Featured Posts

Kokia būčiau be ligų ir be vaistų? Skaitau paciento ir gydytojos parašytą knygą apie hepatitą C. Pacientas pasakoja, kaip jis jautėsi vartodamas gydymui taikomą dviejų vaistų derinį - interferoną ir ribaviriną. Pas mus šį...

Readmore

Užsiauginti sau gydytoją Esu pakviesta į vieną konferenciją - diskusiją apie gydytojus. Ir susimąsčiau, ką gi aš galiu pasakyti apie gydytojus. Kaip žurnalistė ir kaip pacientė. Kaip žurnalistei man jų gaila. Dažnai...

Readmore

Miestiečių „tikėjimai“, baimės ir „visuotinės... Praeitą savaitę įgyvendinau vasarą gimusį sumanymą – atvežti į Lietuvą pagal mokslininko B. Bolotovo metodą dirbančius du gydytojus Jurijų Šulgą ir Dmitrijų Naumovą. Apkeliavome didžiausius...

Readmore

Ar nuo visko išgelbės atšvaitai?   Jau keletą metų iš eilės, kartu su persukamu laikrodžiu, prasideda panika dėl atšvaitų. Visi raginami juos nešioti ant rankinių, rūbų, vaikus jau antri metai atšvaitais „tapetuoja“...

Readmore

Skaitom, rašom, gyvenam Prisiminiau knygos "Kerėpla" autorę ir pagalvojau, o kaip ji gyvena? Tai vienintelė lietuvių kalba išleista knyga, kurią parašė sergančioji išsėtine skleroze. Ji vaizdžiai ir išsamiai...

Readmore

Ievosnuomone Rss

Miestiečių „tikėjimai“, baimės ir „visuotinės tiesos“

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 17-11-2014

0

Praeitą savaitę įgyvendinau vasarą gimusį sumanymą – atvežti į Lietuvą pagal mokslininko B. Bolotovo metodą dirbančius du gydytojus Jurijų Šulgą ir Dmitrijų Naumovą. Apkeliavome didžiausius šalies miestus. Prikaupiau daug įspūdžių, buvo daug pokalbių, žmonių, diskusijų, svarstymų, emocijų.

Per tą savaitę vis negalėjau atsistebėti kai kuriais į paskaitas atėjusiais žmonėmis. Ukrainos gydytojai iš esmės apvertė aukštyn kojomis įprastą įsivaizdavimą apie mitybos principus. Tai jau buvo pirmas ir bene didžiausias išbandymas susirinkusiems – kaip išlikti nekategoriškais, kaip atverti savo širdis naujoms žinioms. Visada lengviau būti avinu ir sustoti prie naujų vartų negu drąsiai pro juos eiti?

Koldūnų iššūkis

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 22-07-2013

0

Viena pažįstama prieš kelias savaites pasiūlė sudalyvauti “Koldūnų iššūkyje” – išmėginti naujuosius Viči koldūnus iš plonos tešlos ir parašyti, ką apie juos galvoju. Išragavau tris pakuotes, dar susirašinėjau su Vičiūnų grupės darbuotoja, kuriai pateikiau keletą klausimų ir po visko štai jums tekstukas.

Dar prieš pasiūlymą dalyvauti iššūkyje, parduotuvėje radau šiuos koldūnus ir jau keletą jų rūšių išmėginau. Koldūnai, iš esmės, produktas, kurį prof. Stukas vadina “paruoštu maistu”. Jo pridėtinė vertė abejotina, nes ne šiandien pagaminta, ne jūsų pačių rankomis, ne švieži ten viduj ingredientai ir t.t. Tačiau būkime realistai, daugelis tuos koldūnus valgo išsišiepę. Neseniai teko lankytis lietuvių vasaros mekoje Šventojoje, užsukus į vietinę parduotuvę nustebino sovietmetį menančios eilės ir asortimentas – daugybė šaldiklių, o jose daugybė koldūnų. Kai tiek daug  pinigų išleidi gyvenamojo ploto nuomai prie jūros, belieka valgyti dešreles ir koldūnus :) Greitai pagaminama ir kai kurių skonis visai nieko.

Tai štai Viči koldūnai iš plonos tešlos man patiko dėl skonio. Paskui dar labai patiko, kad pasigamina sekundės greičiu. Ir nesvarbu, kepi, verdi ar šildai mikrobanginėje (šio būdo neišbandžiau, nedaug tų koldūnų davė, nesinorėjo kažkaip eksperimentuoti). Pagalvojau, kad visame tame koldūnų pasaulyje atsirado kažkas skanesnio, padoresnio ir gal mažesnis blogis maistine prasme. Dar tiesa, yra tokie koldūnai su ekologiškos mėsos ir bulvių įdarais – tie irgi geri.

Tendencija gerinti koldūnus man patinka, nes pagaliau ir šioje srityje atsirado konkurencija dėl vartotojo. Kad būtų skanu, kad būtų geri produktai, gera sudėtis. Kalbant apie sudėtį. Vičiūnų darbuotoja maloniai pasidomėjo, kaip man jų koldūnai. Atsakiau, kad labai man patiko, tik va norisi man pasikalbėti apie jų sudėtį. Aš dar nuo žurnalo “Green’as” laikų esu pretenzinga maisto sudėčiai ir turiu jau susiformavusį įprotį žinoti. Aš noriu žinoti, ką aš valgau. Turiu tokią teisę. Taip pat turiu teisę su tuo žinojimu elgtis kaip noriu – valgyti tą produktą ar nevalgyti.

