriaus pastebėjimais. Žuvų taukai, žuvis – tai tikrai teigiamai savijautą veikiantys dalykai. Dėl tų blogųjų riebalų – tai čia, manau, bendro pobūdžio pastebėjimas. Jie nei vienam žmogui nėra geri – kam cholesterolis, kam nutukimas, o kam ir IS progresavimas…

Mano užrašuose yra tokie sakiniai: “Be nepakeičiamų riebalų rūgščių, mielino dangalas nesusidaro arba negali tinkamai funkcionuoti. Maisto alergija taip pat daro įtaką IS progresavimui – yra du alergenai – glitimas ir pienas.”

Pastaruoju metu stengiuosi stebėti savo savijautą išgėrus pieno. Man jį dar sunku išimti iš savo raciono, nes labai mėgstu kavą su pienu Tai išgėrus tokios kavos tikrai kažkaip lyg ir galva ima svaigti, sunkumas toks atsiranda, bet gal tai susiję su kava, kur išvaro iš organizmo skysčius? Šiaip, nespėliojant, būtų geriausia atsisakyti ir kavos (juolab, kad neseniai iš vieno sergančio IS išgirdau, kad jam nustojus gerti kavą, dingo tokie neaiškūs pykinimo epizodai), ir pieno

Ieva

paveiksliukas

Esu rašiusi apie savo eksperimentą geriant Activia jogurtus. Neseniai turėjau progą išbandyti naujus Danone jogurtus. Nusprendžiau, kad savo pojūčiais aš jau pakankamai pasidalinau Begeriant jogurtus man iškilo keletas klausimų, susijusius tiek su naujuoju jogurtu, tiek bendrai apie pačią įmonę. Smagu, kad įmonės atstovai mielai sutiko į juos atsakyti. Manau, kad jogurtų gėrėjams ir valgytojams tai gali būti įdomu.

Į klausimus atsako Renata Grikšelytė – Dantė, „Danone“ ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims

 Kokia naujo produkto sudėtis? Jeigu galima, norėtųsi gerokai išsamiau nei reklaminiuose skelbimuose – koks tai pienas, kokios dar kitos medžiagos įeina, koks procentas yra malpigijos?

 Dabar Lietuvoje yra dviejų rūšių “Actimel“. Naujasis „Actimel Powerfruit“ nuo įprasto „Actimel“ skiriasi tuo, kad yra praturtintas malpigijos sultimis. Naujasis produktas į Lietuvą atkeliavo rugsėjo pradžioje.

„Actimel Powerfruit“ sudėtis:

• iš dalies nugriebtas pienas,
• perdirbtas nugriebtas pienas,
• cukrus,
• vaisių ir uogų sulčių koncentratai – skirtingiems skoniams skirtingi,
• dekstrozė (cukraus rūšis),
• modifikuotas tapijokos krakmolas,
• kvėpiklis,
• rūgštikliai (natrio citratas, citrinų rūgštis),
• gyvosios jogurto bakterijos ir Lactobacillus Casei DN 114 001,
• vitaminai (B6, D – vienam buteliuke 15 % paros normos).

 Kiekviename buteliuke yra 1,5 % skystojo malpigijos sulčių koncentrato. Malpigija yra tikras natūralaus vitamino C užtaisas. Išgėrus buteliuką „Actimel Powerfruit“ gauname beveik trečdalį vitamino C paros dozės (30 proc.).

 Kaip atrodo jogurto gaminimo procesas? ir kur jis gaminamas? Kokioj šaly melžiamos karvės Actimel jogurtui?

 „Actimel“ gamybos procesas skiriasi nuo įprasto jogurto gamybos. Kadangi jis fermentuojamas ne tik įprastomis jogurto bakterijomis, bet ir specialiomis probiotinėmis bakterijomis Lactobacillus Casei DN 114 001, gamybos procesas vietoj jogurtui įprastų 4-6 valandų trunka kelias dienas.

