Mano sveikatos paieškos masažo kabinetuose tęsiasi. Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš Tibeto masažo. Su šiuo masažu susipažinau taip pat atsitiktinai, kaip ir su kitais – pirkau kuponą grupiniame apsipirkime.

Tibeto masažas po truputį man atskleidė visą savo žavesį. Pirmasis buvo įdomus naujų pojūčių prasme – masažas prasidėjo nuo galvos. Dažniausiai masažas prasideda nuo kojų ar nugaros. Tibetiečiai šia prasme man atrodo išmintingesni, nes pradeda masažą nuo galvos, todėl iš karto įvyko atsipalaidavimas. Visuomet maniau, kad pradėti reikia nuo galvos. Bent jau man tai organas, kuris duoda atsipalaidavimo pojūtį visam kūnui.

Nepažinodau specialistės, gal todėl iš pradžių buvo šioks toks varžymasis ir nejaukumas. Manau, kad reikėtų rasti ryšį su žmogumi, kuris jums daro masažą. Nuo to kontakto buvimo ar nebuvimo labai priklauso masažo kokybė. Antrojo masažo metu jau daugiau pasišnekėjom, paskui įvyko mano interviu su ja, tada trečiasis masažas. Trečiasis buvo kaip mažos atostogos. Aš taip atsipalaidavau, kad kelis kartus užmigau ir tas užmigimas buvo kažoks keistas, labiau sakyčiau „smigimas“, nes atrodė, kad kažkur taip maloniai krentu, o kai prabusdavau, buvo pojūtis lyg iš kažkur labai labai toli sugrįžau. Po masažo buvau visa kaip pašildytas plastilinas. Kūne neliko jokios įtampos, mano įprasti pojūčiai – rankų pirštų galiukų tirpimai grįžo tik kitos dienos vakare. Vis dar nėra galvos svaigimo, niūrios nuotaikos.

Tas masažas tarsi ištrynė viską, kas mane kankino kelias savaites. Atrodo, kad dabar aš esu naujas žmogus. Aišku, gavau iš specialistės tam tikrų patarimų dėl gyvenimo būdo. Atėjau pas ją su visiškai išsausėjusia kūno oda. Net verkti norėjosi, kaip viskas buvo apgailėtina, ji buvo nuvytusi, jokio stangrumo, sakyčiau, pasenusi dešimčia metų oda. Anastasija, Tibeto masažuotoja, naudojo sezamo aliejų, kuris puikiai tinka tokiai odai atgaivinti, ir dar jis šildo. Išėjau dar ir su visiškai nauja oda. Negalėjau atsidžiaugti tuo pokyčiu. Todėl nubėgau ir nusipirkau sezamo aliejaus, dabar tepu rankas ir visą kūną po kiekvieno išsimaudymo. Jokio tempimo jausmo, oda elastinga. Anastasija patikino, kad pradėjus teptis visą kūną, ims atsigauti ir veido oda, kuri šiuo metu, aišku, atrodo prasčiausiai.

Taip pat ji rekomendavo pakeisti mano įpročius. Gerti daugiau vandens, tačiau ne šalto, o šilto. Negerti kavos ant tuščio skrandžio. Pradėti rytą šiltu maistu, puodeliu šiltos arbatos, o kavą gerti ne anksčiau vienuoliktos valandos. Nes, pasak jos, būtent kava duoda tą mano emocinį nestabilumą, kai kyla „lygioj vietoj“ panika. Ji dažniausiai užklumpa vakarais, pasak Anastasijos, tada kūnas jau būna pavargęs nuo dienos įtampos, nuo tų kavos gėrimų ir todėl į galvą lenda tokios mintys. Kavą dar patarė pabarstyti kardamonu.

Nieko sudėtingo, jokių tablečių ar nemalonių intervencijų. Tereikia pakeisti savo įpročius. Kavą gerti nuo 11 val. priprasiu, tačiau rytais valgyti šiltą maistą bus sunkiau. Nors reikia apmąstyti šią situaciją ir pafantazuoti. Gal tai ir nebus taip jau sunku. Labai noriu kuo ilgiau išsaugoti tą gerą savijautą, kurią parsinešiau iš masažo.