Kai užklausiau apie druską ir cukrų, visokius ten maisto priedus, gavau tokį atsakymą:

 

“Man  keista, is kur tie klausimai apie druska, cukru ir pan. kyla, nes tokia informacija mes deklaruojame ant pakuociu. Yra nurodytas druskos kiekis 100 g ir kita informacija apie maistinguma. Teslos ingredientai taip pat isvardinti.”

Gerai. Imu padidinimo stiklą ir skaitau pakuotę (pirmą kartą kol viriau koldūnus, tikrai nepamačiau tokios informacijos). Valgiau koldūnus su aštriomis daržovėmis. Ten, žodžiu, 36.9 proc. yra įdaras, o likę – tešla. Yra palmių aliejaus (ir gerai, ir blogai. Orangutangų mama tai grūmoja, mitybos specialistai labiau vertintų alyvuogių aliejų). Tešloje yra gluteno ir druskos, prieskonių mišinyje irgi yra druskos. 100 g yra 0.7 g druskos. Kadangi pakuotėje yra 400 g, tai druskos viename maišelyje gaunasi 2,8 g.

Ko aš čia dėl tos druskos? Nes man subjektyviai koldūnai su vištiena ir sūriu buvo labai sūrūs. Ir todėl, kad lietuviai valgo per daug druskos. Todėl, kad paskui turi per didelius kraujospūdžius ir miršta nuo infarkto ir insulto. Kai nutinka tokia bėda, visi laksto už galvų susiėmę, kaltina save ir kitus. Žmogaus jau nesusigrąžinsi… Belieka tik pažiūrėti atidžiau į savo mitybą. O druska yra pirmas normalaus kraujospūdžio priešas. Ir aš manau, kad informacija apie druską mūsų šaliai skirtose pakuotėse turėtų būti rašoma žymiai didesnėmis raidėmis. Ir tos druskos reikėtų dėti mažiau. Kam tiek sūdyti?

Dabar vienoje pakuotėje yra daugiau nei pusė dienos normos. O jei žmogus tuos koldūnus valgys pietums ir vakarienei, ryte dar pasišildys mikrobangėje dešrelių, kur irgi druskos netaupo? Jau visas dienos normas viršytas druskos kiekis bus. Aišku, gamintojai gali sakyti – ne mūsų misija čia sveikos mitybos puoselėjimu užsiiminėti, tegul žmonės patys būna sąmoningesni. Tai štai dėl to, prašom, padaryti didesnį užrašą apie druskos kiekį. O valgytojams siūlau – jei valgot Viči koldūnus, tai apsiribokite viena pakuote per dieną.

Tam pačiam pajūryje šiemet man teko vienoje Juodkrantės kavinėje valgyti sultinį su koldūnais. Nieko bjauresnio negu tie koldūnai neteko ragauti. Kramčiau ir mąsčiau, kad jei viešojo maitinimo įstaigos pradėtų tiekti Viči koldūnus su ta plona tešla, žmonių neatsigintų. Ir patiems gerai būtų, nes labai greitai pasigamina. Ir kaip rašė Vičiūnų atstovė, jų koldūnai “tai kokybiškų ingredientų puokštė, kurią “suriša” plonytė tešla”. Marketingas įtikins kuo nori :)

Vasara – keistas metas, kai viename žmoguje taip puikiai dera noras gyventi sveikiau ir pastangos save pribaigti maitinantis šašlykais bei maukiant alkoholį.  Kai kils noras pagyventi sveikiau – palepinkite save uogomis ar kokią morką sugraužkite :)

Ieva

foto iš čia

Protingas lieknėjimas. Ar toks būna?

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 16-05-2013

1

Manau, per greitai atėjusi vasara sukėlė tam tikros rūšies paniką – reikia gi liekniau atrodyti! Jau gal penkiolika kartų buvo apėmusi tokia nuotaika. “Viskas, dabar jau tikrai lieknėju”. Tikriausiai, kiekvienais metais nepasitenkinimas savo išvaizda darosi vis stipresnis :)Per tiek metų buvo galima pasisemti žinių apie mitybą, įgyti gyvenimiškos išminties, sukurti stiprų poreikį sportuoti ir, galiausiai, šiemet lieknėti protingai. Kaip suaugęs žmogus.

Mitybos klausimas

Tai pirmas dalykas, į kurį atsigręžiama, kai nusprendžiama mesti svorį. Su visu tuo anksčiau paminėtu bagažu žinių aš irgi nusprendžiau, kad problemos šaknys slypi mityboje. Turiu žingsniamatį ir aiškiai matau, kiek nueinu per dieną. Jis pakankamai protingas, dar parašo, kiek tai yra prarastų kalorijų ir svorio gramų.