„Actimel“ dėl sudėtingos technologijos yra gaminamas ne visose „Danone“ gamyklose. Lietuvą šis jogurto gėrimas dažniausiai pasiekia iš Lenkijos, kurioje veikia arčiausiai mūsų šalies esanti „Actimel“ gamykla.

 Noriu klausti apie pakuotės dydį, kuris daugeliui kliūna. Kodėl buteliukai tokie maži? Ir gal tuomet įmonė rūpinasi jų perdirbimu ar gamina pakuotes iš perdirbto plastiko? o gal galvoja daryti kada nors didesnę pakuotę?

 Kol kas rinkoje nėra poreikio didesniems „Actimel“ buteliukams. Būtent šiam produktui esamas kiekis yra optimalus, ypač turint omenyje, kad dažni „Actimel“ vartotojai yra vaikai. Jeigu rinkoje atsirastų poreikis didesniems „Actimel“ buteliukams, svarstytume tokią galimybę.

Šiuo metu visose „Danone“ Grupei priklausančiose bendrovėse skirtingose šalyse diegiamos technologijos ir procesai, padedantys sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį, vandens suvartojimą gamybos procese, bandomos naujos „žaliosios“ pakuotės – pagamintos iš cukranendrių ir natūraliai suyrančios.

Naujovių bus ir Lietuvoje – apie jas pranešime, kai tik galėsime.

 Prisistatote kaip funkcinis maistas, tačiau tai jau mažiau vartotoją dominantis dalykas, dabar visi kalba apie produkto švarumą, “ekologiškumą”, darnumą su aplinka ir pan. Ar šitie dalykai rūpi Danone? Ar planuojama sertfikuoti savo produktą, net yra lietuviški ekologiški pieno produktai su sertifikatais, kodėl Danone – stambesnė įmonė – nesertifikuoja savo produkcijos?

 Lietuvoje ir pasaulyje kaip tik vis labiau populiarėja funkcinis maistas – tai yra maistas, praturtingas geromis, sveikatai naudingomis maistinėmis medžiagomis. Manau, kad jo era Lietuvoje dar tik ateina, ypač atsižvelgiant į pasaulines tendencijas. Vartotojai skirtingose šalyse vis labiau domisi funkciniu maistu, sveikatinimo nauda, maistas imamas suvokti kaip priemonė būti sveiku ir išlaikyti gerą sveikatą kuo ilgiau.

Tai, jog lietuviai irgi supranta maisto svarbą sveikatai, parodė ir „Actimel“ iniciatyva TNS atliktas tyrimas. Jo duomenimis, 75,2 proc. Lietuvos gyventojų imunitetą stiprina sveikesniu maistu. Daugiau nei 16 proc. mano, kad nusilpus imunitetui vienas iš būdų padėti savo organizmui yra maistas su sveikatinančiais ingredientais. Taip pat rinkdamiesi pieno produktus, vartotojai atkreipia dėmesį į šiuos veiksnius: 96 proc., kad produktas būtų natūralus, 95 proc. kad produktas būtų sveikas, 90 proc. kad palaikytų virškinimo sistemą, 89 proc. stiprintų imunitetą.

Kita vertus, svarbūs ir Jūsų kiti minimi veiksniai – gamybos proceso darna su aplinka, gamtos išteklių tausojimas. „Danone“ tam taip pat skiria daug dėmesio ir pastangų. Keletas tai iliustruojančių skaičių:

-          Jau 1996 m. „Danone“ pasirašė Chartiją, kurioje buvo numatyta, kad įmonė sieks sumažinti anglies dvideginio išmetimą, vandens ir energijos suvartojimą.

-          2001 m. „Danone“ gamyklos įsipareigojo iki 2010 m. 20% sumažinti energijos suvartojimą, 30% – vandens suvartojimą, 10% – pakuočių svorį. Iki 2008 m. dauguma tikslų buvo pasiekti. Pvz., „Actimel“ buteliuko svoris nuo jo atsiradimo iki dabar sumažėjo perpus.