Maloniausia ir tai, kad Anastasija pasakė, jog dienos metu jos masažas kainuoja vos 60 lt. Sakyčiau, kad du kartus per mėnesį šį masažą aš sau galėsiu leisti

Ieva

foto iš čia

Su eiliniu akcijiniu masažo kuponu išsiruošiau Vilniuje įsikūrusią “Grožio studiją” (Teatro g. 11-16). Atėjau anksčiau, sėdžiu vartau žurnalą, klausausi kerpamos klientės ir kirpėjos pokalbio apie kažkokį vakarėlį. Telefonu šnekėjau su moterimi, todėl laukiu masažuotojos moters.

Kokia aš buvau suglumusi, kai suvokiau, kad masažuotojas bus vyras! Ir dar užsienietis, prastai šnekėjo lietuviškai. Jei telefonu man būtų pasakę, kad masažuotojas vyras, aišku, sakyčiau “ne, nereikia, užrašykit pas moterį”. Bet apsižioplinau ir telefonu to neišsiaiškinau. Per kelias sekundes spėjau save normaliai iškeikti

Masažuotojas Baryšas, pasirodo, iš Turkijos. Jis vedė lietuvę ir atvažiavo čia, nes jo žmona gyventi Turkijoje atsisakė. Turkijoj jis dirbo sporto instruktoriumi, yra baigęs šios srities mokslus, tačiau, pasak jo, Lietuvoje šis darbas prastai apmokamas. Turkijoje jis dirbo įvairiuose SPA centruose ir jam ten neblogai sekėsi. Su masažuotoju kalbėjom angliškai, kai jau mano žodžių atsargos išsekdavo, įterpdavau vieną kitą lietuvišką žodį ir puikiai susišnekėjom.

Aš iš principo apie turkus nesu geros nuomonės ir tuo labiau apie masažuotojus. Todėl mintyse jau surezgiau planą, kaip elgsiuos, jei jis ką nors ne taip darys. Pastaruoju metu jau ne pirmą kartą į miltus sumalami mano išankstiniai, stereotipiniai įsitikinimai. Keliaudama į Rusiją tikėjausi būti apvogta, apspjaudyta ir gal net pamatyti kokią mešką gatvėje. Teko iš tokių savo įsitikinimų pasijuokti. Taip ir dabar turėjau mintyse atsiprašyti gal net visos turkų tautos už savo negerus įsitikinimus.

Masažiniai judesiai buvo gerokai kitokie negu lietuvių, tibetietiško, kiniško, ajurvedinio ar mano pamėgto tailandietiško masažo. Aliejaus buvo tiek pat daug kaip ajurvediniam masaže. Prisiminiau, kad kažkaip panašiai masažas buvo daromas Egipte, kai ten ilsėjausi, išbandžiau vietinį masažą. Judesiai tvirti, jokių švelnių paglostymų, tačiau tuo pačiu nėra skausmo.

Paprašiau, kad smarkiau pamasažuotų kairės rankos pusę, nes kelias dienas vis tirpsta pirštai, riešas kažkoks nelankstus, lyg būčiau jį išsisukusi. Tad ten jau paspaudė stipriau. Buvo keisti siūbavimai, tokie kaip tailandietiškam masaže rankų kojų užlenkimai. Man buvo atliekamas viso kūno masažas, todėl buvo masažuojamas ir veidas, buvo žymiai aktyvesni judesiai.

Žodžiu, masažas man patiko Siūlau išbandyti

Ieva

Visą vasarą gan aktyviai vaikščiojau ir bandžiau visokius masažus. Paskui baigėsi akcijiniai kuponai ir pinigai, todėl kokį mėnesį masažų mano gyvenime beveik nebuvo. Ir pajutau, kad man jų trūksta Nors gal ir nesu objektyvi, nes nustojau ir mankštintis, todėl dabar turiu efektą – be priežasties įsitempiantys kojų raumenys, vėl grįžo nuovargio jausmas.

Greitai susigriebiau ir atnaujinau masažus ir mankštinimąsi. Mankštą man atstoja joga (apie atradimus šioje srityje parašysiu vėliau). O masažai ima nusistovėti.

Man patinka masažo salonas prekybos centre Panorama, nes ten gali patekti tą pačią dieną ar tuo metu, kai esi prekybos centre ir turi kokį laisvą pusvalandį. Labai patogu. Nors kalbos barjeras kelia sunkumų. Juk kartais norėtųsi persimesti kokiu žodeliu su masažuotoju, pasakyti, kad čia yra skausminga zona ar paklausti jo kažko apie jo darbą, jį patį. Masažuotojos ten “kaip pataikysi” Dar norėčiau ten atlikti galvos masažą, registratorė sakė, kad ten turi puikią šio masažo specialistę.