Jei tikėti žingsniamačiu, per savaitę netenku apie 100-120 g svorio, per mėnesį gaunasi geras puskilogramis. Turėčiau užtikrintai matyti lieknėjimą. O ką jau kalbėti apie mano širdies kraujagyslių sistemą, kuri man už tuos kasdien nueitus 10 000 žingsnių yra be galo dėkinga…

Bėda, kad žingsniamatis neįvertina, jog vakarais aš nusprendžiu, jog gerai pavaikščiojau ir turiu teisę suvalgyti kažko daugiau ir skaniau. Greičiausiai, kompensuoju prarastas kalorijas ir dar užvalgau kelis šimtus viršaus :)

Todėl visai logiška, kad reikia mityboje įvesti kažkokią cenzūrą – žaidžiu su valia jau kokią savaitę. Nesu sau griežta, priešingai, suprantančiai atlaidi. Tai, matyt, tas suaugusio žmogaus protingas požiūris :)

Nors turiu pasakyti, kad su maistu eksperimentuoti yra lengviausia. Yra dabar visokių vegetariškų kavinių, spaudoje pilna visokių receptų skanių ir neriebių patiekalų. Tik norėk užsiimti. Tai irgi proto požymis – misti penkias dienas grikių košėmis visiškai absurdiška, nes svoris po to sėkmingai grįžta. Tai kam vargti?

Sporto klausimas

Čia yra sudėtingiausia. Pasiūla begalinė – nemokamos mankštos dabar vyksta ant kiekvieno kampo (Sveiko miesto sekmadieninės mankštos, GSK ir IMPULS akcija), jogos studija radau prie pat namų – minutė kelio, per teliką vėl rodo mankštų kanalą (Medica TV), galiu įsirašinėti ir sportuoti su teliku, šalia esančiame Vilniaus neįgaliųjų dienos centre yra puiki salytė, kineziterapeutas – eik, sportuok!

Bet ne, neprisiverčiu arba prisiverčiu kojas pakilnoti ryte. Jeigu būna nelabai karšta, savaitgaliais ryte su teliku sportuoju. Bet kol kas jokių konkrečių žingsnių, kad sportuoti nuosekliai, kelis ten kartus per savaitę – nea…

Kažkokios čia gilesnės problemos arba gilesnės problemos sprendimo priežastys. Vis prisimenu Saulių Urboną. Juk žmogus irgi startavo kaip mankštų specialistas, sukūrė ir pasiūlė paaačią paprasčiausią mankštą, bet nesisekė jam pritraukti žmonių. Kažkiek iš pradžių atėjo, domėjosi jo mokymais kaip naujove, bet paskui, tikriausiai, daugelis atkrito. Ir tada Saulius į savo mokymus įtraukė maistą, minties galią, aplinkos faktorius ir t.t. Ir dabar yra populiarus gyvenimo būdo mokytojas. Nors jis tikrai stiprus mankštų specialistas, bet su tuo Lietuvoje pranašu netapsi…

Įdomu, tai nacionalinis, regioninis ar asmeninis bruožas tingėti sportuoti? :)

Meilės sau klausimas

Paskutinį klausimą, manau, išsprendžiau puikiai. Bet kokį nuokrypį į darboholizmą greitai fiksuoju ir tvarkau. Laiku baigiu darbą, stengiuosi nedirbti savaitgaliais. Dabar galvoju, kad dar reikėtų susirasti kokią domėjimosi sritį, kuri nebūtų susijusi su sveikata ir medicina, nes tai yra mano darbas, mano pomėgis ir nuolatinio domėjimo objektas, todėl jau gerokai nuo to rauna stogą. Reikia, kad gyvenime būtų ir kitų temų :) Bet kol kas nesugalvojau, kuo čia pasidomėti. Neseniai taip užsižiūrėjau į dinozauro nuotrauką… Ir ką rimtai, jie kažkada gyveno žemėje? Kokie keisti padarai. Gal įkurti kokį klubą besistebinčių dinozaurais :)

Sėkmės jums lieknėjant :) Būkit suaugę, supraskite, kad tai darote dėl savęs, dėl geresnės savijautos. Kad bliuzelė gražiau gulėtų – čia ne argumentas mesti svorį. Todėl darykite tą neprarasdami proto :) Ir meilės sau :) Nereikia savęs bausti neduodant valgyti. Norit už kažką save bausti – plaukite lėkštes rankomis arba rūbus :)

Ieva

foto

Visi kalba apie maistą

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 07-12-2012

6

Dėkui Dievui, baigėsi vienos žurnalistės isteriškos laidos apie maisto priedus ir kitus “baubus” mūsų maiste. Žmonės dabar kupini visokių baimių. Štai laidoje “Padėkime augti” žurnalistė žmonių klausia, ką jie žino apie maisto priedus, pažymėtus raidele “E”, dauguma sako “kažkas blogo, labai negero”. Parėkė, pasireklamavo, o žmonėms toliau reikia gyventi su visoms tom baimėm ir sumaištim. Vis galvoju, kodėl jos niekas nepadavė į teismą už panikos kėlimą?..