-          2009 m. numatyta iki 2012 m. sumažinti anglies dvideginio išmetimą 30 proc. visame gamybos ir distribucijos procese. Tam, kad pasiekti rezultatai būtų ilgalaikiai, bendradarbiaujama ir su žaliavų tiekėjais, nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, kitais partneriais bei tiekėjais.

 Įgyvendindama „žaliąsias“ iniciatyvas „Danone“ bendradarbiauja su tokiais partneriais kaip ADEME (Prancūzijos aplinkosaugos ir energetikos valdymo agentūra), Carbon Trust (ne pelno siekianti organizacija, padedanti verslo įmonėms įsidiegti anglies dvideginio emisiją mažinančias priemones), IUCN (International Union for Conservation of Nature, organizacija, kurios tikslas išsaugoti biologinę įvairovę), RAMSAR Convention on Wetlands (tarptautinė sutartis pagrindu veikianti organizacija, kurios tikslas išsaugoti pelkes), INRA (Prancūzijos nacionalinės žemės ūkio tyrimų institutas) ir kt.

 Ar įmonė turi savo socialinės atsakomybės veiklos sritis?

 „Danone“ pasaulyje skiria daug dėmesio socialinės atsakomybės projektams.

Esminės sritys:

-          SVEIKATA: „Danone“ misija yra siekti, kad maistas padėtų būti sveikiems kuo daugiau žmonių. Todėl investuojama į mokslinius tyrimus, kaip biologiškai aktyvūs elementai, gerosios bakterijos veikia žmogaus virškinimo, imuninę sistemas. Taip pat nuolat tobulinamos ir mitybiniams poreikiams pritaikomos maisto produktų formulės – mažinama cukraus, riebalų, pvz., nuo 2007 m. iki šių metų „Danonki“ cukraus sumažinta 18%, „Activia“ jogurte – 7-10 %, “Actimel” geriamajame jogurte – 20-25% priklausomai nuo skonio.

-          GAMTA: mažinamas vandens ir energijos išteklių naudojimas, anglies dvideginio emisija, taip pat ploninamos plastiko pakuotės, bandomos naujos „žaliosios“ technologijos. Kartu investuojama į bioįvairovės išsaugojimą, atsakingą ūkininkavimą.

-          ŽMONĖS: atsakomybė prieš savo darbuotojus, investuojant į jų mokymus, skatinant saugumą darbe.

 Lietuvoje taip pat planuojama nuo kitų metų įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvas sveikos mitybos srityje. Kai darbai bus baigti, šia informacija būtinai pasidalinsime.

 Ar internete yra tinklalapių apie Actimel lietuvių kalba? Ar planuojate ateityje kokį nors internetinį projektą, kuriame būtų surašyta informacija apie produktus, jų sudėtį, apie pakuotes, tyrimai, informacija apie įmonę, jos socialinę atsakomybę ir pan.? Kur šiuo metu apie tai galima būtų gauti daugiau informacijos?

 Lietuvoje veikia www.actimel.lt tinklalapis – jame galima rasti pagrindinę informaciją apie produktą. „Danone“ tinklalapis taip pat šiuo metu kuriamas. Jame bus pateikiama ne tik informacija apie produktus, tačiau ir apie pačią bendrovę Baltijos šalyse, vykdomus projektus, socialinės atsakomybės programas.

Paveiksliukas

Penkta diena kaip aš nevartoju. O taip norisi. Matau jį kitų žmonių rankose, užuodžiu kvapą, prisimenu skonį ir tą palaimingą jausmą…

Penkta diena kaip aš nevartoju cukraus. Turiu siaubingą priklausomybę! Jaučiu realias “lomkes”. Šimtą kartą per dienų nusprendžiu nutraukti savo kančias ir eiti nusipirkti kokį šokoladuką, zefyrų pakelį ar mažą, vieną vienintelį saldainiuką… Man to taip reikia!.. Man priklausomybė.