Praeitą savaitę lankiausi naujame man “Kūno kosmetologijos salone”. Ir žinot, man rodos, atradau savo masažuotoją

Manau, kad turi būti kažkoks komfortiškas jausmas tarp tavęs ir masažuotojo. Vis dėlto guli nuogas, visas toks pažeidžiamas, nuo jos akių negali pasislėpti nei vienas tavo kūno lopinėlis, todėl turi jaustis komfortiškai Be to, kiekvieno masažo ir masažuotojo užduotis – sugebėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Tai štai masažuotoja Asta iš šio salono su šia užduotimi susitvarkė puikiai, buvo maloni, neįkyri ir savo darbą atliko puikiai. Kad neapsigaučiau pirmojo įspūdžio, užsirašiau pas ją dar vienam masažui. Žiūrėsiu, kokie įspūdžiai bus po antrojo.

Nors, aišku, viena smagiausių masažuotojų dirba sanatorijoje “Pušyno kelias”. Tik labai jau tolokai man gaunasi ten važiuoti… Nors gal reikėtų nugalėti tingėjimą, galų gale, ten valstybinės kainos, kurios gerokai konkuruoja su visokiomis akcijinėmis.

Ieva

paveiksliukas

Esu paprastas vartotojas, valgytojas ir šiek tiek žaliau besistengiantis gyventi žmogus. Man labai nesmagu stebėti procesus, kurie šiuo metu vyksta mūsų visuomenėje. Lietuva “sužaliavo”, visi susidomėjo ekologija, vartoja viską  kaip ir anksčiau tik ekologiška ir vis labiau nuvertina tą žodį. Europos Sąjunga skiria milijonus, kad įtikintų mus, jog reikia gyventi labiau tausojant aplinką. Tautiečiai iš pradžių išsišiepę pasiėmė milijonus, o paskui ėmė galvoti, kam čia jie buvo skirti ir kaip tuos pinigus atidirbti. Nuo rudens televizijos ekranuose pamatysime ne vieną tokią “ekologišką” laidą, kurios rengėjai nesuvokia pagrindinių dalykų, tačiau jau spėjo tapti aršūs ekologistai.

Dar viena sritis, su kuria neseniai susidūrau akis į akį – tai labai jau nedarnūs darbuotojų santykiai veiklos srityse, kurios save vadina ekologiškomis. Trečioms pasaulio šalims yra sukurtas Fair Trade ženkliukas, tokia produkcija byloja, kad jos pagaminimo metu nebuvo išnaudojami žmonės, nedirbo vaikai, kad žmonės gavo atlygį už savo darbą. Žengiama dar toliau – šis ženkliukas byloja ir apie darnius gamybos būdus.

Fair trade ženkliuko Europos valstybių ekologiniai segmentai neturi, o manau, kad labai reikėtų.  Vaikščiojau ir džiaugiausi ekologiškais masažas – na, žinot, masažas su natūraliais aliejais, natūrali, ekologiška kosmetika. Džiaugiausi ta vieta, kol vieną kartą nepradėjau kalbėtis su darbuotoja. Toje įstaigoje vyksta mini vergovė kelių žmonių atžvilgiu – dirbama kas antrą dieną, darbuotojų daugiau nepriima, nors darbo krūvis didinamas. Jeigu viena masažuotoja suserga, kitai tenka dirbti kasdien ir be išeiginių. Darbuotojai išsišnekėjus, supratau, kad ji nelabai suvokia ekologiškos kosmetikos privalumų prieš cheminę…

Tai, aišku, tų žmonių rūpestis – jie turėtų užginti savo teises, juk ne Afrikoje gyvename. Tačiau man labiau norisi apeliuoti į vadovų sąžinę – juk jie kalba apie žmogaus ir aplinkos darną, reklamuoja savo įstaigą kaip žalią. Tai kodėl nebūna žali iki galo? Kodėl nedirba, neužmezga kontakto su savo darbuotojais, kodėl nesirūpina jų gerove?