Bet tai baigėsi ir kai dabar jau pakankamai ramu, prasidėjo ramūs pokalbiai apie maistą. Sveikatos žurnalistų asociacija surengė seminarą apie maistą, kad prisimintume mitybos piramidės tiesas ir apie jas padiskutuotume. Aš išgirdau tokius dalykus, kuriuos reikėtų gal kur ant šaldytuvo pasikabinti:

  • Blogųjų riebalų vartojame per daug, o gerųjų – per mažai. Sprendimas – mažiau kepto maisto. Kepimui geriau pasirinkti kad ir kokį sviestą Ghee. Gerųjų riebalų gautume, jei žuvis sudarytų 75 proc. dienos raciono. Tik nesakykit, kad neįmanoma – įmanoma. Juk dėl to, kad nenumirtume ateityje nuo širdies kraujagyslių ligų, dabar reikėtų daugiau suvartoti polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra žuvyje ir jūros produktuose. Ne žuvies piršteliuose!
  • Cukraus ir druskos mūsų maiste irgi per daug, nes jos būna duonoje, kažkokiuose pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, dešroje, dešrelėse.
  • Termiškai neapdorotų daržovių reikėtų kasdien suvalgyti 400 g. Pabandžiau kelias dienas. Iš pradžių buvo žiauru suvokti, kiek daug moku kavinėje už “salotų lapus”, bet pasakiau sau, kad tai vardan sveikatos. Ir nusiraminau. Netgi vienoje, jau gerokai pabodusioje “Čili” radau gerą pietų variantą – ryžių sriuba ir salotos (salotos, morkos, agurkai) su krevetėm (jūros produktai, čia ta “žuvies” kategorija). Arba du indiški samosai su daržovėm – ten geras puskilis daržovių, tik gaila, kad termiškai apdorotos.

Keisti įpročius nėra lengva, kai neturi motyvo. Kai gerai jautiesi, kai nėra jokių sveikatos sutrikimų, kai neaugini vaikų – kam tada rūpi, ką valgai? Šnekėjausi apie maistą su tokiu anti-aging specialistu Liutauru Markevičium. Įdomi buvo jo mintis, kad nereikia va tokių jaunų ir sveikų versti teisingai maitintis. Kai jiems reiks, jie patys ims domėtis.

Liutauras, pavyzdžiui, sako, kad mūsų mityboje per mažai baltymų, su jais gaunamų aminorūgščių, nes paprasčiausiai, neturim pinigų geram kepsniui. Įdomu buvo ir jo sakinys, kad vegetarai gyvena trumpiau, jie sveikesni tuo metu, kai pakeičia savo mitybą, nes gerokai sumažina kalorijų, riebalų, tačiau žiūrint iš laiko perspektyvų, baltymų stygius trumpina jų gyvenimus.

Sveikatos žurnalistų asociacijos seminare kalbėjusi dietologė Aušra Jauniškytė sakė, kad kai sutrinka žmogaus požiūris į maistą, turime visą tą beprotybę – daug kalbų apie mitybą, dietas, lieknėjimą, visokius receptus. Kai jos klausiausi, supratau, kad daugumos iš mūsų santykis su maistu sutrikęs. Kaip pasakytų medikai, turime lėtinę patologiją – nukrypimą.

Tad gal diskusijas apie maistą reikia kreipti kita linkme – ieškoti atsakymų, kodėl tas santykis toks, dėl ko taip nutiko ir kaip jį pakeisti? Nes dabar mes nepasveikstam nuo tos psichinės patologijos, kuri vadinasi “aš ir maistas”.

Ieva

foto

Valgykim žuvį lietuvišką

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 05-02-2012

1

Kadangi pastaruoju metu užderėjo visokių pigesnių lašišų ir upėtakių akcijų, reikėtų duoti atkirtį tai pigumo psichozei. Ne viskas, kas pigu yra teisinga.  Domiuosi žuvų tema, nes pernai teko susipažinti su Lietuvos gamtos fondo specialistais. Pamenu, jie tada man pasakojo apie tam tikrą darnią žuvininkystę apibrėžiantį ženkliuką, kurio Lietuvoje niekur nebūtum pamatęs. Visai neseniai Vokiečių gatvės ekologiškų prekių parduotuvėje pasirodė tokios žuvys. Bėda tik, kad jų kaina labai jau kandžiojasi. Galima pasidžiaugti, kad žuvies valgytojams sostinėje padidėjo pasirinkimas, nes atsidarė dvi lietuviškos žuvies parduotuvės – viena jau kurį laiką veikia Antakalnyje, o kita neseniai atidaryta Užupyje. Dar ten neteko būti, bet pažįstami sakė, kad jau spėjo pamėgti malonų aptarnavimą, galimybę užsisakyti individualiai ir žuvies šviežumą.

 

Neseniai Lietuvos gamtos fondas išplatino informaciją apie žuvies valgymą. Noriu ją perspausdinti:

Jau metai, kaip Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su WWF (Pasaulio gamtos fondu) lietuvių kalba išleido žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?”, kuriame žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!”, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!” ir „Nepirkite!”. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą” žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Ramia sąžine galima pirkti ir valgyti šias žuvis: ešerius, karpius, karšius, lydekas, ledjūrio menkes, upines plekšnes, silkes, kuojas, midijas, Baltijos šprotus ir kupres.

„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite” grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu jūs manote) arba jų žvejybos/auginimo būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriamos: juodadėmė menkė, uotas, pangasija, jūrinė plekšnė, seliava, eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, lynai ir perpelės.

„Nepirkite!” kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai.

Jei turite galimybę pasistenkite nepirkti: jūros ešerio, lašišos, paltuso, juodojo paltuso, ryklių mėsos, tropinių krevečių, ungurio, jūrų velnio, tilapijos, upinės nėgės, riebžuvės, geltondryžės riebžuvės.

Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Atlanto, Baltijos, Aliaskinę,  rudagalvę menkę, strimelę, skumbrę, starkį, krevetes, paprastąjį vilkešerį, vėžius, tuną, stintas. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse taip pat nuo auginimo būdų, tad perkant šias žuvis reikia pasidomėti iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos ir kaip augintos.

Įdomūs faktai  Žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų pašarui sunaudojama daug kitos rūšies žuvų. Pašarų gamyba tampa vienu iš aplinkos taršos šaltinių. Laisvėje gyvenančioms lašišoms pagautoms tiek Šiaurės rytų Atlante, tiek Lietuvos vandenyse, kur šių žuvų ištekliai negausūs, gresia išnykimas.  Venkite pirkti menkes sugautas Šiaurės Atlante. Jų ištekliai yra išeikvoti.  Pirkite tik didesnius nei 42 cm starkius, kurie jau yra spėję bent kartą išneršti.  Šiaurinės krevetės vienu metu yra ir patelės, ir patinėliai. Kol krevetės būna jaunos, jos būna patinėliai, o vėliau jų lytinė sistema persitvarko ir patinėliai virsta patelėmis.  Pirkite ir gaudykite žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Taip prisidėsite prie svetimžemių rūšių plitimo stabdymo Lietuvoje. Pamąstykite prieš pirkdami nuo seno Lietuvoje gyvenančius plačiažnyplį ir siauražnyplį vėžius, jų mūsų šalies vandenyse yra sumažėję.  Jei tunas neturi MSC (angl. Marine Stewardship Council) emblemos, vadinasi, jo ištekliai yra pergaudyti ir jam gresia išnykimas.

Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondas

foto iš čia

Ieva

Gatvės pokalbis apie mitybą ir mankštą

Posted by Ieva | Posted in Ligų prevencija, Mityba | Posted on 31-10-2011

0

Vieną dieną skubu sau kažkur Vilniaus gatve ir sutinku Saulių Urboną. Ne kartą esu jį kalbinusi įvairiems straipsniams, todėl nenustebau, kai tiesiog gatvėje ėmėme kalbėtis apie mitybą, mankštas.

Kažkaip viskas atrodė keistokai – aplinkui po darbų kažkur skubantys žmonės, kas dar skambina telefonu, kas jau geria popietinės kavos puodelį, kažkas mintyse planuoja vakarą. O mes stovim ir kalbamės apie pieną, apie žaliavalgystę. Saulius pasakoja, kad vartoja sviestą, atskleidžia savo “duonelės” receptą. Aš jį provokuoju sakydama, kad mums reiktų susitikti šalčiausią metų dieną ir aš jo paklausiu, kaip jam sekasi žaliavalgiauti. Jis klausia, kiek pieno aš išgeriu ir siūlo mažinti šio produkto vartojimą. Imu vardinti savo pieno dozę kasdieniame racione. Beje, po mūsų pokalbio baigiu išstumti pieną iš kavos – jį pakeičiau ryžių, kokosu pienu.

Abu lyg ir sutariam, kad nereikia stengtis išsilaukyti kažkurioje kategorijoje “vegetaras”, “žaliavalgis” ar “veganas”. Kiekvienas pagal savo organizmo poreikius turi atrasti savo valgiaraštį.

Paskui teiraujuosi Sauliaus, kaip mankštų eksperto, apie raumenų jėgą. Iki pradedant eiti į jogą, ėmiau jausti, kad dingsta jėga rankose. Sanatorijos kineziterapeutė vis minėjo, kad reikia stengtis išsaugoti judesio amplitudę. Po metų mums susitikus ji buvo patenkinta mano amplitude. Tačiau apleidus mankštinimąsi, jaučiu, kad mažėja ne amplitudės, o jėga. Klausiau Sauliaus, gal reikėtų man dar su kokiais treniruokliais padirbėti. Jis pasiūlė kas rytą atlikti jo sukurtą “Pirmo rato” mankštą. Pasiskundžiau, kad man iš atminties greitai išgaruoja pratimai ir net jeigu užsirašau, po kurio laiko nesuvokiu, ką turėjau omeny. Štai todėl aš ir ne šokėja :) Jis pasakė, kad mankšta yra nufilmuota ir įdėta tinklalapyje. Patogu, žiūri ir darai. Pabandykit ir jus – “Pirmas ratas” čia.

Štai taip smagiai, lengvai per pusvalandį aptarėm svarbiausius dalykus – mitybą, kažkokius produktus ir receptus, mankštą. Ir tai vyko tą pusvalandį, kai visas miestas išprotėjęs džiaugėsi darbo dienos pabaiga.

Ieva

gatvė

Vaisiai – ne maistas, o tik užkandis?

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 16-10-2011

5

Keletą savaičių nevalgau mėsos. Valgau žuvį, kai kuriuos pieno produktus, vaisius, daržoves ir grūdus. Ir pastaruoju metu vis atkreipiu dėmesį į informaciją apie maistą. Žmonės iš tiesų daug dėmesio skiria maistui, maitinimosi būdui, savo svoriui ir, žinoma, sveikatai, nes tai, ką į save dedam, turi didelį poveikį ir mūsų savijautai.