Ir nei kiek nepadeda tie vaisiai, nei obuoliai, nei kriaušės, net vynuogės ir datulės. Taip, saldu, bet man reikia to cukraus saldumo. Kai po šokolado plytkės organizmas išprotėja, skiriasi ten visokie insulinai, kepenys dirba pilnu pajėgumu, organizmas stengiasi apsaugoti save nuo tos cukraus atakos, o smegenys euforijoj… Protas sako, kad reikėtų liautis kankinti organizmą, tačiau kita – apsalusi smegenų dalis atmeta bet kokius argumentus. 

Tai pati tikriausia priklausomybė. Ir prisipažinsiu – negarantuoju, kad aš atsilaikysiu…

Ieva

foto

Šiandien gavau pranešimą spaudai apie vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Kažkada esu dariusi TV reportažą šia tema ir rašiau straipsnių, manau, kad tai labai svarbi tema daugeliui. Vyresnio amžiaus žmonių sveikata – tai krūva receptų ir šiek tiek abejingas gydytojas, nes “ką čia padarysi… senatvė yra senatvė”. Gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad kartais senatvėje žmogus gali būti toks sveikas, pozityviai nusiteikęs ir kupinas gyvenimo džiaugsmo, kad dažnas jaunuolis gali tik pavydėti. 

Perspausdinu pranešimą spaudai.  

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu ir net trečdalis jų dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Šiandien, prasidedant akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – minėjimo savaitei, šia liga sergančių pacientų draugija įspėja, kad prasto regėjimo nereikėtų priskirti senėjimo padariniams, nes tai gali būti klastingos ligos požymiai.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma (83,8 proc.) vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje skundžiasi prastu regėjimu. Apklausiami gyventojai skundėsi ne tik konkrečiomis akių ligomis, bet ir rimtais simptomais: mirgančiu ar judančiu vaizdu, prieš akis matomomis dėmėmis, šešėliais, besiliejančiu vaizdu, kreivomis linijomis ir pan.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakodama apie vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškiančią AGDD teigia, kad sunerimti reikėtų tuomet, kai vaizdai tampa netaisyklingi, linijos iškraipytos. AGDD taip pat pasireiškia matoma pilka ar juoda dėmė prieš akis, skaitant – „šokinėjančiomis“ raidėmis. „AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas“, – teigia gytytoja oftalmologė.

Pasak AGDD pacientų draugijos vadovės Dalios Marijos Žižliauskienės, Lietuvoje gyventojai apie AGDD, kuri tampa dažniausia aklumo priežastimi, nėra girdėję. „Lietuvoje diagnozuotų AGDD atvejų yra keliasdešimt tūkstančių, tačiau koks realus ligos paplitimo mastas nėra žinoma, kadangi žmonės AGDD simptomus priskiria senatvės procesui ir į gydytojus nesikreipia“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Sudėtinga apsipirkti, nesaugu lipti laiptais

Net trečdalis (34,8 proc.) respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo yra patekę į sveikatai pavojingą situaciją. Pati su AGDD kovojanti pacientų draugijos vadovė pasakoja, kad dažniausias traumų pavojus – kai nepastebima kliūtis, už kurios užkliūnama bei parvirstama. „Sergantiesiems AGDD sudėtinga lipti laiptais žemyn, nes į juos žiūrint jų tiesiog nesimato arba jie matomi iškreiptai. Einant per gatvę sudėtinga tiksliai įvertinti, kokiu atstumu yra nutolę automobiliai. Be to, pavojus gresia vartojantiems vaistus pacientams, kadangi įžiūrėti tablečių pavadinimą sudėtinga“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

Tyrimas atskleidė, kad prastai matantieji kasdien susiduria su neįveikiamais uždaviniais. Net 86 proc. prastai matančiųjų teigė, kad jiems parduotuvėje sudėtinga įžiūrėti kainas, nemaža dalis respondentų teigė, kad dėl prastesnio regėjimo jiems sudėtinga išsirinkti tinkamas prekes (76 proc.), skaityti (75 proc.), rašyti (64 proc.), įsisiūti sagą (44 proc.), saugiai įlipti į viešąjį transportą (25 proc.), tvarkyti namus (12 proc.), saugiai gaminti maistą (11 proc.), nusikirpti nagus (9 proc). 11,5 proc. respondentų teigė, kad dėl prasto regėjimo jiems sudėtinga orientuotis aplinkoje.

