Pastaruoju metu žodis stresas kažkaip jau ima nusivalkioti. Jį visi vartoja ir jis kuo toliau, tuo mažiau kelia kažkokias neigiamas asociacijas, susirūpinimą ar norą kažką keisti. Gyvenimas įtemptas, kasdieną vis naujiena, stresą patiriame nuolat, todėl sergame ir nieko čia keisto. Kitiems gi tas stresas tai eilinis žodelis, nekeliantis jokių asociacijų. Prieš gerą savaitę mano gyvenime nutiko įvykis, kuris iš esmės pakeitė mano požiūrį į stresą. Patyriau didelį stresą, apie tai net dabar man nėra lengva rašyti.

Turiu nedidelį šunelį, kurį kasdien vedu pasivaikščioti. Buvo eilinis ramus šeštadienio rytas, gatvės tuščios, išėjom pasivaikščioti. Ir mus užpuolė du dideli šunys. Negalvodama čiupau šunį ant rankų ir sukiojausi nuo lojančių užpuolikų, nes suvokiau, kad jei jis atsidurs ant žemės – jie jį sudrąskys. Rėkiau fu, bet vienas šuo toliau mane atakavo. Ir vieną akimirką pajutau jo dantis, slystančius per nugarą. Jei jis būtų užčiaupęs burną, būtų įkandimas. Tada kažkaip, matyt, labiau supykau ir užrėkiau fu. Jis pradėjo trauktis, o aš ryžtingai pasukau namo. Pasukus už kampo nuleidau šunį ant žemės ir mes bėgom. Namie pradėjo labai smarkiai drebėti rankos, apsiverkiau, paskui nusiraminau ir paskambinau pasiskųsti policininkams.

Po to nutikimo pamenu kelias dienas negalėjau prisiversti dirbti, mintyse vis kartojasi ta situacija…  O praėjus lygiai savaitei, vieną rytą prabudau ir supratau, kad man viską skauda: skaudėjo vieną akį, šoną kur inkstai, kelį, kojų raumenis, pykino. Tai tęsėsi visą dieną, nieko nedariau, gulėjau ir sirgau. Kitą rytą nieko neskaudėjo! O juk dar vakar negalėjau sulenkti kojos ir net šlubčiojau. Šnektelėjau apie tai su kūno terapeute Rasa, tai ji pasakė, kad čia iš kūno “išėjo” stresas. Pademonstravau didžiulę drąsą (kai kurie pažįstami sakė, kad būtų metę šunį ir patys gelbėjasi), už drąsa “atsakinga” inkstų zona, o mano jausti simptomai – tai visokių inkstų susirgimų simptomai. Dieną prieš tą “viską skauda” dariausi masažą, pasak Rasos, raumenų atsipalaidavimas leido “atsipalaiduoti” ir stresui. Dar vienas įrodymas, kad masažai yra gerai

Perskaičiau apie stresą tokį netrumpą ir nelabai paprastą, bet geros specialistės straipsnį. Čia yra neblogų patarimų, kaip atsigauti po streso. O Rasa patarė pirmiausia nueiti į tualetą po didelio streso nusišlapinti. Paklausiau, kas būtų jeigu nebūtų man nutikę, jeigu nebūtų tos “viską skauda” dienos. Ji sakė, kad būtų atsiradusi kokia nors liga – iš akies skausmo galėjo išsivystyti konjuktyvitas, iš inkstų – koks akmenligės priepuolis ar uždegimas, galėjo būti ir kelio rimtesnis ir ilgesnis skausmas. Žodžiu, gerai, kad fizine prasme stresas iš kūno išėjo.

Dabar reikia susitvarkyti su baime, kuri liko. Baimė išgirsti šuns lojimą. Baimė vienai vedžioti savo šunį. Tamsių gatvių baimė. Tuščių gatvių baimė. Ir garso, panašaus į šuns letenų caksėjimą, baimė.

Kaip ją išvaryti iš savo kūno?

Ieva

šuo