Įdomi buvo vieno gydytojo įžvalga, kad pakeitus įprastą mitybos būdą, svoris krenta. Pavyzdžiui, dažniau imate valgyti rytietiškus patiekalus, kur daugiau žuvies, daržovių. Porą savaičių ilsitės kokioje šalyje prie jūros, kur valgo daugiau žuvies. O jei dar nuvažiuojate į Indiją – tai iš viso super. Sakyčiau, kad puikus patarimas norintiems sulieknėti – nustokite maitintis “lietuviškai” (kai mėsa skirtingais pavidalais valgoma tris kartus per dieną).

Vienoje TV laidoje teko matyti eksperimentą su svoriu. Trisdešimtmetė, kuri visai nevalgė daržovių, tik visokį greitmaistį, blynus, picą, keptą mėsą – ėmė maitintis sveikiau. O kita moteris savanoriškai sutiko maitintis tos trisdešimtmetės stiliumi. Įdomios buvo išvados po dviejų savaičių tokio pasikeitimo: ta moteris, kuri pradėjo valgyti greitmaistį, picas, keptą mėsą skundėsi blogomis emocijomis, didesniu susierzinimu, padidėjusia agresija. Ir geležis jos kraujyje sumažėjo trečdaliu bei padidėjo blogojo cholesterolio. Tik per dvi savaites! Ir dar sako, kad geležis ir vitaminas B12 – tik mėsoje…

Ir dar vienas mano asmeninis pastebėjimas. Anksčiau, kai matydavau vaisius, aišku, kildavo noras juos valgyti, nes skanu, tačiau sutikdavau juos valgyti kaip papildomą užkandį tarp pagrindinių valgymų. Nes vaisiai – tai čia ne maistas. Iš tikrųjų, labai puikus maistas, kai tik sumažini savo ištampytą skrandį.

Akivaizdu, kad maistas – tai daugybė emocijų ir labai retai blaivus protas :)

Linkiu nepamesti galvos, tenkinant skrandžio įnorius :)

Ieva

paveiksliukas

Išsėtinė sklerozė ir mityba

Posted by Ieva | Posted in Išsėtinė sklerozė, Mityba | Posted on 02-10-2011

2

Betvarkant savo popierius, radau vieną užrašą. Kažkur internete radau informaciją apie išsėtinę sklerozės ir mitybos ryšį. Vis kažkaip neprisiruošiau čia surašyti :)

Prof. Roy Swank iš Oregono Medicinos mokyklos, neurologas stengėsi įrodyti, kad dieta, kurioje yra mažai sočiųjų riebalų, sutrukdo IS procesą, sumažina atakų skaičių. Jis savo pacientus tokia dieta gydo nuo 1948 m.

  • Sočiųjų riebalų mažiau kaip 10 g per dieną.
  • Kasdien suvartoti polyunsaturated (čia gal polinesočiosios rūgštys?) oil 40-50 g (margarinas ir hidrintas aliejus netinka)
  • Bent 1 arb. š. menkių kepenų aliejaus per dieną
  • Gauti baltymų 0,8 g – vienam kilogramui svorio
  • 3 ar daugiau kartų per savaitę valgyti šaltų vandenų žuvį (lašiša, skumbrė, silkė), kad organizme būtų daugiau Omega-3.

Šiaip dabar būtų sunku ginčytis su šio profesoriaus pastebėjimais. Žuvų taukai, žuvis – tai tikrai teigiamai savijautą veikiantys dalykai. Dėl tų blogųjų riebalų – tai čia, manau, bendro pobūdžio pastebėjimas. Jie nei vienam žmogui nėra geri – kam cholesterolis, kam nutukimas, o kam ir IS progresavimas…

Mano užrašuose yra tokie sakiniai: “Be nepakeičiamų riebalų rūgščių, mielino dangalas nesusidaro arba negali tinkamai funkcionuoti. Maisto alergija taip pat daro įtaką IS progresavimui – yra du alergenai – glitimas ir pienas.”

Pastaruoju metu stengiuosi stebėti savo savijautą išgėrus pieno. Man jį dar sunku išimti iš savo raciono, nes labai mėgstu kavą su pienu :) Tai išgėrus tokios kavos tikrai kažkaip lyg ir galva ima svaigti, sunkumas toks atsiranda, bet gal tai susiję su kava, kur išvaro iš organizmo skysčius? Šiaip, nespėliojant, būtų geriausia atsisakyti ir kavos (juolab, kad neseniai iš vieno sergančio IS išgirdau, kad jam nustojus gerti kavą, dingo tokie neaiškūs pykinimo epizodai), ir pieno :)

Ieva

paveiksliukas

Keletas klausimų Danone gamintojams

Posted by Ieva | Posted in Mityba | Posted on 29-09-2011

6

Esu rašiusi apie savo eksperimentą geriant Activia jogurtus. Neseniai turėjau progą išbandyti naujus Danone jogurtus. Nusprendžiau, kad savo pojūčiais aš jau pakankamai pasidalinau :) Begeriant jogurtus man iškilo keletas klausimų, susijusius tiek su naujuoju jogurtu, tiek bendrai apie pačią įmonę. Smagu, kad įmonės atstovai mielai sutiko į juos atsakyti. Manau, kad jogurtų gėrėjams ir valgytojams tai gali būti įdomu.

Į klausimus atsako Renata Grikšelytė – Dantė, „Danone“ ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims

 Kokia naujo produkto sudėtis? Jeigu galima, norėtųsi gerokai išsamiau nei reklaminiuose skelbimuose – koks tai pienas, kokios dar kitos medžiagos įeina, koks procentas yra malpigijos?