„Susirgus AGDD gyvenimo kokybė ženkliai pablogėja, nes tam tikrose situacijose tampi bejėgis ir esi priklausomas nuo kitų, pavyzdžiui, nežinai į kurį autobusą įlipti, kol kas nors neatsako į klausimą, kokio maršruto autobusas atvažiavo. Todėl labai svarbu profilaktiškai tikrintis akis, kad AGDD būtų laiku diagnozuota ir dar būtų galimybė sustabdyti ženklų regėjimo pablogėjimą ar net jo netekimą“, – teigia D. M. Žižliauskienė.

D. M. Žižliauskienė pasakoja, kad AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, o tai reiškia, kad nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. „Labai apmaudu, kad tiems žmonėms, kurie kreipiasi medicininės pagalbos, vietoj to, kad būtų stabdomas ligos progresavimas, tenka laukti milžiniškose eilėse, kol jie gauna reikiamą pagalbą“, – dėl gydytojų perkrovimo darbu apgailestauja pacientų draugiją įkūrusi D. M. Žižliauskienė.

Pasak dr. J. Balčiūnienės praėjusių metų pabaigoje buvo atliktas sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybės tyrimas. Jis atskleidė, kad AGDD yra tokia pati sekinanti liga, kaip ir kitos lėtinės negalią sukeliančios ligos, pvz., artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir AIDS. O sveikatos būklės įvertinimas buvo panašus kaip ir sergant krūties vėžiu, sėklidžių vėžiu, cukriniu diabetu, AIDS, ištikus insultui, miokardo infarktui, sergant osteoartritu, opiniu kolitu ar dializėmis gydoma inkstų liga. Gydytoja oftalmologė pasakoja, kad siekiant išvengti AGDD, būtina propaguoti sveiką gyvenseną (mitybos rėžimo priežiūra, rūkymo atsisakymas).

Reprezentatyvi gyventojų telefoninė apklausa atlikta š. m. rugsėjo 13-19 d. Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ apklausoje dalyvavo 507 vyresnio nei 60 metų amžiaus respondentai iš visos Lietuvos.

AGDD simptomai:

• Pablogėjęs centrinis matymas.
• Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
• Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
• Spalvinio matymo sutrikimai.
• Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43-54 metų amžiaus grupėje – 8%, o 75 ir vyresnių – 30%.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką. 

Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.

Tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 40 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 1,6 iki 3 tūkstančių. Apie 80 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji nėra pagydoma. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių. Būtent tie pacientai, kuriems nustatoma šios formos slaptoji neovaskuliarizacija, vieninteliai negauna jokio tinkamo gydymo ir yra pasmerkti regėjimo netekimui.

Rugsėjo 21 d. kasmet prasideda AGDD savaitė, kurios metu visame pasaulyje stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į šią klastingą akių ligą.

Daugiau informacijos teirautis:

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos pacientų draugijos vadovė Dalia Marija Žižliauskienė, tel. (8 5) 245 0123, 8611 11391.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės akių ligų klinikos oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė, tel. 8698 36472.

Esu paprastas vartotojas, valgytojas ir šiek tiek žaliau besistengiantis gyventi žmogus. Man labai nesmagu stebėti procesus, kurie šiuo metu vyksta mūsų visuomenėje. Lietuva “sužaliavo”, visi susidomėjo ekologija, vartoja viską  kaip ir anksčiau tik ekologiška ir vis labiau nuvertina tą žodį. Europos Sąjunga skiria milijonus, kad įtikintų mus, jog reikia gyventi labiau tausojant aplinką. Tautiečiai iš pradžių išsišiepę pasiėmė milijonus, o paskui ėmė galvoti, kam čia jie buvo skirti ir kaip tuos pinigus atidirbti. Nuo rudens televizijos ekranuose pamatysime ne vieną tokią “ekologišką” laidą, kurios rengėjai nesuvokia pagrindinių dalykų, tačiau jau spėjo tapti aršūs ekologistai.