Jau seniai reikia kelti ne vien tik žmogaus ir aplinkos santykio klausimą, tačiau ir žmogaus- žmogaus. Jeigu pastarąjame yra kažkokios problemos, jos ims atsispindėti ir santykyje su aplinka. Aš į tų ekologiškų masažų saloną daugiau neisiu – man nesinori prisidėti prie tų žmonių išnaudojimo ir, bendrai, salono vadovai nesąžiningai elgiasi savo klientų atžvilgiu vieną deklaruodami, o visai kitaip elgdamiesi. Akivaizdu, kad to salono darbuotojos ekologiškomis vartotojomis irgi netaps, gal net priešingai. Štai pasekmės.

Sugalvokite ir jus du pavyzdžius, kaip jūsų prasti santykiai su kitais žmonėmis atsispindi jūsų aplinkoje.

Ieva

ženkliukas 

Tęsiu savo vasarišką pažintį su skirtingomis masažo mokyklomis. Šiandien man darė Tibeto masažą. Įspūdis tikrai labai geras. Jau turiu tokią tradiciją – du kartus nueiti į tą patį masažą, nes pirmas įspūdis man dažnai būna apgaulingas. Kaip sakant, iš pirmo karto neįsikertu

Mano masažų bandymai jau ima priminti tobulo masažo paieškas Šiandien labai smarkiai prie jų priartėjau. Tibeto masažo specialistė masažą pradėjo nuo galvos. Tai pats nuostabiausias dalykas! Visuomet galvojau, kodėl masažuotojai pradeda nuo pačios kiečiausios ir nejudriausios kūno vietos – nugaros. Juk jos dabar pas žmones, visą dieną praleidžiančius prie kompiuterio, būna įtemptos ir kietos. Ar nebūtų paprasčiau pradėti masažą nuo kojų ar galvos? Ir štai prašau – pasirodo, dar tais laikais, kai niekas nieko nežinojo apie kompiuterius, tibetiečiai jau suprato, kad norint žmogų atpalaiduoti, reikia pradėti nuo galvos

Paskui vėl netikėtas elgesys – po galvos masažo atsiguliau ant nugaros ir masažas prasidėjo nuo veido, paskui kaklas, pilvas, rankos, kojos. Ir tada verčiausi ant nugaros. Visiškai neįprastas elgesys, tokio masažinio eiliškumo dar neteko išbandyti. Ir mano nuomone, jis tikrai labai logiškas ir protingas. Būtent toks eiliškumas padeda geriausiai atpalaiduoti žmogų.

Jei atvirai, tai buvo pirmas kartas, kai aš išjungiau savo minčių srautą ir nusprendžiau šiek tiek… pamiegoti. Masažuotoja lyg girdėdama mano mintis, baigusi masažą, pasiūlė pamiegoti. Pažadėjo pažadinti Bet aš jau po kokių dešimties minučių supratau, kad puikiai pailsėjau.

Išgėrėm arbatos, pasikalbėjom apie aliejus, pulso diagnostiką, vėjo-gleivių-tulžies pusiausvyrą mano organizme. Viskas buvo labai puiku. Dar vienas dalykas, kuris man patiko – tai pagarba kūnui. Ajurvedinio masažo metu (ir daugelio kitų) žmogus yra visiškai išrengiamas, nes tepamas aliejais. Tai štai ajurvedistai kažkokie labai jau nuogalystai (čia viena pažįstama mergaitė taip nudistus vadina), nes nesistengia žmogaus pridengti, nors ir masažuoja rankas. Man tai kažkaip nėra priimtina gulėti visiškai nepridengtai, sakyčiau, kad nelabai pagarbu kūno atžvilgiu. Jeigu būtų pagarbu nuogas kūnas, tai ir vaikščiotume visi nuogi. O dabar kūnas yra dengiamas, tad, manau, ir masažo metu reikėtų jį pridengti

Dar pagalvojau, kad jei tokį masažą man darytų žiemos metu, kai mano gyvenime būna pašėlęs darbų tempas, kai telefonas įkaista iki raudonumo nuo skambučių, kai visi pikti, irzlūs ir tu imi darytis toks pat, tai tas masažas būtų kaip maža kelionė į kitą planetą. Dvi valandos ramios muzikos apsuptyje, kai šiek tiek girdisi paukščių balsai, tolimas garsas tekančio vandens, kvepia kažkokiais puikiais aromatais, lyg tai apelsinų, girdi savo kvėpavimą, jauti ramius, atpalaiduojančius prisilietimus… Tai būtų daugiau negu atostogos O dabar, atostogų kontekste, tai buvo labai malonios, ramios dvi mano gyvenimo valandos