 Dabar Lietuvoje yra dviejų rūšių “Actimel“. Naujasis „Actimel Powerfruit“ nuo įprasto „Actimel“ skiriasi tuo, kad yra praturtintas malpigijos sultimis. Naujasis produktas į Lietuvą atkeliavo rugsėjo pradžioje.

„Actimel Powerfruit“ sudėtis:

  • iš dalies nugriebtas pienas,
  • perdirbtas nugriebtas pienas,
  • cukrus,
  • vaisių ir uogų sulčių koncentratai – skirtingiems skoniams skirtingi,
  • dekstrozė (cukraus rūšis),
  • modifikuotas tapijokos krakmolas,
  • kvėpiklis,
  • rūgštikliai (natrio citratas, citrinų rūgštis),
  • gyvosios jogurto bakterijos ir Lactobacillus Casei DN 114 001,
  • vitaminai (B6, D – vienam buteliuke 15 % paros normos).

 Kiekviename buteliuke yra 1,5 % skystojo malpigijos sulčių koncentrato. Malpigija yra tikras natūralaus vitamino C užtaisas. Išgėrus buteliuką „Actimel Powerfruit“ gauname beveik trečdalį vitamino C paros dozės (30 proc.).

 Kaip atrodo jogurto gaminimo procesas? ir kur jis gaminamas? Kokioj šaly melžiamos karvės Actimel jogurtui?

 „Actimel“ gamybos procesas skiriasi nuo įprasto jogurto gamybos. Kadangi jis fermentuojamas ne tik įprastomis jogurto bakterijomis, bet ir specialiomis probiotinėmis bakterijomis Lactobacillus Casei DN 114 001, gamybos procesas vietoj jogurtui įprastų 4-6 valandų trunka kelias dienas.

„Actimel“ dėl sudėtingos technologijos yra gaminamas ne visose „Danone“ gamyklose. Lietuvą šis jogurto gėrimas dažniausiai pasiekia iš Lenkijos, kurioje veikia arčiausiai mūsų šalies esanti „Actimel“ gamykla.

 Noriu klausti apie pakuotės dydį, kuris daugeliui kliūna. Kodėl buteliukai tokie maži? Ir gal tuomet įmonė rūpinasi jų perdirbimu ar gamina pakuotes iš perdirbto plastiko? o gal galvoja daryti kada nors didesnę pakuotę?

 Kol kas rinkoje nėra poreikio didesniems „Actimel“ buteliukams. Būtent šiam produktui esamas kiekis yra optimalus, ypač turint omenyje, kad dažni „Actimel“ vartotojai yra vaikai. Jeigu rinkoje atsirastų poreikis didesniems „Actimel“ buteliukams, svarstytume tokią galimybę.

Šiuo metu visose „Danone“ Grupei priklausančiose bendrovėse skirtingose šalyse diegiamos technologijos ir procesai, padedantys sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį, vandens suvartojimą gamybos procese, bandomos naujos „žaliosios“ pakuotės – pagamintos iš cukranendrių ir natūraliai suyrančios.

Naujovių bus ir Lietuvoje – apie jas pranešime, kai tik galėsime.

 Prisistatote kaip funkcinis maistas, tačiau tai jau mažiau vartotoją dominantis dalykas, dabar visi kalba apie produkto švarumą, “ekologiškumą”, darnumą su aplinka ir pan. Ar šitie dalykai rūpi Danone? Ar planuojama sertfikuoti savo produktą, net yra lietuviški ekologiški pieno produktai su sertifikatais, kodėl Danone – stambesnė įmonė – nesertifikuoja savo produkcijos?

 Lietuvoje ir pasaulyje kaip tik vis labiau populiarėja funkcinis maistas – tai yra maistas, praturtingas geromis, sveikatai naudingomis maistinėmis medžiagomis. Manau, kad jo era Lietuvoje dar tik ateina, ypač atsižvelgiant į pasaulines tendencijas. Vartotojai skirtingose šalyse vis labiau domisi funkciniu maistu, sveikatinimo nauda, maistas imamas suvokti kaip priemonė būti sveiku ir išlaikyti gerą sveikatą kuo ilgiau.

Tai, jog lietuviai irgi supranta maisto svarbą sveikatai, parodė ir „Actimel“ iniciatyva TNS atliktas tyrimas. Jo duomenimis, 75,2 proc. Lietuvos gyventojų imunitetą stiprina sveikesniu maistu. Daugiau nei 16 proc. mano, kad nusilpus imunitetui vienas iš būdų padėti savo organizmui yra maistas su sveikatinančiais ingredientais. Taip pat rinkdamiesi pieno produktus, vartotojai atkreipia dėmesį į šiuos veiksnius: 96 proc., kad produktas būtų natūralus, 95 proc. kad produktas būtų sveikas, 90 proc. kad palaikytų virškinimo sistemą, 89 proc. stiprintų imunitetą.

Kita vertus, svarbūs ir Jūsų kiti minimi veiksniai – gamybos proceso darna su aplinka, gamtos išteklių tausojimas. „Danone“ tam taip pat skiria daug dėmesio ir pastangų. Keletas tai iliustruojančių skaičių:

–          Jau 1996 m. „Danone“ pasirašė Chartiją, kurioje buvo numatyta, kad įmonė sieks sumažinti anglies dvideginio išmetimą, vandens ir energijos suvartojimą.