Dar viena sritis, su kuria neseniai susidūrau akis į akį – tai labai jau nedarnūs darbuotojų santykiai veiklos srityse, kurios save vadina ekologiškomis. Trečioms pasaulio šalims yra sukurtas Fair Trade ženkliukas, tokia produkcija byloja, kad jos pagaminimo metu nebuvo išnaudojami žmonės, nedirbo vaikai, kad žmonės gavo atlygį už savo darbą. Žengiama dar toliau – šis ženkliukas byloja ir apie darnius gamybos būdus.

Fair trade ženkliuko Europos valstybių ekologiniai segmentai neturi, o manau, kad labai reikėtų.  Vaikščiojau ir džiaugiausi ekologiškais masažas – na, žinot, masažas su natūraliais aliejais, natūrali, ekologiška kosmetika. Džiaugiausi ta vieta, kol vieną kartą nepradėjau kalbėtis su darbuotoja. Toje įstaigoje vyksta mini vergovė kelių žmonių atžvilgiu – dirbama kas antrą dieną, darbuotojų daugiau nepriima, nors darbo krūvis didinamas. Jeigu viena masažuotoja suserga, kitai tenka dirbti kasdien ir be išeiginių. Darbuotojai išsišnekėjus, supratau, kad ji nelabai suvokia ekologiškos kosmetikos privalumų prieš cheminę…

Tai, aišku, tų žmonių rūpestis – jie turėtų užginti savo teises, juk ne Afrikoje gyvename. Tačiau man labiau norisi apeliuoti į vadovų sąžinę – juk jie kalba apie žmogaus ir aplinkos darną, reklamuoja savo įstaigą kaip žalią. Tai kodėl nebūna žali iki galo? Kodėl nedirba, neužmezga kontakto su savo darbuotojais, kodėl nesirūpina jų gerove?

Jau seniai reikia kelti ne vien tik žmogaus ir aplinkos santykio klausimą, tačiau ir žmogaus- žmogaus. Jeigu pastarąjame yra kažkokios problemos, jos ims atsispindėti ir santykyje su aplinka. Aš į tų ekologiškų masažų saloną daugiau neisiu – man nesinori prisidėti prie tų žmonių išnaudojimo ir, bendrai, salono vadovai nesąžiningai elgiasi savo klientų atžvilgiu vieną deklaruodami, o visai kitaip elgdamiesi. Akivaizdu, kad to salono darbuotojos ekologiškomis vartotojomis irgi netaps, gal net priešingai. Štai pasekmės.

Sugalvokite ir jus du pavyzdžius, kaip jūsų prasti santykiai su kitais žmonėmis atsispindi jūsų aplinkoje.

Ieva

ženkliukas 

Nemažai rašiau apie ŽIV infekuotus ir priklausomus nuo narkotikų asmenis. Sulaukiau visokių komentarų, kurių bendras fonas būtų toks: “mes čia teisingi ir normalūs žmonės, o tu čia pasakoji apie kažkokias visuomenės atmatas”. Sakyčiau, visai į tą temą nutikimas – savaitgaly po krepšinio varžybų stebėjimo lauko kavinėje, prabudau su peršalimo simptomais. Dar prieš kurį laiką griebčiau kokį vaistą “nuo temperatūros” ir nesikankinčiau visokiomis arbatėmis, medumi ir panašiais dalykais. Dabar esu labiau išprususi ir vaistų be rimtesnės priežasties nevartoju Taigi, guliu lovoj, geriu arbatas ir skaitau vieno vaisto, kurį radau savo vaistinėlėje sudėtį:

Paracetamolis, kodeinas, kofeinas.

Dėl kofeino – tai čia iš viso nesuprantu, kam jis reikalingas. O štai apie kodeiną norėčiau pakalbėti. Tai opioidų grupės preparatas. Tie patys “teisingųjų” smerkiami narkomanai jį vartoja, kad kaifą pajustų.