Šnekučiuojantis prie arbatos puodelio, paklausiau masažuotojos vieno mane paskutiniu metu vis neraminančio klausimo – kodėl vieni žmonės gauna ligas, o kiti, net ir gyvendami visiškai nenormalų, net ydingą gyvenimą, išlieka sveiki? Jei liga – tai organizmo pastangos įspėti apie disciplinos poreikį, kodėl kitų kūnai sugeba iškęsti tokius didelius išbandymus? Ji pateikė gražų sulyginimą – apie banko duodamus kreditus. Vieni juos gauna didesnius, kiti mažesnius. Kažkas rūko, geria, valgo ką nori, persidirba ir yra bjaurus, tačiau puikiai jaučiasi. Kodėl? Nes gal jis praeitame gyvenime buvo visai neblogas žmogus, gal jam likimo lemta ilgiau murkdytis purve, o gal kitame gyvenime jis sumokės už šio gyvenimo “džiaugsmus”. Paskui ji pasakė, kad liga yra labai geras dalykas, ji priverčia žmogų suteikti savo gyvenimui kitokių spalvų, sustoti, pamąstyti ir ką nors būtinai pakeisti į gerą pusę. Tibetiečiai sako, kad geriausiai sveikti padeda geri darbai kitiems, rūpestis dėl kitų. Ji pasiūlė išbandyti pačiai – pavyzdžiui, išgelbėti ką nors, kas pasmerktas mirčiai. Ji sakė, kad pojūčiai, kurie apima po tokio veiksmo, būna nepakartojami.

Parduotuvėse negaliu net eiti pro akvariumus, kur plaukioja gyvi karpiai. Man taip skauda širdį dėl jų, kad juos taip kankina. Kaip kažkas gali tą visą dieną akvariume plaukiojusį karpį, pasmerktą mirčiai, nupirkti ir paskui žudyti vonioje?..

Reikia išgelbėti karpį.

Ieva

Labai džiaugiuosi, kad pas mus atsirado galybė tinklalapių, siūlančių kokias tai paslaugas ar prekes įsigyti pigiau. Kai pamačiau, kad galima už 50 lt nusipirkti masažą, aš apšalau ir dabar nuolat juos perku

Neseniai teko lankytis pas dantų gydytoją, ji, prakalbus apie dantų priežiūrą ir dantenas, padarė dantų šepetėliu daryti masažą. Leidau sau pasijuokti, kad žmogaus kūnas tiesiog kaip vandens trokšta masažų. Masažai – tai pagerinta kraujotaka, o ji reikalinga, kad puikiai veiktų visi procesai organizme. Todėl turime galvoti apie rankų, kojų, galvos masažavimą – tai vadinamoji periferinė kraujotaka. Bet ar kada jums darė galvos masažą? Visą dieną spoksant į kompą ir būnant toje pačioje keistokoje pozoje, į galvą gali prasčiau pritekėti kraujas. O paskui ją skauda, ji svaigsta, kamuoja nuovargis ir nėra įkvėpimo dirbti.

Aišku, galim patys sau užsitikrinti gerą kraujotaką – pasportuoti, na, bent jau pakilnoti rankas, kojas, pasukti liemenį. Galima nueiti į jogą ir padaryti tempimo pratimus, galima paplaukioti. Tačiau čia viską reikia daryti pačiam. O masažas savyje puikiai sujungia du gerus dalykus – galimybę pasilepinti ir atsipalaiduoti bei sveikatinantį poveikį, kai gerinama kraujotaka.

Todėl aš leidžiu vasarą vaikščiodama į masažus. Kad kūnas pernelyg neišleptų, darau tas procedūras kartą per savaitę ar kas dvi. Priklausomai nuo to, kaip greitai mane gali užrašyti pagal mano pigiau įsigytus čekius Labai maloniai nuteikė prekybos centre Panorama įsikūręs kambodžietiško masažo centras. Ten lankiausi jau du kartus.