–          2001 m. „Danone“ gamyklos įsipareigojo iki 2010 m. 20% sumažinti energijos suvartojimą, 30% – vandens suvartojimą, 10% – pakuočių svorį. Iki 2008 m. dauguma tikslų buvo pasiekti. Pvz., „Actimel“ buteliuko svoris nuo jo atsiradimo iki dabar sumažėjo perpus.

–          2009 m. numatyta iki 2012 m. sumažinti anglies dvideginio išmetimą 30 proc. visame gamybos ir distribucijos procese. Tam, kad pasiekti rezultatai būtų ilgalaikiai, bendradarbiaujama ir su žaliavų tiekėjais, nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, kitais partneriais bei tiekėjais.

 Įgyvendindama „žaliąsias“ iniciatyvas „Danone“ bendradarbiauja su tokiais partneriais kaip ADEME (Prancūzijos aplinkosaugos ir energetikos valdymo agentūra), Carbon Trust (ne pelno siekianti organizacija, padedanti verslo įmonėms įsidiegti anglies dvideginio emisiją mažinančias priemones), IUCN (International Union for Conservation of Nature, organizacija, kurios tikslas išsaugoti biologinę įvairovę), RAMSAR Convention on Wetlands (tarptautinė sutartis pagrindu veikianti organizacija, kurios tikslas išsaugoti pelkes), INRA (Prancūzijos nacionalinės žemės ūkio tyrimų institutas) ir kt.

 Ar įmonė turi savo socialinės atsakomybės veiklos sritis?

 „Danone“ pasaulyje skiria daug dėmesio socialinės atsakomybės projektams.

Esminės sritys:

–          SVEIKATA: „Danone“ misija yra siekti, kad maistas padėtų būti sveikiems kuo daugiau žmonių. Todėl investuojama į mokslinius tyrimus, kaip biologiškai aktyvūs elementai, gerosios bakterijos veikia žmogaus virškinimo, imuninę sistemas. Taip pat nuolat tobulinamos ir mitybiniams poreikiams pritaikomos maisto produktų formulės – mažinama cukraus, riebalų, pvz., nuo 2007 m. iki šių metų „Danonki“ cukraus sumažinta 18%, „Activia“ jogurte – 7-10 %, “Actimel” geriamajame jogurte – 20-25% priklausomai nuo skonio.

–          GAMTA: mažinamas vandens ir energijos išteklių naudojimas, anglies dvideginio emisija, taip pat ploninamos plastiko pakuotės, bandomos naujos „žaliosios“ technologijos. Kartu investuojama į bioįvairovės išsaugojimą, atsakingą ūkininkavimą.

–          ŽMONĖS: atsakomybė prieš savo darbuotojus, investuojant į jų mokymus, skatinant saugumą darbe.

 Lietuvoje taip pat planuojama nuo kitų metų įgyvendinti socialinės atsakomybės iniciatyvas sveikos mitybos srityje. Kai darbai bus baigti, šia informacija būtinai pasidalinsime.

 Ar internete yra tinklalapių apie Actimel lietuvių kalba? Ar planuojate ateityje kokį nors internetinį projektą, kuriame būtų surašyta informacija apie produktus, jų sudėtį, apie pakuotes, tyrimai, informacija apie įmonę, jos socialinę atsakomybę ir pan.? Kur šiuo metu apie tai galima būtų gauti daugiau informacijos?

 Lietuvoje veikia www.actimel.lt tinklalapis – jame galima rasti pagrindinę informaciją apie produktą. „Danone“ tinklalapis taip pat šiuo metu kuriamas. Jame bus pateikiama ne tik informacija apie produktus, tačiau ir apie pačią bendrovę Baltijos šalyse, vykdomus projektus, socialinės atsakomybės programas.

 

Paveiksliukas

Aš turiu priklausomybę

Posted by Ieva | Posted in Mityba, Narkotikai | Posted on 21-09-2011

4

 

Penkta diena kaip aš nevartoju. O taip norisi. Matau jį kitų žmonių rankose, užuodžiu kvapą, prisimenu skonį ir tą palaimingą jausmą…

Penkta diena kaip aš nevartoju cukraus. Turiu siaubingą priklausomybę! Jaučiu realias “lomkes”. Šimtą kartą per dienų nusprendžiu nutraukti savo kančias ir eiti nusipirkti kokį šokoladuką, zefyrų pakelį ar mažą, vieną vienintelį saldainiuką… Man to taip reikia!.. Man priklausomybė.

Ir nei kiek nepadeda tie vaisiai, nei obuoliai, nei kriaušės, net vynuogės ir datulės. Taip, saldu, bet man reikia to cukraus saldumo. Kai po šokolado plytkės organizmas išprotėja, skiriasi ten visokie insulinai, kepenys dirba pilnu pajėgumu, organizmas stengiasi apsaugoti save nuo tos cukraus atakos, o smegenys euforijoj… Protas sako, kad reikėtų liautis kankinti organizmą, tačiau kita – apsalusi smegenų dalis atmeta bet kokius argumentus. 

Tai pati tikriausia priklausomybė. Ir prisipažinsiu – negarantuoju, kad aš atsilaikysiu…

Ieva

foto