Kiti dar garsiai rėkia, kad opioidų nereikia skirti net mirtiniems ligoniams skausmams malšinti, nes tai narkotikai. O man norisi paklausti – kai tiek daug diskutuojama apie opioidus, kodėl kelis litus kainuojančiame, be recepto parduodamame vaiste yra (gal visai nedidelė, bet yra) dozė narkotiko?

Parašyta, kad šitas vaistas tinka peršalimo ir gripo simptomams lengvinti. Kokį mechanizmą jis užsuka organizme, kad simptomai lengvėja? Ne dingsta, o tik lengvėja.

Tyčia nerašau to vaisto pavadinimo, nes, mano supratimu, reklamuočiau narkotikus. Aš sugebėjau išsaugoti blaivų protą ir to vaisto negerti. Savijauta kuo puikiausiai pagerėjo po kelių dienų gydymosi ne medikamentinėmis priemonėmis.

Ar tai ne priežastis narkomanų smerkikams sąžiningiau peržiūrėti savo vaistų vartojimo įpročius? Ir paklausti farmacininkų ir savęs – tai kas iš mūsų yra “teisingas”?

Ieva

tabletės

Šian gavau įdomios informacijos iš vienos pijaro agentūros apie acerolą. Kadangi dar sulaukiau telefoninio skambučio, įnešančio šiokio tokio aiškumo, koreguoju tekstą. Acerola, nors daugeliui sveikai gyvenančių jau seniai pažįstama uoga, vis dėlto didesnei daliai visuomenės – nauja egzotika.

Asmeniškai man teko matyti ne vieną straipsnį apie acerolą, gal net varčiau ir kokią rusišką knygą. Taip jau yra, kad visi geri dalykai, naudingi sveikatai, pradedami vartoti labai siaurose visuomenės bendruomenėse – tuose, kur žmonės gyvena sveikai. Vėliau, kai mažiau besidomintys pamato, kad tie “vegetarai” kažkokį ten paslaptingą vaisių/augalą/daržovę valgo ir gerai jaučiasi, tada prasideda masiškesnis vartojimas

Štai ką apie acerolą rašoma pranešime spaudai:

Malpigija – tokį keistą pavadinimą turi į vyšnią panašus vaisius, dar vadinamas Acerola, kuriame vitamino C – bent 20 kartų daugiau nei citrinoje.

Iš Pietų Amerikos kilusi malpigija dėl savo savybių neretai priskiriama „supervaisių“ kategorijai. Ne tik dėl to, kad tai vienas didžiausių vitamino C užtaisų. Šis vaisius turi daug antioksidantų, vitamino A, skaidulų, taigi yra naudingas ne tik imunitetui, bet ir teigiamai veikia virškinimo, raumenų bei kraujotakos sistemas, gerina odos būklę ir regėjimą.

Keisčiausia, kad šie vaisiai, nepaisant didelės vitamino C koncentracijos – saldūs!

O čia dar puiki lentelė, iš kurios matyti, kaip pasiskirto vitaminas C įvairiuose vaisiuose ir prieskoniuose. Acerola nuplėšė karūnėlę nuo citrinos

Labai palaikau įvairius produktus, kurie gerus ir sveikatai naudingus dalykus priartina prie žmogaus suvokimo. Kartais sveikuoliai tikrai suglumina, kai pasako “nueikit į mišką, po lietaus, pasirinkit beržynėliuose mėlynų uogų, su baltais dryželiais neimkit. Paskui jas tris mėnesius džiovinkit. Tada sumalkit, kas rytą užpilkit verdančiu vandeniu ir prieš valgį po tris šaukštus išgerkit”. Nu klausykit!..

Reikia prisiminti visus gerus, seniai pamirštus dalykus, tačiau pabandykime jiems suteikti kažkokią modernesnę formą. Žinoma, neprasižengiant su ekologijos reikalavimais  

Kaip supratau iš pokalbio su ryšių su visuomene specialiste, artimiausiu metu turėsime kažkokį modernų acerolos variantą. Mane tai labai džiugina, nekantriai laukiu

Ieva