Manau, kad iš dviejų kartų galima daryti kažkokius apibendrinimus. Pirmą kartą man darė viso kūno atpalaiduojantį masažą. Mačiau, kad meistrė nukrypo nuo nustatyto masažo standarto – ji daugiau dėmesio skyrė vienai mano kūno pusei, kuri man nuolat krečia kokius nors pokštus. Ten man tirpsta koja, rankos amplitudė vis mažėja, “bėgioja” skruzdeliukai ir pan. Žodžiu, masažo specialistė tą kažkaip pajuto ir daugiau dėmesio skyrė būtent šiai mano kūno pusei. Jaučiau, kad visiškai atsipalaidavau. Matyt, stresų kamuojami žmonės, kai ieško atsipalaidavimo, galvoja būtent apie tokią savijautą

Paskui administratorė pasakė, kad masažą man darė medicininį išsilavinimą ir didelę darbo patirtį turinti specialistė. Tad įspūdis po pirmojo masažo liko puikus. Antrą kartą masažą man darė jau kita meistrė. Ji darė per skausmingai ir nors sakiau, kad skauda, tuos skausmingus taškus ji vis tiek lietė. Atsipalaidavimo pojūtis susigadino, nors kraujotaką ji gal ir pagerino. Žinau, kad jeigu kažkur skauda, vadinasi, ten yra užspausta vieta. Tik dar nežinau, ar norint ją atpalaiduoti, reikia per skausmą masažuoti, ar yra kokių kitų būdų tą spazmą nuimti… Aišku, po tokių skausmingesnių masažų savijauta būna geresnė, akivaizdu, kad kraujotaka būna išjudinama geriau.

Antrą kartą man darė tradicinį kambodžietišką masažą. Jeigu tai būtų buvęs pirmas kartas, daugiau į tą saloną nekelčiau kojos. Nieko tokio specifinio tame masaže nebuvo. Šiek tiek kitokie prisilietimai, masažas buvo daromas per rūbus, buvo kokie tai mankštos elementai, nes teko kilnoti kojas ir rankas. Tokį masažą mėgsta kinai. Šitas masažas gali patikti tiems, kurie nemėgsta gulėti masažo salone nuogi, kad kaip būna ajurvediniam masaže

Turiu dar vieną čekį į šį masažą. Žadu nueiti, nors jei vėl pasitaikys ta specialistė, teks kažkaip išsiaiškinti jos vardą ir pasistengti pas ją nepatekti

Ieva

p.s. Beje, padariau specialią rubrikėlę apie masažus. Artimiausiu metu parašysiu apie ekologišką ir tibetietišką. 

Foto iš čia

Tinklalapyje www.dyl.lt pastaruoju metu visokių pigių masažų užderėjo, tai prisipirkau Labai norisi parašyti apie ekologišką masažą, kurį man darė Natūralios terapijos namai “Mezzanine”. Žurnale Green’as mačiau jų reklamą, paskui dar skaičiau porą straipsnių apie dr. Alkaitis kosmetiką, kurią platina šie terapijos namai. Tačiau apie ten atliekamą ekologišką masažą nieko daugiau neteko išgirsti. 

Žodžiu, labai norėjosi pačiai išbandyti. Kosmetiką jau seniai būčiau nusipirkusi, bet kad jų tinklalapyje tik vienas paakių kremas yra, nors pas juos mačiau daugiau buteliukų. Nežinau, gal niekam ten rankos prie internetinio puslapio neprieina? Bet tai nemažas trukdis norintiems nusipirkti tos stebuklingai paprastos Amerikos lietuvio kosmetikos

Labai tikėjausi, kad masažą man darys su ta stebuklinga kosmetika. Ne. Buvo naudojamas natūralus aliejus, su lengvu, kažkokių žolelių kvapu. Labai maloniai nuteikė Mezzanini aplinkos kvapai. Ir šimtą procentinis įvertinimas masažo specialistei. Po masažo buvau tokia euforizuota, kad net pamiršau paklausti jos vardo Bet jos rankos stebuklingos, atpalaiduoja visus raumenis, dar visai dienai išlieka tokia vidinė ramybė Grįžusi namo porą valandų pamiegojau, paskui jaučiausi labai pailsėjusi.

Ir, aišku, labai malonu, kad puiki masažuotoja netepė į mane aliejaus, kuriame būtų buvę visokių cheminių priedų. Jaučiausi po masažo dvigubai geriau Manau, taip turėtų būti visur. Jei masažo salone nenaudojama jokia cheminė kosmetika, tik natūralūs aliejai, tai tas masažo salonas drąsiai gali vadinti ekologišku.

Kitą savaitę bandysiu kombodžos sausą masažą

Ieva

foto